Žaidimai su laiku išvargino žmones (1- 6)

Žiemą primins naujas laikas (1)

Paskutiniojo spalio sekmadienio rytą laikrodžių rodykles atsuksime valanda atgal – bus atšauktas vasaros laikas. „Pelėdos“ (mėgstantys ilgiau pamiegoti) nudžiugs, jog pagal naująjį - žiemos laiką yra dar anksti ir galima dar pasnausti, o „vieversiai“ bet kuriuo atveju pabunda anksti.

Etnologas profesorius Libertas Klimka mūsų laikraščiui priminė pasaką apie poną, kuris norėjo prailginti baudžiauninkams dieną. Kažkas patarė jam sukti veleną. Suko ponas, suko... Kokia ilga jam tapo diena!

„Kaitalioti valandas pradėta todėl, kad norėta sutaupyti elektros. Tačiau dabar kiti laikai, daug pažangesnė technika ir technologija, todėl abejoju, ar verta tai daryti“, - svarstė profesorius ir prisipažino po kiekvieno laiko keitimo pora savaičių būnąs ne savo kailyje.

Mūsų protėviai valandų nekeisdavo. Gamtiškąją šviesos kovą su tamsa, be abejo, jie matė ir gerbė, net švęsdavo rudens ir pavasario lygiadienius. „Iš čia ir Velykos, Gandrinės, Pempinės. Tik rudens lygiadienį švęsti primiršome. Kadaise tai šventei būdavo daromas pirmasis alus, o dabar alų vyrai pupina kasdien, gal todėl ir šventės nebeliko“, - juokavo profesorius.

Gyvūnų laikrodis - Saulė

Dažnas gamtininkas mėgsta keltis kartu su Saule – esą tada gamta gražiausia. „Ne mažiau ji graži ir per saulėlydį“, - atšauna Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos ir paveldo skyriaus vedėjas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Jam išsiristi rytais iš lovos – kančia. O tamsiuoju paros metu gali darbuotis nors ligi ryto.

Neretai jis taip ir daro, todėl pastebi tai, ko nemato daug „dieninių“ gamtininkų. Antai įamžino fotonuotraukose reto ir sunkiai pastebimo paukščio - žvirblinės pelėdos gyvenimą. Tam teko prie jos uokso praleisti ne vieną naktį.

„Kai prasidės žiemos laikas, man bus geriau“, - džiūgauja B.Šablevičius. Jo nuomone, teisinga, jog šalys susitaria dėl vienodo laiko.

„O gamta?“ - primenu. „Gamta tų žaidimų nežaidžia, tai mes, žmonės, juos sugalvojome. Gyvūnams ir augalams valandos nerūpi, jų laikrodis – Saulė, be to, vieni yra dieniniai, kiti naktiniai. O mes žaidžiame, esą ekonomiška, taupiau ir t.t. Neįžiūriu jokios ekonomijos“, - sako gamtininkas.

Laiko kaitaliojimas nepatinka pedagogams – mokytojams, darželių auklėtojoms bei, suprantama, vaikams ir jų tėvams.

„Kai atsuks laikrodžius valanda atgal, iš pradžių rytais bus kiek šviesiau, bet vėliau susivienodins - tiek ryte, tiek vakare tamsu. Jau geriau būtų dabartinis laikas. Ypač blogai tiems vaikams, kurie mokosi antroje pamainoje – pakeitus laiką jiems tenka naktį grįžti namo.

O dėl kėlimosi – koks laikas būtų, niekada vaikai nenori keltis. Mokiniai nuolat vėluoja ir ateina užsimiegoję“, - pasakojo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokytoja Regina Urbonienė.

Svarbu ir požiūris

Psichologės, socialinių mokslų daktarės Ramutės Orenienės nuomone, vienos valandos pokytis skaudžių pasekmių nesukelia.

„Didele dalimi tai priklauso nuo požiūrio. Čia kaip su pusiau tuščia ar pusiau pilna stikline: kaip nusiteiksi, taip matysi – puspilnę ar pustuštę. Aš nedramatizuoju. Perėjus prie žiemos laiko rytas pailgės valanda. „Pelėdos“ gaus papildomą miego valandą, o anksti pakirdę „vyturiai“ nuveiks nemažai rytmečio darbų namuose iki darbo laiko pradžios“, - optimistiškai dėstė psichologė.

Tačiau ji priminė, jog žmoguje „tiksi“ vidinis biologinis laikrodis - vadinamieji cirkadiniai organizmo ritmai. Pagal juos kinta medžiagų apykaitos aktyvumas, kūno temperatūra, kraujospūdis, hormonų išskyrimas, pagal šį „laikrodį“ užmiegame ir pabundame.

„Kai turime keltis anksčiau arba vėliau nei įpratę, įprastas ritmas sutrinka. Kiekvienas pokytis yra stresas, organizmui tenka prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, eikvoti tam energiją. Tad kai laiko juosta keičiasi dažnai arba itin žymiai, taip pat kai dirbama trimis pamainomis ir jos dažnai keičiamos – nelengva. Tačiau vienos valandos pokytis revoliucijos nesukels“, - aiškino R.Orenienė.

Tiesa, yra jautrių žmonių, kurie prie laiko keitimo prisitaiko sunkiau. Tačiau tai, pasak R.Orenienės, susiję ne tik su laikrodžio rodyklių pasukimu - daugiau veikia bendras šviesaus paros laiko trumpėjimas. Štai kodėl rudenį paūmėja psichikos ligos, padažnėja depresijos. Beveik 10 procentų Lietuvos gyventojų dėl šviesos trūkumo serga sezonine depresija.

„Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje laiko juostos ima prarasti savo prasmę, vis daugiau valstybių pereina prie vieningo laiko skaičiavimo, nes taip patogiau bendradarbiauti, keliauti“, - apibendrino psichologė.

„Vieversiams“ - geriau

Keleto bičiulių paprašiau paatvirauti, patinka jiems laiko kaitaliojimas ar ne. Paaiškėjo, jog vasaros laiką labiau mėgsta „vieversiai“. E.: „Man geriau vasaros laikas – galėjau ilgiau padirbėti vakarais“. Š.: „Man taip pat patinka vasaros laikas. O dar labiau patiktų kaip seniau buvo – dar viena valanda ilgesnis vakaras“.

„Pelėda“ R. pareiškė: „Man rudeninis laikrodžių pasukimas patinka, bet pavasarinis – ne“.

