Šūvių serija į vilką mieste supykdė gyvūnų mylėtojus
Vilkas Lapsis gamtininko ir kino kūrėjo Petro Abukevičiaus aptvare. A.Barono nuotrauka
Lietuvos zoologijos sodo, iš kurio neseniai paspruko ir aštuoniais policininkų šūviais buvo sušaudytas vilkas Lapsis, direktorius Alvydas Jakevičius dabar spėlioja, jog jeigu ne kauniečių panika, Lapsis būtų grįžęs atgal į sodą ir likęs gyvas.
"Jau keliasdešimt metų negirdėti, kad Lietuvoje vilkai būtų užpuolę žmones. Šunys tai daro, vilkai - ne", - sako A.Jakevičius, tačiau priduria: kita vertus, žvėries, juo labiau gaudomo, elgesys - neprognozuojamas.
"Įspeisk į kampą žiurkę ir ji puls, o čia - vilkas. Jeigu jis būtų kam nors įkandęs, mane būtų uždarę į kalėjimą", - svarsto zoologijos sodo vadovas. Todėl ir buvę nutarta vilką nušauti.
Žiniasklaidos dėmesys tam įvykiui ir gyvūnų globėjų piktinimasis sodo direktorių stebina. "Laisvėje gyvenančius vilkus leista šaudyti ištisus metus, iš irštvų plėšiami vilkiukai, o čia - iš vieno vilko nušovimo padarė problemą", - piktinosi A.Jakevičius, kuris pats yra medžiotojas.
Tačiau Lapsis nebuvo „eilinis“ vilkas – jis „vaidino“ gamtininko ir kino režisieriaus Petro Abukevičiaus filmuose apie gamtą, gyveno jo prižiūrimame aptvare. Sužinoję apie Lapsio mirtį, P.Abukevičiaus kolegos (jis pats jau išėjęs Anapilin) man sakė: "Lapsiui geriausia buvo pas Petrą. Dabar galbūt jie vėl drauge".
Gyvūnų globėjai dabar priekaištauja, kodėl vilkas nebuvo užmigdytas vaistais iš specialaus šautuvo. "Kai jie ar kiti rėmėjai mums tokį šautuvą nupirks, mielai juo naudosimės", - pažadėjo A.Jakevičius. Pasak jo, vos ne vos galą su galu suduriančiam Lietuvos zoologijos sodui įsigyti šį brangų ginklą neįmanoma.
Tiesa, šioje įstaigoje yra 1960 metais pagamintas rusiškas šautuvas, tačiau jis, anot direktoriaus, pritaikytas migdyti buivolus, raganosius, baltuosius lokius, o vilką jo kulka būtų perskrodusi. "Vyrai kadaise pabandė juo šauti – kluono duris kiaurai peršovė", - prisiminė A.Jakevičius.
Investicijų Lietuvos zoologijos sodas nėra gavęs jau 50 metų. Kiek geresni laikai stoję prieš kelerius metus, kai sodu ligi tol beveik nesirūpinusi Kultūros ministerija jį įbruko Aplinkos apsaugos ministerijai. Ši lėšų skyrė daugiau, tačiau netrukus sodą permetė Kauno apskričiai. "Tado Ivanausko zoologijos muziejų gamtosaugininkai pasiliko, o mumis, nors veisiame nykstančius gyvūnus, atsikratė", - stebisi A.Jakevičius.
Šiemet sodui išlaikyti iš biudžeto skirta 2 milijonai 114 tūkstančių litų - 23 procentais mažiau negu pernai. Pusę milijono litų kasmet kainuoja gyvūnų pašarai, beveik ketvirtį milijono - vanduo ir elektra. 130 sode dirbančių žmonių, kurie 15,6 hektaro plote prižiūri 1200 gyvūnų, atlyginimams skirta 1 milijonas 144 tūkstančiai litų.
"Jeigu netrūktų pinigų, susidėvėjusią vilkų voljero tvorą būtume pakeitę ir Lapsis nebūtų pabėgęs", - aiškino A.Jakevičius.
