Sumaniusieji pirkti naudotą automobilį su dyzeliniu varikliu turėtų gerokai pasvarstyti, ar verta tai daryti - gali tekti mokėti baudas už aplinkos teršimą.
Nemaža dalis į Lietuvą atgabenamų tokių automobilių yra "pavargę" labiau, negu mašinos su benzininiais varikliais. Pastaruosius nesunku sureguliuoti, kad neterštų oro virš normos, tuo tarpu dyzeliniam varikliui tokio reguliavimo, pasak specialistų, nėra - jį tenka ardyti ir keisti susidėvėjusias detales.
Tai kas, jog automobilio pardavėjas jums įteiks mašinos techninės apžiūros dokumentus (atliekant šią apžiūrą, matuojama, ar variklis oro neteršia). Labai galimas dalykas, jog jis šiuos dokumentus gavo už kyšį techninės apžiūros kontrolieriams ir jie tos mašinos net nėra matę.
Jūs nusiperkate dyzelinę mašiną, kuriai neva atlikta techninė apžiūra, važiuojate iš turgaus ir - policininkas mosteli lazdele. Sustojate. Gamtosaugininkai įkiša į automobilio išmetamųjų dujų vamzdį analizatoriaus zondą, paprašo spustelti akceleratoriaus pedalą ir praneša: automobilis pernelyg teršia orą, todėl jums teks mokėti baudą.
Vilniečiui 1982 metais pagaminto "Mercedes Benz" automobilio su dyzeliniu varikliu savininkui tai atsitiko prie Jurbarko. Nors šį automobilį jis nusipirko prieš trejetą mėnesių kartu su techninės apžiūros dokumentais, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, jog mašinos dūmingumas - 85 procentai (norma - 58).
Teko mokėti 30 litų baudą. "Mes turime teisę už tokį pažeidimą bausti iki 100 litų", - guodė išrašydamas kvitą Jurbarko aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Jurgis Petkus. Paklaustas, kodėl tikrinami tiktai lengvieji automobiliai, o daug labiau dūmijantys sunkvežimiai rieda pro šalį, J. Petkus atsakė, jog taip dirbti nutarusi rajono kelių policija.
Tikrinimui vadovavęs Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento analitinės kontrolės skyriaus vyriausiasis inžinierius Stanislovas Alvinskas sakė, jog tą dieną prie Jurbarko buvo patikrinti 38 dyzeliniai automobiliai, iš jų 22 teršė orą virš normos. "Dar iš tolo išgirdę dyzelinį automobilį būname beveik tikri, kad jo savininkui teks mokėti baudą", - pasakėjo S. Alvinskas.
Grįžus į Vilnių, "Mercedes Benz" savininko automobilio tarša buvo patikrinta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente. Analitinės kontrolės skyriaus viršininkės Stasės Šivienės akivaizdoje mašiną tikrino didelį patyrimą šioje srityje turįs vyresnysis inžinierius Vladimiras Panfilovas. Dabar dūmingumas buvo 53 procentai. "Paslaptis" tebuvo ta, jog variklis buvo tikrinamas ne dar šaltas, kaip Jurbarke, o normaliai įkaitęs.
Beje, patikimai patikrinti dyzelinio automobilio dūmingumą gali tik nedaugelis servisų: trūksta geros aparatūros. Tad mašinos savininkui tenka pasikliauti remontininkų tikinimu, jog "dabar automobilis tvarkingas".
"Kaip automobilį tikrino mūsų kolegos iš Klaipėdos ir Jurbarko?" - domėjosi Vilniaus regiono departamento gamtosaugininkai. Pasak jų, dyzelinio variklio tikrinimo rezultatai nemaža dalimi priklauso ir nuo to, kaip šis darbas atliekamas. Todėl dyzelinių automobilių savininkams reikėtų atidžiai perskaityti žemiau išspausdintas eilutes.
Pirmiausia V. Panfilovas pažvelgė į tepalo temperatūros prietaisą salone: variklis tikrinimo metu turi būti pakankamai įkaitęs (mažiausiai 60 laipsnių). "Net ir naujas variklis, jei jis šaltas, teršia orą virš normos", - aiškino tikrintojas.
Po to jis liepė paspausti akceleratoriaus pedalą ("kad sistema prasivalytų", - paaiškino), paskui jį atleisti ir tik tuomet įkišo į dujų išmetimo vamzdį zondą. Teko išmokti taisyklingai spausti akceleratoriaus pedalą – pamažu, tolygiai didinant spaudimą. "Jei pedalą pernelyg greitai spausite, kuras nespės sudegti ir dūmų bus daug. Bauda garantuota", - mokė gamtosaugininkas.
Šitaip spausti akceleratorių reikėjo penkis kartus, iš parodymų buvo išvestas vidurkis. "Taip liepia metodika", - sakė V . Panfilovas.
Tačiau tiek laiko ir kantrybės kiekvienam tikrinamam automobiliui turi toli gražu ne visi gamtosaugininkai. Daugelis jų šiam darbui skiria keletą minučių.
"Sutvarkyti seną dyzelinį variklį, kad jis neterštų oro daugiau negu leidžia normos, sudėtinga ir brangu. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų autobusų parkus galėtume uždaryti: dauguma senų autobusų klaikiai dūmija", - sakė Aplinkos ministerijos atmosferos skyriaus viršininkas Vytautas Krušinskas.
Nors dyzelinis kuras degdamas išskiria į aplinką šiek tiek mažiau nuodingų teršalų, negu benzinas, tačiau dūmų - kietųjų dalelių (tarp jų yra ir vadinamųjų kancerogenų - sukeliančių vėžį) išmetama daugiau, vadinasi, seną netvarkingą "dyzelį" tikrintojai anksčiau ar vėliau pastebės.
Vienintelė išeitis - tokia mašina atsikratyti, kas ir daroma Vakarų šalyse, kur aplinkos apsauga griežtesnė negu pas mus. "Palaipsniui tokių automobilių neliks ir mūsų gatvėse", - įsitikinęs V. Krušinskas.
Dūmais apsipylusių sovietinių dyzelinių sunkvežimių Lietuvoje jau gerokai mažiau - juos keičia geresni vakarietiški, nes jais tenka važinėti į Vakarus. O lengvieji dyzeliniai automobiliai sudaro nemažą dalį Lietuvos lengvųjų mašinų parko.
Pasak V. Krušinsko, daug mažiau orą teršia suskystintomis dujomis varomi automobiliai.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1999 11 02