Atrodo, „vyturius“ laiko kaitaliojimas veikia mažiau veikia. K.: „Mano organizmui tai tinka. Pavasarį vis tiek su gamta keliuosi, o rudenį galiu ilgiau pamiegoti“. G.: „Kad tik tokios problemos gyvenime būtų“.

Dauguma pašnekovų buvo už pastovumą. E.: „Aš už pastovų laiką“. N.: „Labai sunkiai prisitaikau prie keitimų“. L.: „Už pastovumą“.

Tad ne be pagrindo visuomenės nuomonių tyrimo bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, jog 55 proc. Lietuvos žmonių laiko kaitaliojimui nepritaria.

Poveikio sveikatai netyrė

Laikas Europos Sąjungos šalyse kaitaliojamas Europos Parlamento ir Tarybos nurodymu. Stumtelėti rodyklę valanda į priekį Briuselis nutarė dar 1980 metais, o po dešimties metų apsispręsta ir dėl žiemos laiko.

Lietuva ES nare tapo tik 2004 metais, tačiau mūsų Vyriausybė dėl europinio vasaros laiko apsisprendė dar 2002 metais: nutarta jį įvesti kasmet kovo paskutinįjį sekmadienį, 3 val. ryto pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o spalio paskutinįjį sekmadienį 4 val. ryto - vasaros laiką atšaukti pasukant laikrodžio rodyklę valanda atgal.

Vasaros laiku norima kuriame nors geografiniame regione efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pirmą kartą šis laikas naudotas per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 m. Vokietijoje, vėliau Jungtinėje Karalystėje, JAV.

Šiuo metu vasaros laikas naudojamas visose Europos valstybėse, išskyrus Islandiją, ir daugelyje JAV bei Meksikos valstijų, taip pat Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse.

Europos parlamentas įsipareigojo kas penkeri metai įvertinti laiko kaitaliojimo poveikį Sąjungos šalių ūkiui ir gyventojų sveikatai bei apsispręsti, ar verta toliau tai daryti. Dabartinis susitarimas galioja iki 2011 metų ir tada bus svarstoma, ar šį „žaidimą“ tęsti.

Ūkio ministerijoje LŽ tikino, jog šalies ūkiui laiko kaitaliojimas naudingas. Ar tos naudos labai daug, mūsų kalbinti valdininkai nežinojo, mat tyrimai daryti seniai.

O kaip veikia valandų stumdymas žmonių sveikatą, dar nesiaiškinta. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Haroldo Baubino nuomone, viena valanda šen ar ten - žmogus nesunkiai prisitaiko.

Matyt, tik prieš 2011 metus, kai Europos Komisijai vėl reiks apsispręsti dėl laiko kitam penkmečiui, šalių vyriausybėms bus nurodyta ištirti, verta ar ne, kaip anam ponui, ilginti dieną.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2008 10 25

Žaidimai su laiku (2)

Paskutinįjį spalio sekmadienį 4 val. ryto šalyje įsigalioja žiemos laikas – laikrodžių rodyklės pasukamos valanda atgal. Šiemet tai bus naktį iš spalio 24-sios į 25-ąją.

Įtampą šalyje dėl vis didėjančių mokesčių ir mažėjančių atlyginimų bei darbo vietų padidins dar viena daug kam nemaloni naujovė – laiko keitimas.

Rytojaus rytas patiks galbūt tik tiems, kurie nemėgsta keltis anksti: pabudę ir pažvelgę į laikrodį jie prisimins, jog pagal naująjį - žiemos laiką yra valanda anksčiau. Tačiau valanda anksčiau atslinks ir vakaras.

Po penkių mėnesių, paskutiniojo 2010 metų kovo sekmadienio rytą, laikrodžių rodykles teks stumtelti valanda į priekį – grįš vasaros laikas.

Europos Parlamentas dar 2000 metais rekomendavo Europos Sąjungos narėms - valstybėms kasmet paskutinį kovo sekmadienį įvesti vasaros laiką, o paskutinį spalio sekmadienį jį atšaukti. Esą tai padės funkcionuoti bendrai Senojo žemyno šalių rinkai, padės sutaupyti elektros energijos.

Lietuva tuo metu dar nebuvo Europos Sąjungos narė, be to, minėtasis Europos Parlamento pasiūlymas tik rekomendacinis, tačiau mūsų šalies Vyriausybė suskubo nuo 2003 metų irgi įvesti vasaros ir žiemos laiką.

Gamtos dievas - Saulė

Nuo tada du kartus per metus atsinaujina ginčai - naudinga tai ar ne. „Pelėdoms“ geresnis žiemos laikas, „vyturiai“ balsuoja už vasarinį. „Kas iš to, jog rytą kiek ilgiau pamiegosi – sutems anksčiau“, - primena jie.

Dėl vieno sutariama – daugumai šis laiko kaitaliojimas nėra patogus, o jautresniems net kenkia. Vyriausybės pavedimu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2006 metais apklausė dalį Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip 55 proc. apklaustųjų nepritarė laiko keitimui, o teiginiui, kad tokiu būdu sutaupoma elektros energijos nepritarė net 79 proc. respondentų.

Ir tik maža dalis žmonių tvirtino, jog šios permainos duoda ekonominės naudos ar gerina nuotaiką.

„Praeina mėnuo, kol mano organizmas prisitaiko prie naujo laiko. Lietuvoje jau ir taip daug depresuotų žmonių, o laiko kaitaliojimas depresiją dar labiau paaštrina. Bet valdžiai rūpi ne savi žmonės, o Briuselis“, - peikė laiko kaitaliojimą pavardės nenorintis nurodyti vilnietis.

„Juokina tie keitimai. Mano gyvuliai nepaiso, kurią valandą rodo laikrodis, keliuosi ir juos šeriu visada tuo pačiu metu. Ir kitus darbus dirbu žiūrėdamas į saulę, o ne į Vilniaus ar Briuselio nurodymus“, - dėstė prie Raseinių rajono Vosyliškio miestelio gyvenantis ūkininkas Kęstutis Kavaliauskas.

„Mūsų tėvai ir protėviai daug metų gyveno pagal gamtos ritmą. Ir dabar taip gyventi būtų sveikiau“, - priminė astronomas, Molėtų etnokosmologijos direktorius Gunaras Kakaras.

