Dalia Lukminaitė - Tilingienė 

Gimiau Pašušvyje. Tėveliai Kazimieras ir Valerija Lukminai – vietiniai, tėtis buvo gimęs 1922, mama – 1926 m. Tėvelio seniai neturiu, jis žuvo, kai Grinkiškio lentpjūvėje prispaudė mašina. Man tada buvo tik 2 metai. Likome pas mamą trise – aš ir brolis. Mama taip ir liko našlė. Šiuo metu jai 85 metai, tačiau dar žvali, gyvename kartu Pašušvyje.

Pirmąją klasę lankiau Pašušvyje, pirmoji mokytoja buvo Zofija Banevičienė. Nuo 9-osios klasės mokiausi Grinkiškio vidurinėje mokykloje. Man geriausiai sekėsi matematika, o su lietuvių kalba buvo sunkiau. Priklausiau net matematikos būreliui, kuriam vadovavo mokytoja A.Kišonaitė. Ligi šiol prisimenu - aiškindavo, kaip galima įrodyti, jog prie 2 pridėjus 5 bus 10. Gera matematikos mokytoja buvo ir A.Tičkienė, ji mums padėjo stiprius matematikos pagrindus.

Vėliau dirbau pardavėja, tad man tos žinios labai pravertė – nereikėdavo nei skaitliukų, daug veiksmų mintinai padarydavau.

Patiko ir muzikos mokytojas A.Čepas, braižybos – V.Radavičius, anglų – E.Reutienė, taip pat direktorė I.Žmoginienė. Ji buvo valdinga, todėl per jos pamokas būdavo ramu. Ypač įdomus ir geras žmogus buvo V.Radavičius.

Po vidurinės baigiau Šeduvos prekybos mokyklą ir dirbau įvairiose parduotuvėse Šeduvoje, Grinkiškyje, Pašušvyje, Pociūneliuose, Baisogaloje, Giedraičiuose. Kadangi matematikoje nebuvau liurbė, tai ir prekyboje, kaip sakiau, sekėsi.

Beveik 25 metus prekyboje dirbau, o pastaruosius beveik 10 metų – Pašušvio mokyklos valgykloje. Būčiau dirbusi ir toliau, tačiau sergu venų tromboze – paveldėjau šią ligą iš amžinatilsį tėvelio. Šia liga sergant sunku vaikščioti, todėl išėjau į pensiją. Kai sveikata prasta, neapsimoka dirbti. Gyvename ūkiškai, auginame 2 karves, parduodame pieno, tad šiaip taip išgyvename.

Ištekėjau 1977 metais už Antano Tilingos, kilusio iš Molėtų rajono. Dabar mes išsiskyrę. Užauginome sūnų Dalių, gimusį 1978 m. Jis baigė Kauno radiotechnikos mokyklą ir dabar turi savo įmonę „Daltija“, kuri atlieka elektros, signalizacijos įrengimo darbus. Medžiotojas – kai parvažiuoja, traukia medžioti. Sukūręs šeimą, turi porą vaikų – dukrą Gretą (dabar jai 14 metų) ir sūnų Domatą (4 m.).

Prisimenu, kai dirbau Pociūnėliuose, į parduotuvę užėjo buvusi mūsų auklėtoja A.Kišonaitė. Pasikalbėjome. O kai dirbau Grinkiškyje, į parduotuvę užsukdavo pro šalį važiuodami Čyžas, Uganauskas, Markevičius. Neretai jie man ir padėdavo, pavyzdžiui, Algis Uganauskas atnešdavo sviesto dėžių.

Ypač daug padėjo Kęstutis Zinys, kuris tada dirbo Pociūnėlių kolūkio pirmininko pavaduotoju. Jis paskirdavo mašiną prekėms atvežti. Paskui jis išėjo vadovauti Mičiurino kolūkiui už Šiaulėnų, o kai santvarka pasikeitė ir kolūkiai sugriuvo, berods dirbo taksistu Radviliškyje. Susirgo vėžiu ir mirė. Geras žmogus jis buvo...

Anksčiau labai mėgau skaityti knygas, ir kaimynei klasiokei Alvyrai jų duodavau, abi skaitydavome. O dabar belieka namų ruoša. Kartais anūkai į svečius atvažiuoja. Tai ir visas dabar mano džiaugsmas...

Užrašė Feliksas Žemulis

Pašušvys, 2011 metų rugsėjis.