Pastaraisiais metais Vilniuje automobilių padaugėjo kelis kartus. Vadinasi, nuolatos kvėpuojame keliskart labiau užterštu oru.
Apie tai kalbamės su gamtos mokslų daktare, Fizikos instituto vyriausiąja moksline bendradarbe Audrone MILUKAITE.
Ši mokslininkė jau seniai tiria oro užterštumą Lietuvoje, yra Europos Sąjungos programos COST- 319 "Autotransportas ir oro tarša" ekspertė, Niujorko Mokslų akademijos narė.
Pavojingiausi - prie žemės
- Kas daugiausia teršia orą?
- Tyrimai, kuriuos Fizikos instituto mokslininkai jau septyniolika metų kasdien atlieka Aplinkos užteršimų tyrimo stotyje Preiloje (Kuršių nerija), parodė, kad Lietuvos orą daugiausia teršia aukštutinių oro masių iš kitų valstybių atnešami teršalai. Jie sudaro apie 80 procentų visų Lietuvos oro teršalų.
Ypač daug sieros dvideginio, suodžių, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų cheminių junginių Lietuva ir kitos Europos šalys gauna iš vadinamojo "juodojo trikampio" - 25 tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto pramoninio rajono Čekijos, Vokietijos ir Lenkijos valstybių sandūroje, kur kasama ir naudojama vietinė labai sieringa akmens anglis. Daug azoto oksidų atnešama ir iš Vakarų Europos šiaurinės dalies.
- Betgi dažnai teigiama, jog dauguma teršalų - iš automobilių?
- Ir taip, ir ne. 1992 metais autotransporto teršalai sudarė 58 procentus visų Lietuvoje išmetamų teršalų, o po dviejų metų - jau 71 procentą. Žinoma, dėl to, jog automobilių labai padaugėjo.
Tačiau automobilių išmetamųjų dujų vamzdžiai yra prie pat žemės, tad teršalai pasklinda netoli, globalinei oro taršai įtakos jie turi nedaug (1 – 2 proc.).
Vis dėlto nereikia pamiršti, jog šie teršalai yra labai toksiški, be to, jų kiekiai miestų gatvėse priklausomai nuo eismo intensyvumo, gatvių tipo ir meteorologinių sąlygų kelis kartus, o kartais net šimtus kartų viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Taigi Vilniaus ir kitų miestų gyventojai nuolatos gyvena padidintos rizikos zonose.
Valdininkams nerūpi
- Kokie automobilių teršalai yra nuodingiausi?
- Automobiliai išmeta labai daug dujinių ir aerozolinių teršalų, tačiau kol kas tiriami tik anglies, sieros, azoto oksidai, švinas, suodžiai ir angliavandeniliai.
Anglies monoksidas (arba smalkės) reaguoja su žmogaus kraujyje esančiu hemoglobinu, todėl nuolatinis, nors ir nedidelis, nuodijimasis smalkėmis trikdo širdies ir kraujagyslių sistemą. Jei smalkių koncentracija viršija 50 miligramų viename kubiniame metre, žmogus gali netekti sąmonės, o kai jų dar daugiau - mirti.
Azoto ir sieros oksidai erzina kvėpavimo takus ir sukelia jų uždegimą. Švinas kaupiasi žmogaus kauluose ir kraujyje, kur stabdo raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (benz(a)pirenas ir kt.) pasižymi stipriu kancerogeniniu poveikiu, taigi gali sukelti vėžį.
Pastarajį dešimtmetį tiktai Vilniaus savivaldybė panoro turėti automobilių teršalų tyrimų rezultatus. Nustatėme, jog kai kuriose sostinės sankryžose automobilių teršalų jau tiek daug, kad karštomis vasaros dienomis susidaro fotocheminis smogas. Tačiau smogus tyrinėti ir sudėtinga, ir brangu.
Sieros dvideginį, azoto oksidus, smalkes galima matuoti standartiniais mobiliais prietaisais, o angliavandenilių ir sunkiųjų metalų koncentracijas įmanoma ištirti tik stacionarinėmis sąlygomis, tam reikia nemažai laiko ir lėšų.
Problema didžiulė, bet dėmesio jai skiriama mažai. Kartais tik kokioje konferencijoje panagrinėjamas vienas ar kitas automobilių išmetamas teršalas. Juk kiekvienas aplinką veikia skirtingai.
Dažnai taršą tirti imasi institucijos, kurios nepajėgios iki galo to padaryti bei apibendrinti. Automobilių taršos tyrimams reikėtų skelbti viešus konkursus. Tada galima būtų atlikti juos kompleksiškai ir mažiausiomis sąnaudomis.
Patikimų duomenų nėra
- Kai kas teigia: kam tie sudėtingi tyrimai, taršą įmanoma matematiškai apskaičiuoti.
- Žinoma, tačiau reikia tiksliai žinoti, kiek automobilių yra, kur jie daugiausia važinėja, kiek ir kokio kuro naudoja, kiek skirtingo tipo ir amžiaus automobiliai išmeta įvairių teršalų. Lietuvoje kol kas tokių patikimų duomenų nėra.
Geriausiai autotransporto emisijas išmatuotų specialus įrenginys, paimantis išmetamųjų dujų pavyzdžius tiesiai iš automobilio vamzdžio. Vienas kitas toks prietaisas Lietuvoje jau yra, tačiau jais galima išmatuoti tik keletą dujinių teršalų.
Kadangi ši problema vis didėja, 1993 metais buvo įkurta transporto teršalų emisijas tyrinėjanti Europos Sąjungos kooperacija - COST- 319. Ji vienija 14 šalių, kurios yra pasirašiusios transporto priemonių teršalų emisijų nustatymo memorandumą.
Tyrimai vykdomi trimis kryptimis: emisijos faktoriai ir funkcijos; eismo charakteristikos; transporto priemonių inventorizacija. Dirba daugiau kaip 170 mokslininkų (mechanikai, inąinieriai, fizikai, chemikai, biologai, ekonomistai, teisininkai), tarp jų du iš Lietuvos fizikos instituto.
Žala - beveik milijardas
- Tai ar įmanoma bent jau sumažinti automobilių teršalų kiekius?
- Mano nuomone, nerealu įtaisyti katalizatorius ir kitus teršalų mažinimo įrenginius senuose automobiliuose. Geriausia būtų nustatyti įvežamų į Lietuvą automobilių amžiaus cenzą, reguliuoti jų variklius, tinkamai valdyti srautus gatvėse, kurti optimalų visuomeninio transporto judėjimo tinklą, tiesti patogesnes naujas gatves ir kelius.
Vykdant Lietuvos valstybinę programą "Regiono vystymosi ekologinis tvarumas", buvo apskaičiuota, jog dėl oro taršos užpernai Lietuvos gyventojai patyrė žalos už 0,9 milijardo litų, o tai sudarė 5,5 proc. bendro šalies vidinio produkto.
Gal net ir daugiau, nes skaičiuojant nebuvo atsižvelgta, kad teršaluose yra ne tik sunkiųjų metalų ir kancerogeninių angliavandenilių, bet ir pesticidų, polichlorbifenilų, furanų, dioksinų ir dar daug kitų cheminių medžiagų, kurių mes šiandien dar nepajėgiame nustatyti ir įvertinti jų pavojų.
Feliksas Žemulis, Lietuvos ryto priedas Sostinė, 1997 11 07