Šalia Rūdšilio girios (Šakių r.) įsikūręs ornitologas ir miškininkas Antanas Aleknonis būtent taip ir gyvena. „Nelabai man rūpi, ką laikrodis rodo. Keliuosi ir guluosi kartu su paukščiais: vasarą keliuosi su Saule, o žiemą ilgiau pamiegu“, - pasakojo gamtininkas.

Miestuose yra kiek kitaip. Mokslininkų tyrimai rodo, jog miestiečiai keliasi vis vėliau ir sunkiau, nesvarbu, žiema ar vasara. Galbūt dėl to, jog organizmui stinga natūralios šviesos, o gal todėl, jog dažnas iki išnaktų sėdi prie televizorių. Tad „pelėdų“ vis daugėja. Kartu – ir neišsimiegojusių, apsnūdusių, kone iki pietų nedarbingų žmonių.

Laikas gydo ne visada

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius - „vyturys“, tačiau ir jis prisipažįsta sunkiai prisitaikąs prie laiko kaitaliojimo. O gal šiam vyrui pagailo savo anūkės, kuri, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos vaikų, sunkiai išsirita iš lovos, kai ateina metas keltis į mokyklą.

Be to, Seimo tikrintoją sudomino internete pasirodę gydytojų komentarai, jog nors ir sakoma, esą laikas – geriausias gydytojas, tačiau taip būna ne visada. Pasak medikų, sezoninio laiko įvedimas neigiamai veikia sveikatą ir tai yra Lietuvos piliečių teisių į saugią bei sveiką aplinką pažeidimas.

R.Valentukevičius praėjusių metų vasarą paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus ministerijų bei Nacionalinės sveikatos tarybos pateikti duomenų, ar laiko kaitaliojimas tikrai duoda ekonominės naudos, kaip tikėtasi bei kaip tai veikia žmonių sveikatą.

Paaiškėjo, jog Lietuvos medikai oficialiai ligi šiol šios problemos dar netyrė ir nežinia kada tai darys. Tačiau, tuometinio Sveikatos ministerijos sekretoriaus Romualdo Sabaliausko nuomone, pasukus laiką atgal, žmonėms sutrinka miegas, atsiranda asteninė būklė, išryškėja depresija – nustatyta, jog šios ligos pikai sutampa su sezoniniu laiko pakeitimu.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, netikslinga trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, nes tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek savijautą.

„Laiko keitimas – stresas organizmui. Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka ir hormonų veikla bei visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.

Hormonų veikla labai susijusi su laiku, nes vienus hormonus organizmas gamina naktį, o kitus paryčiais. Miegant gaminamas augimo hormonas, paryčiais ima aktyviau veikti antinksčiai, kurie gamina hormonus, būtinus, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita“, - aiškino Vilniaus universiteto medicinos faktulteto profesorius Algis Abaravičius.

Nauda - abejotina

Ūkio ministerija iš esmės pritarė laiko keitimui, nors detalių tyrimų, ar tai naudinga Lietuvos ūkiui, nėra atlikusi. Rytų skirstomųjų tinklų vadovų nuomone, katalioti laiką netikslinga jau vien todėl, kad kyla elektros energijos vartotojų nepasitenkinimas. Atsukus valandą atgal, vieną kitą savaitę rytais būna šviesiau, tačiau ilgesni tampa vakarai, todėl elektros energijos sunaudojama ne mažiau.

Kai kurios užsienio draudimo kompanijos, pavyzdžiui, britų RAC, pripažįsta, jog perėjimas prie žiemos laiko pavojingas. Pasak šios kompanijos, kiekvieną rudenį, kol žmonės prisitaiko prie naujo laiko, avarijų ir net mirčių keliuose bei gatvėse padaugėja. Nenuostabu - prieblandos ir tamsos metu ypač blogai matyti.

Bene didžiausią tyrimą dėl laiko kaitaliojimo žmogaus organizmui atlikę ir jo rezultatus žurnale „Current Biology“ paskelbę Miuncheno universiteto chronobiologai T.Renebergas ir T.Kantermanas teigia, jog laiko kaitaliojimas vidiniam, biologiniam žmonių laikrodžiui turi daug rimtesnių pasekmių, negu manoma.

R.Valentukevičiaus išvada - persukinėti laikrodžių rodyklių nereikėtų. Ekonominė to darbo nauda labai abejotina, o medikai tvirtina, kad tai tik išbalansuoja žmonių, ypač pagyvenusių ir vaikų, psichinę būseną.

Tačiau šalies Vyriausybė, apsvarsčiusi šį Seimo kontrolieriaus siūlymą, nusprendė palikti tokią tvarką, kokia galioja dabar - laiką kaitalioti.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo galioja iki 2011 metų. „Dar kartą siūlysiu mūsų Vyriausybei organizuoti naujas piliečių nuomonės apklausas. Tegul patys žmonės pasako, reikia ar nereikia kaitalioti laiką. Tada diskusijos gal pagaliau baigtųsi“, – sakė LŽ Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.

Tvarka nepastovi

Vasaros laiką į žiemos ir atvirkščiai keičia apie 70 pasaulio šalių, tarp jų dauguma Europos Sąjungos valstybių, JAV, Kanada, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija. Tačiau to nedaro Japonija – labai išsivysčiusi šalis. Ji atsisakė katalioti laiką po to, kai pradėjo protestuoti žemdirbiai. Pastovus laikas yra ir Islandijoje.

Kaitaliojant laiką norima kuriame nors geografiniame regione efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Pirmą kartą tai pradėta daryti per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 m. Vokietijoje, vėliau prisijungė Didžioji Britanija, JAV.

Tačiau laiko keitimas įvairiose šalyse varijavo daug kartų ir ligi šiol ši tvarka nėra pastovi.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2009 10 24

Žmonės pasiilgo pastovumo (3)

“Laiko kaitaliojimas - viena iš žmonijos sugalvotų kvailysčių”. “Visą mėnesį jaučiu nuovargį po laiko pakeitimo. Žymiai patogiau buvo, kai nekaitaliojo”. ”Tai piliečių valdymo būdas. Pripratina paklusti, o paklusnius lengviau valdyti”. “Jei kas ir laimi iš laikrodžių sukiojimo, tai tik energetikai, nes rytais tenka deginti elektros lemputes”.

“Kaip vaikai, ypač mažyliai, traumuojami... Kodėl nepasisako gydytojai?” “Galėtų referendumą surengti ir paaiškėtų, jog dauguma yra prieš”. “Tam kaitaliojimui išleidžiama daugiau pinigų negu sutaupoma. Geriausia būtų baigti šias kvailystes”.