Jo skaičiavimais, Lietuvos zoologijos sodas nuo analogiškos įstaigos Taline atsilikęs 20 metų. Anas gauna beveik dvigubai daugiau lėšų. "Mūsų Zoologijos sodas abėcėlės gale, todėl duoda tiek, kiek lieka nuo kitų", - apgailestavo direktorius. Bandęs prašyti paramos iš tarptautinės PHARE programos, bet ten paaiškinę, jog padėtų tik tuomet, jei Lietuva skirtų zoologijos sodui prioritetą.
"Iš tikrųjų jam prioritetas ir turėtų būti, nes ne tik veisiame retus gyvūnus, bet ir dirbame mokomąjį darbą - pernai iš lankytojų uždirbome 700 tūkstančių litų", - aiškino direktorius.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus viršininkas Selemonas Paltanavičius jam pritarė. Pasak S.Paltanavičiaus, Vakarų šalių dėmesį gyvūnams rodo kad ir tokie skaičiai: Slovakijoje yra 4, Čekijoje - 15, Šveicarijoje - 27, o Vokietijos vakarinėje dalyje – 75 zoologijos sodai ir jie neskursta.
A.Jakevičius tikino jau net ir nebepavydįs jiems. "Pripratau – žinau, kad ne mūsų valioje ką nors pakeisti. Kai kuriuose vakarietiškuose zoologijos soduose netgi nepamatysi vielos tinklo - gyvūnams ten erdvu, juos nuo lankytojų skiria grioviai su vandeniu ir panašios natūralios užtvaros, todėl ir gyvūnų globėjai nepriekaištauja".
Apšiuręs Lietuvos zoologijos sodas gali būti ir kliūtis Lietuvai patekti į Europos sąjungą. Jos specialistai apsilankę sode pašiurpo. "Tačiau Kauno apskrities administracijai jų išvados nepadarė jokio įspūdžio", - šyptelėjo A.Jakevičius. Ar priims su tokiu kraičiu Lietuvą į Europos sąjungą? "Bijau, kad mūsų valdžia gali sodą uždaryti. Jeigu ji net Ignalinos atominę paaukojo, tai kas jai sodas?" - būgštavo A.Jakevičius.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos atsakingasis sekretorius Benas Noreikis ir šalies Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis taip pat neslepia susirūpinimo materialine Lietuvos zoologijos sodo padėtimi.
"Nors gyvenimo sąlygos čia ir gerėja, tai - be kaltės nubaustų gyvūnų kalėjimas. Tačiau kaip kitaip parodysi juos žmonėms? - svarstė B.Noreikis. - Liūdi jame baltasis lokys, dar mažiau vietos rudiesiems jo broliams ir kitiems gyvūnams, bet nėra kur jų dėti. Gal verčiau laikytų jų mažiau, bet geresnėmis sąlygomis?"
"Kas eis žiūrėti keleto žvėrių? Žmonės nori pamatyti ir egzotų. Be to, jei dalį savo gyvūnų likviduotume, kitais metais sodui skirtų dar mažiau pinigų ir galų gale susinaikintume", - atsakė į šį pasiūlymą A.Jakevičius. Pasak jo, tai, jog sodo augintiniai nuolat atsiveda jauniklių, yra geriausias įrodymas, kad ne taip jau čia jiems ir blogai.
Gyvūnų globos vadovai stebėjosi, kodėl zoologijos sode nėra tinkamo užmigdyti ištrūkusį žvėrį šautuvo. "Nėra jis toks jau brangus. Tegul parduoda kokį žvėrį arba iškeičia į jį", - siūlė B.Noreikis.
O kaunietis V.Gustaitis apgailestavo, kodėl zoologijos sodo arba policijos darbuotojai, ištrūkus Lapsiui, nepaskambino jam. "Jie žinojo, kad mūsų organizacija tokį šautuvą turi. Tikrai būtume atskubėję", - - sakė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas.
Žvėrys iš Lietuvos zoologijos sodo ištrūksta ne taip jau retai. Prieš keletą metų narvą yra palikęs leopardas, prieš tai - baltasis lokys, dar anksčiau - Himalajų lokiai. Į administracijos būstinę buvo užsukęs ir gepardas.
Lietuvos rytas, 2000 01 28