Tai toli gražu ne visi komentarai, pasipilantys internete pranešus apie būsimą laiko pakeitimą. Pritariančių gerokai mažiau. “Saulė teka anksčiau – laikas ir mums pabusti anksčiau. Visa Europa laikrodžius sukinėja, negi Lietuva liktų kaip balta varna?” “Aš irgi už vasaros laiką, nes galima pasidžiaugti ilgesniais šviesiais vakarais”.

Politikai sukrunta

Vasaros – žiemos laiką kaitalioja dauguma Europos Sąjungos šalių, taip pat JAV, Kanada, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija – iš viso apie 70 pasaulio valstybių. Japonijoje, Islandijoje laikas pastovus.

Bene pirmasis šią idėją pasiūlė JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas, 1784 metais tokiu būdu pasiūlęs taupyti žvakes. Tačiau JAV tai prisiminė tik per Pirmąjį pasaulinį karą. 1916 metais vasaros laiką įvedė ir Vokietija, vėliau Didžioji Britanija. Šie eksperimentai buvo atlikti įvairiose pasaulio šalyse įvairiu laiku ir prigijo ne visur.

Europos Sąjungos šalyse vasaros ir žiemos laikas kaitaliojamas rekomendavus Europos Parlamentui. Stumtelėti laikrodžio rodyklę į priekį ES nuspręsta dar 1980 metais. Lietuva ES nare tapo tik 2004 metais, tačiau gyventi pagal Briuselio laiką šalies valdžia nusprendė gerokai anksčiau.

2006 metais Europos Komisija kaitalioti laiką nusprendė iki 2011 metų imtinai. 2011- aisiais visose ES šalyse turės būti atlikti tyrimai, kaip tas kaitaliojimas veikia ūkį ir gyventojų sveikatą. Tada Europos Parlamentas apsispręs, ar verta tai tęsti.

Kai kurie mūsų šalies politikai jau dabar ragina nelaukti, kada iš Briuselio atskries priminimas apie tyrimus. Seimo narys liberalas Audrius Endzinas šią savaitę pasiūlė Vyriausybei organizuoti gyventojų apklausą ir atlikti išsamų bei objektyvų tyrimą, kaip vasaros laiko įvedimas veikia šalies piliečių sveikatą, energetiką, transportą, aplinką, turizmą ir žemės ūkį.

“Iki šiol neaišku, kokį poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai kelia vasaros laiko įvedimas. Skeptikai tvirtina, jog laiko kaitaliojimas neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai, sukelia jiems stresą, mieguistumą. Šalininkai tikina, esą tai padeda stiprinti ekonomiką, taupyti energiją. Tačiau pastarųjų teiginiai nėra įrodyti. Energijos sutaupoma tiek mažai, kad kyla abejonės, ar verta kasmet du kartus persukinėti laikrodžių rodykles”, - sako E.Endzinas.

Vyriausybė neišgirdo

Apklausti piliečius dėl laiko kaitaliojimo Vyriausybei dar kartą pasiūlė ir Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. “Tik išklausę žmonių nuomones ir suskaičiavę, už ką balsų daugiau, galėtume baigti šią diskusiją, kuri verda jau kelerius metus”, - sako R.Valentukevičius.

Įtaręs, jog žaidimai su laiku yra Lietuvos piliečių konstitucinių teisių į saugią ir sveiką aplinką pažeidimas, Seimo kontrolierius dar 2008 metais paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijas bei Nacionalinę sveikatos tarybą pateikti visus duomenis, kokių tik esama, apie laiko kaitaliojimo naudą ar žalą.

Paaiškėjo, jog mūsų medikai oficialiai ligi šiol šios problemos dar netyrė. Vis dėlto Sveikatos ministerijos atsakyme pripažįstama, jog dėl laiko kaitaliojimo žmonėms sutrinka miegas, atsiranda asteninė būklė, padidėja depresija. „Netikslinga trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, nes tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek savijautą“, - rašė Sveikatos apsaugos ministerija.

Laiko keitimo poveikio išsamiai netyrė ir Ūkio ministerija. Rytų skirstomųjų tinklų vadovai Seimo kontrolierių informavo, jog kaitalioti laiką netikslinga, nes tai iššaukia elektros energijos vartotojų nepasitenkinimą ir nepagrįstus įtarimus energetikams. Atsukus valandą atgal, rytai būna šviesesni, tačiau vakarai - ilgesni, todėl elektros energijos sunaudojama ne mažiau.

R.Valentukevičiaus išvada - persukinėti laikrodžių rodykles neverta. Ekonominė nauda labai abejotina, o svarbiausia, tai išbalansuoja žmonių, ypač vaikų ir ligonių bei pagyvenusių, psichinę būseną. Tačiau šalies Vyriausybė Seimo kontrolieriaus pasiūlymo neišgirdo.

Elektros nesutaupo

Kadangi mūsų šalyje laiko kaitaliojimo tyrimų stinga, paieškokime jų kitur. Bene išsamiausiai laiko kaitaliojimo įtaką žmogaus organizmui išanalizavo Miuncheno universiteto chronobiologai T.Renebergas ir T.Kantermanas. Žurnale „Current Biology“ šie specialistai teigia, jog laiko kaitaliojimas vidiniam, biologiniam žmonių laikrodžiui turi daug rimtesnių pasekmių, negu manoma.

JAV Indianos valstija prie vasaros laiko pirmąkart perėjo 2006 metais. Pastebėta, kad dėl to buvo sunaudota elektros energijos 1 proc. daugiau, kas sudaro 9 mln. dolerių. Tyrimą atlikusio ekonomikos profesoriaus Matthew Kotcheno išvada – laikrodžių sukiojimas Indianoje nepasiteisino. Beje, ir visose JAV tam seniai priešinasi fermeriai, sporto ir turizmo specialistai.

Stokholmo Karolinska institutas ištyrė, kaip laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones ir nustatė, jog pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo miokardo infarkto pagausėja 5 proc. “New England J.of Medicine” švedų medikai spėja, jog taip yra dėl miego įpročių ir biologinių ritmų sutrikimo.

O ką apie laiko kaitaliojimą mano mūsų medikai? “Europos Sąjungos direktyvas reikia vykdyti, o ne diskutuoti. Kur kas daugiau, negu vasaros ir žiemos laiko įvedimas, sveikatą trikdo darbas pamainomis, kai tenka dirbti tai dienomis, tai naktimis. Apie tai kažkodėl niekas nekalba.

Neigiamai veikia ir skrydžiai lėktuvais per skirtingas laiko juostas, tačiau toks jau yra dabartinis gyvenimas”, - svarsto Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto vedėjas profesorius Giedrius Varoneckas.

Jo kolega Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius labiau kategoriškas. Pasak jo, laiko keitimas – stresas organizmui. Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka ir hormonų veikla bei visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita.

Jautrieji nukenčia

Neurologė, Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė paaaiškino, jog sveikiems žmonėms vasaros laiko įvedimas didelės įtakos neturi, tačiau psichiškai jautrūs, tvarkingi, mėgstantys planuoti savo laiką, išgyvenantys dėl mažmožių, perfekcionistai (siekiantys tobulumo) nukenčia.

“Organizmą veikia šviesa arba tamsa. Jos lemia vidinio laikrodžio, kurį turime kiekvienas, darbą. Priklausomai nuo to, kada prašvinta arba sutemsta, šis “laikrodis” išskiria miego hormoną melatoniną, reguliuoja temperatūrą, pulso dažnumą”, - aiškino gydytoja.

Laiko kaitaliojimas kuriam laikui išderina minėtąjį “laikrodį”. Sveiki žmonės adaptuojasi per keletą dienų. Jautrieji užtrunka gerokai ilgiau. Jiems atsiranda nerimo ir kitų psichikos problemų, sutrinka miegas, šie žmonės būna nedarbingi, pikti.

Paklausta, ar daug yra tų jautriųjų, gydytoja atsakė – deja, ne ką mažiau negu sveikųjų. Pasak jos, tiesioginę laiko kaitaliojimo įtaką mūsų sveikatai įžvelgti sunku, toji įtaka daugiausia psichologinė. Tačiau ar ne psichologinės priežastys neretai lemia ligas?

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus” 2006 metais apklausė dalį Lietuvos gyventojų, ką jie mano apie laiko kaitaliojimą. Daugiau kaip 55 proc. tam nepritarė, o teiginiui, esą tokiu būdu sutaupoma elektros energijos nepritarė 79 proc. respondentų.

Nepatogumų dėl laiko keitimų patiriama oro uostuose, geležinkelyje ir kitose susisiekimo šakose.

Bet kuriuo atveju – pavasarį ir rudenį – prie naujo laiko lengviau prisitaiko “vyturiai”. “Pelėdos” diskomfortą jaučia ilgiau. O mažiausiai problemų turi tie, kurie vadovaujasi ne laikrodžiu ir ne Briuselio ar Vilniaus biurokratų nurodymais, o gamta ir sveiku protu.

“Kai prašvinta, tai ir keliuosi, nerūpi man nei laikrodis, nei Briuselis. Mano viršininkė – Saulė”, - sako garsus ornitologas Antanas Aleknonis, gyvenantis šalia Rūdšilio girios Šakių rajone. Taip gyveno ir mūsų protėviai, panašiai gyvena ir dabar tūkstančiai kaimo žmonių.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2010 03 27

Vėl grįžta snaudalių laikas (4)

Spalio 31 dieną, 4 val. ryto iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvoje bus įvestas žiemos laikas – laikrodžio rodykles teks pasukti viena valanda atgal.

Daugybė mūsų šalies žmonių vis dar nepripranta prie šio rodyklių sukiojimo, nors ši Europos Parlamento iniciatyva įgyvendinama jau daugiau kaip dešimtį metų: pavasarį laikrodžių rodyklės pasukamos valanda į priekį, rudenį tiek pat grąžinamos.

„Susitikimuose su rinkėjais girdime jų priekaištus – kiek dar tęsis tie žaidimai? Jau ir taip nėra ramybės: kainos nuolat kyla, bedarbystė didėja, o dar ir laikas kaitaliojamas. Žmones tai nervina ir vargina. Jie pasiilgo pastovumo“, - LŽ sakė Seimo narys, partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos vadovas Valentinas Mazūronis.

Kartu su kolegomis seimūnais Petru Gražuliu, Vytautu Galvonu, Andriumi Mazuroniu, Loreta Graužiniene, Juliumi Veselka ir Stanislovu Giedraičiu jis prieš keletą dienų pateikė Seimui svarstyti rezoliuciją, kurioje Vyriausybei siūloma nebekaitalioti laiko.

V.Mazūronis pripažįsta, jog pavėlavo – iki lapkričio 1-osios šio siūlymo parlamentas apsvarstyti nespės, tad žiemos laikas rytoj tikrai bus. „Tačiau gal bent vasaros laiko kitų metų kovą nebeįves. Tegul Vyriausybė išanalizuoja šią problemą, išklauso žmonių nuomones ir įvykdo jų valią“, - dėstė parlamentaras.

Su panašiu siūlymu į Vyriausybę užvakar jau trečią kartą kreipėsi ir Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. Jis paragino organizuoti visuomenės nuomonės tyrimą, kuris, anot R.Valentukevičiaus, padėtų baigti šią kelerius metus besitęsiančią diskusiją.

Analogišką pasiūlymą šį pavasarį Vyriausybei buvo pateikęs Seimo narys Audrius Endzinas.

Prieš gamtos dėsnius

Politikai ir R.Valentukevičius remiasi specialistų išvadomis, jog sezoninis laiko persukimas atneša daugiau žalos negu naudos. Seimo kontrolierius paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijas bei Nacionalinę sveikatos tarybą pateikti duomenis apie laiko kaitaliojimą.

Medikai pranešė, kad dėl šių permainų blogėja žmonių, ypač pagyvenusių bei pasiligojusių, sveikata, daugėja depresinių susirgimų ir savižudybių. „Netikslinga trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, nes tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek savijautą“, - pareiškė Sveikatos apsaugos ministerija.

Kritikos pažėrė ir Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Įvedus žiemos laiką, žmonės keliasi vėliau, bet vėliau ir baigia darbą. Namo jiems tenka grįžti jau sutemus, todėl, policijos duomenimis, padidėja nelaimingų atsitikimų gatvėse ir keliuose skaičius bei nusikalstamumas.

Patamsyje žmogaus organizme gaminasi melatoninas – mieguistumą sukeliantis hormonas ir žmogus tampa nedarbingas, išsiblaškęs. Tėvams neramu dėl lopšelius, darželius ir mokyklas lankančių vaikų, kurie grįžta į namus tamsoje.

Laikrodžių rodyklių sukaliojimai neduoda ir ekonominės naudos, kaip to tikėtasi. Atsukus valandą atgal, daugiau suvartojama elektros energijos vakarais.

Skeptiškai šią Briuselio rekomendaciją vertina ir astronomai. Tarptautinė astronomų sąjunga pareiškė, kad laiko kaitaliojimas prieštarauja gamtos dėsniams.

2000 bei 2006 metais Visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimo centras „Vilmorus“ žmones apklausė, ar reikia žiemos ir vasaros laiko. Abu kartus dauguma jų pasisakė prieš.

“Laiko kaitaliojimas - konstitucinių teisių į saugią ir sveiką aplinką pažeidimas“, - įtaria Seimo kontrolierius R.Valentukevičius.

Vyriausybė raginimams nekaitalioti laiko ligi šiol buvo kurčia. Tačiau netrukus jai vis dėlto teks imtis šios problemos, mat 2011-ieji – paskutiniai metai, kuriais galios Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl laiko keitimo. Briuselis yra nurodęs ES narėms 2011 metais pateikti išvadas, ar šios permainos pasiteisina ir ar verta direktyvą pratęsti. Tad mūsų Vyriausybei teks apsispręsti. Bet ji tai darys turbūt ne anksčiau kaip kitą pavasarį, o gal net rudenį.

Paklūsta ne visi

Vasaros – žiemos laiką kaitalioja apie 70 pasaulio valstybių. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija, Islandija, tai daryti atsisakė.

Pirmasis kaitalioti laiką 1784 metais sumanė JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas. Jo nuomone, tokiu būdu žmonės taupytų žvakes. Ši idėja buvo prisiminta po pusantro šimto metų – eksperimentus su laiku pradėjo JAV, Vokietija, vėliau Didžioji Britanija. Daugybė žmonių šias naujoves sutiko priešiškai, peikia ir dabar.

Lietuvoje ekperimentai su laiku stringa dar ir todėl, kad net keturi penktadaliai mūsų šalies teritorijos yra antroje – Rytų Europos laiko juostoje (Grinvičo laikas plius 2 valandos), o likusi teritorija pirmoje – Vidurio Europos laiko juostoje (Grinvičo laikas plius 1 valanda). Į pirmąją laiko juostą patenka tik vakarinė Lietuvos dalis. Riba tarp pirmos ir antros juostų eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau - tarp Kuršėnų ir Telšių.

Laiko skaičiavimo sistema pagrįsta Žemės paviršiaus padalijimu į 24 valandines juostas ir remiasi pradiniu (arba nuliniu) dienovidžiu. Šis eina per senąją Grinvičo observatoriją, esančią Londone. Visoje valandinės juostos teritorijoje naudojamas vienodas juostinis laikas. Ši laiko skaičiavimo sistema 1884 metais priimta Vašingtono tarptautinėje konferencijoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ligi 1998 metų šalis gyveno pagal antrosios laiko juostos laiką, o 1998 metais buvo įvykdyta vadinamoji Andrikienės reforma – įvestas Vakarų Europos (pirmosios laiko juostos) laikas. Tuometinė šalies Europos reikalų ministrė Laima Andrikienė tikino, esą Lietuva dėl to greičiau taps vakarietiška. Jai pasiūlius nuo tada ir įstaigos pradėjo dirbti ne nuo 9 iki 18 val, kaip ligi tol, o valanda anksčiau. O 2003 metais Briuselio pavyzdžiu buvo įvestas ir vasaros bei žiemos laikas. 

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2010 10 30

Laikrodžius sukiosime dar ilgai (5)

Milijonai žmonių visame pasaulyje paskutinį kovo sekmadienį pasuka laikrodžių rodykles valandą į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – grąžina atgal. Vieni tai vadina būtinybe, kiti - visuotiniu pamišimu.

Lietuvoje laikas kaitaliojamas jau daugiau kaip dešimtį metų, ir kas kartą užverda diskusijos – kam to reikia? Kam nuo to geriau?

Bandantys šitaip pergudrauti laiką tikina, kad tokiu būdu žmonės geriau panaudoja šviesiąją paros dalį ir esą sutaupo elektros energijos. Kritikai atšauna, jog šis argumentas galėjo tikti nebent senais laikais, o dabartinės technologijos labiau pritaikytos prie gamtos, negu mechaninis laikrodžių sukiojimas. Pavyzdžiui, elektros šviesa gatvėse įsijungia automatiškai, vos tik pritemsta.

JAV tyrimais nustatyta, kad sezoninio laiko net skatina didesnį vartojimą. Kodėl? Sugrįžus prie žiemos laiko, pramonės įmonės ir gyventojai iš pradžių truputį energijos sutaupo, nes kurį laiką rytais dar būna šviesu, bet vakarais tenka dirbti ilgiau, todėl žmonės sunaudoja dar daugiau elektros negu anksčiau.

Šiai išvadai pritaria ir mūsų energetikos specialistai. Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo ir tyrimų informacijos centro direktorius Romualdas Škėma patvirtino, kad realios ekonominės naudos iš rudeninio ir pavasarinio laikrodžių sukiojimo nėra.

Ne keisk, o prisitaikyk

Laiko kaitaliojimo iniciatoriai primena, jog pirmasis šviesą taupyti pasiūlęs dar XVIII amžiuje amerikietis Benjaminas Franklinas. Bet jie pamiršta pridurti, jog šis didysis išradėjas neragino sukioti laikrodžių. Jis tik patarė šviesiuoju metų laiku keltis anksčiau, o tamsiuoju – vėliau, kaip ir daro visa gyvoji gamta, o su ja ir daugelis kaimo žmonių.

Gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingo paros bei sezonų ciklų kaitos ir organizmuose išsivystė biologiniai laikrodžiai, nuo kurių nemaža dalimi priklauso šių organizmų būklė. Žmogus – irgi gyvosios gamtos dalis, jis taip pat turi šį biologinį laikrodį. Laiko kaitaliojimas jį sutrikdo. Ypač dėl to kenčia vaikai, emociškai ir psichiškai jautrūs žmonės, taip pat širdininkai. Turbūt daugelis patyrėme, kaip sunku įkalbėti vaikus gultis vakarais ir keltis rytais.

Sutrikus miegui, padaugėja depresijų. „Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka hormonų veikla ir endokrininė sistema, o ji reguliuoja psichiką, emocijas, nuotaiką ir t.t. Vienus hormonus organizmas gamina naktį, o kitus rytą. Miegant gaminamas augimo hormonas, paryčiais ima aktyviau veikti antinksčiai, kurie nulemia, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita“, - aiškina Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius.

Suomijos medikai, apibūdinę laiko kaitaliojimą kaip žalingą sveikatai, siūlo ne sukioti laikrodį, o keisti žiemos ir vasaros darbo grafikus, kad žiemą būtų dirbama trumpiau, vasarą – ilgiau.

Prieš laiko kaitaliojimą pasisako ir Tarptautinė astronomų sąjunga, o juk viena astronomų užduočių – nustatyti tikslų laiką.

Įpareigojimo nevykdė

“Pelėdoms“ rytoj prasidėsiantis žiemos laikas patogesnis negu vasaros – rytais jos mėgsta ilgiau pamiegoti. Tačiau padaugėja tamsos meto vakarais. Kai kurios draudimo bendrovės nustatė - kol žmonės prisitaiko prie žiemos laiko, padaugėja avarijų, sužeidimų ir net mirčių.

Vieni įsitikinę, kad žiemos laikas geriau, kiti norėtų ištisus metus vasaros laiko, tačiau dėl vieno dauguma žmonių sutaria: ne taip jau svarbu koks laikas, svarbiausia – kad jis būtų pastovus, nereikėtų sukioti laikrodžių.

Bendrovė „Vilmorus“ praėjusio dešimtmečio viduryje surengė Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog laiko kaitaliojimui nepritaria dauguma apklaustųjų. Vėliau Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius ne kartą siūlė mūsų Vyriausybei atlikti naujesnę gyventojų apklausą bei ištirti, kaip laiko kaitaliojimas veikia šalies žmonių sveikatą ir ekonomiką.

Seimas šį pavasarį net įpareigojo Vyriausybę prašyti Europos Komisiją nebetaikyti Lietuvoje sezoninio laiko.

Tačiau Vyriausybė šį įpareigojimą įvykdė tik iš dalies. „Mūsų šalyje yra didesnių problemų“, - pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis prisipažino, kad nebuvo atlikta gyventojų apklausa, nesiaiškinta, kaip laiko kaitaliojimas veikia žmonių sveikatą ir ekonomiką.

Pasak kanclerio, buvę tik paklausinėta, ką apie šį eksperimentą mano kitos Europos šalys. Esą jos laikrodžių sukiojimui nesipriešina, todėl ir Lietuvos vyriausybė nesikreipė į Europos Komisiją.

Užmaršiųjų nuotykiai

Laikrodžių sukiojimo idėja priklauso anglų mūrininkui Williamui Willettui. Vieni šaltiniai teigia, jog taip jis norėjęs pasidaryti šviesaus laiko žaisti golfą po darbo, kiti – esą jis mėgdavęs keltis anksti ir norėjęs tuo malonumu užkrėsti ir kitus. 1907 metais jis pateikė argumentų, kiek būtų sutaupyta, pasukus laikrodžių rodykles, ir kitais metais Didžioji Britanija pirmąkart pabandė įvesti vasaros laiką.

Šiaip ar taip, W.Willettas buvo mažiau žiaurus, negu dabartiniai Briuselio europarlamentarai – rodykles jis siūlė sukti trejetą sekmadienių iš eilės po 20 minučių, o ne iškart visa valanda kaip daroma dabar.

Kitos šalys britų pavyzdžiu ilgai nesekė. Tik 1916 metais, per Pirmąjį pasaulinį karą, sezoninį laiką savo kariuomenėje įvedė Vokietija, karui pasibaigus to atsisakė, per Antrąjį pasaulinį karą vėl grįžo.

Pastaraisiais metais vasaros laiką į žiemos ir atvirkščiai kaitalioja apie 70 šalių – maždaug trečdalis viso pasaulio. Tarp jų - dauguma Europos Sąjungos valstybių, JAV, Kanada, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija.

Laiko nekaitalioja Japonija, Indija, Kinija, Rusija, Baltarusija, Islandija ir kai kurios kitos šalys. Rusija šio žaidimo atsisakė pernai. „Žmonės arba pramiega, arba atsikelia per anksti ir nežino, ką per likusią valandą veikti. Jau nekalbu apie nelaimingas karves, kurios nesupranta, kodėl melžėjos ateina pas jas kitu laiku“, - pareiškė Rusijos prezidentas.

Valdžių sprendimai sukioti laikrodžius įvairiose šalyse tai priimami, tai atšaukiami. Pastovus liko tik daugelio eilinių žmonių, ypač gyvenančių kaime, skeptiškas požiūris. Tik maža jų dalis nepeikia eksperimentų su laiku. Šveicarijoje net įkurtas pasaulinis judėjimas prieš laiko kaitaliojimą. Jo peticiją pasirašė jau tūkstančiai žmonių. Europos Komisijos šis dokumentas, matyt, dar nepasiekė.

Išsiblaškiusiems, užmaršiems žmonėms dėl laiko kaitaliojimų atsitinka visokių nuotykių – tai į pasimatymą ar dar kur pavėluoja, tai per anksti ateina, tai dar kas atsitinka. Pasitaiko ir kuriozų. Antai Didžiojoje Britanijoje paskutinę spalio sekmadienio naktį gimdė moteris dvynukus. Pirmasis vaikelis gimė prieš pat žiemos laiko įvedimą, o antrasis – jau pasukus laikrodį atgal, todėl dokumentuose buvo užrašyta: antrasis į šį pasaulį atėjo valanda anksčiau negu pirmasis.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 10 30

Briuselio laiko Lietuva neatsikratė (6)

Vasaros ir žiemos laikas Lietuvoje įvestas 2002 metais Vyriausybės priimtu nutarimu, taikantis prie Europos. Mat sezoninis laikas įteisintas 50 Europos valstybių, tarp jų visose ES narėse. Jo įvedimą reglamentuoja ES direktyva.

Briuselio valdininkai tikina, jog tai padeda suderinti geležinkelių, oro uostų, kitų tarnybų grafikus, sutaupo elektros energijos.

„Jokio taupymo nematau, tik žmonių trikdymą“, - numoja ranka fizikas, astronomas ir etnologas Jonas Vaiškūnas. Jis siūlo laiką palikti ramybėje, nes daugelis žmonių, ypač tie, kurie silpnos sveikatos, sunkiai prisitaiko prie jo kaitaliojimų.

LŽ pašnekovo nuomone, nereikėjo Lietuvai 1998 metais įvesti ir vadinamosios „Andrikienės reformos“, kai viena valanda buvo paankstinta įstaigų darbo laiko pradžia bei pabaiga.

Medikai neslepia - laiko pakeitimas neigiamai paveikia žmonių sveikatą. Tiesa, po savaitės kitos prie naujovės priprantama. Tačiau ligi tol gydymo įstaigose padaugėja žmonių, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla, padidėjusiu kraujospūdžiu, oro trūkumu, nemiga, dirglumu, depresija. Maži vaikai dėl šios permainos kurį laiką blaškosi naktimis, verkia be priežasties.

„Ypač nukenčia kaimų vaikai, nes jiems tenka keliauti į mokyklą keletą ar net keliolika kilometrų. Kad spėtų į pirmąją pamoką, jie turi keltis paryčiais. O kai dabar pasuksim rodykles valandą į priekį, jiems taps dar sunkiau“, - priminė J.Vaiškūnas.

Pasak jo, geriausia būtų žmonėms gyventi gamtos ritmu, kaip tai daro gyvūnai. „Gyvūnams nerūpi, kiek dabar valandų, jie savo gyvenimą rikiuoja pagal Saulę. Taip gyveno ir mūsų protėviai, taip ir dabar gyvena daug kaimiečių. Tačiau miesto žmonės nutolo nuo gamtos ir ilgai vakaroja. Jiems rytais anksti atsikelti sunku. Valdžia turėtų tai suprasti ir ne tik nebekaitalioti laiko, bet ir atšaukti „Andrikienės reformą“, - sakė astronomas.

J.Vaiškūno žodžius patvirtina tyrimai, kuriuos atliko Vilniaus edukologijos universitete gamtos mokslus studijavusi Inga Ruzgaitė. Magistro darbe ji išanalizavo, kokią įtaką turi žiemos laiko įvedimas Vievio gimnazijos mokinių mokymuisi ir elgesiui.

„Sumažėja pažymių vidurkis“, - padarė išvadą magistrantė. Tyrimai parodė, jog mergaitėms šis poveikis būna didesnis ir trunka pora savaičių, berniukai prisitaiko lengviau ir greičiau – per savaitę. Sunkiau prie laiko kaitaliojimo prisitaiko vyresniųjų klasių mokiniai, lengviau - jaunesni. Lietuvių kalbos žinios nukenčia mažiau, matematikos – daugiau: matematikos pažymių vidurkis liko mažesnis negu ligi tol net praėjus dviem mėnesiams po laiko pakeitimo.

Neabejojama, jog vasaros laiko įvedimo įtaka moksleiviams yra dar didesnė, negu žiemos.

„Nereikalingas dalykas“, - šitaip apie sezoninį laiką kalba ir Fizinių bei technologijos mokslų centro Laiko ir dažnio etalono laboratorijos vadovas, mokslų daktaras Rimantas Miškinis. Jo vadovaujama laboratorija prižiūri, ar tikslus laikas Lietuvoje.

Gal R.Miškinis ir jo kolegos sezoninį laiką peikia todėl, kad patys turėtų mažiau darbo? Mokslininkas nusijuokė: „Mūsų darbas mažai ką bendro turi su sezoniniu laiku. Mes prižiūrime Lietuvos atominius laikrodžius, kurie rodo pasaulinį laiką. Kasdien perduodame jų duomenis į Pasaulinį matų ir svarsčių biurą Paryžiuje, kur nustatomas ir tvarkomas bendras pasaulinis laikas visam pasauliui“.

Atominis laikrodis yra tiksliausias iš visų laikrodžių. Jame skaičiuojami atomuose atsirandantys šviesos virpesiai. Šiuolaikinis atominis laikrodis su cezio atomais išlaiko 1 sekundės tikslumą 15 milijonų metų. Šiais laikais kiekvieno mūsų naudojamas laikas remiasi vidutiniu viso pasaulio atominių laikrodžių laiku.

R.Miškinis sako ne kartą žodžiu ir raštu dėstęs šalies valdžiai sezoninio laiko beprasmiškumą ir net žalą, tačiau viskas veltui. „Žmonėms visa tai seniai nusibodo, nes tik rūpesčių sukelia. Juk tenka sukioti ne tik daugybės laikrodžių rodykles, bet ir reguliuoti daugybę kitokių prietaisų. Kai kurie žmonės apie naują laiką pamiršta, todėl vėluoja arba ateina per anksti ir t.t.“, - aiškino mokslininkas.

Jo žiniomis, pastaraisiais metais vis daugiau šalių linksta atsisakyti sezoninio laiko. Kai kurios, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija, jau atsisakė.

Seimas praėjusį pavasarį buvo priėmęs nutarimą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę prašyti Europos Komisiją netaikyti Lietuvoje sezoninio laiko. Tačiau Vyriausybė į EK nesikreipė ir ši sezoninio laiko direktyvą pratęsė iki 2016 metų.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis teisinosi, esą pavėluota kreiptis į Briuselį, nes nespėta surinkti argumentų. Parlamentaras Valentinas Mazuronis, kuris su keletu kolegų inicijavo pernai sezoninio laiko atšaukimo svarstymą Seime, kanclerio aiškinimu netiki. „Vyriausybė ne nesuspėjo, o bijojo neįtikti Briuseliui. Kadaise bijota nepatikti Maskvai, o dabar bijomasi Briuselio“, - svarstė politikas.

Vasaros laikas pirmą kartą buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metais Didžiojoje Britanijoje, kad būtų galima sutaupyti dienos šviesą. Šiuo pavyzdžiu vėliau pasekė beveik visos kare dalyvaujančios valstybės. Karui pasibaigus daugelis jų laikrodžius sukioti nustojo, tačiau vėliau kai kuriose jų tai tapo tradicija.

Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad sezoninio laiko įvedimui nepritaria daugiau kaip pusė apklaustų žmonių.

Vyriausybės pavedimu Ūkio ministerijos atliktas tyrimas pademonstravo, kad ypač daug žmonių pasisako prieš vasaros laiką.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 03 24