Susisiekimo ministro Algio Žvaliausko pasiūlymas tiesti tiltą iš Klaipėdos į Kuršių neriją sukėlė diskusijų.
Susisiekimo ministras pranešė, jog Vokietijos bendrovė „Baltijos lengvosios pramonės servisas“ netrukus pateiks studiją, kurioje analizuojama, ar šį tiltą ekonomiškai bei techniškai statyti apsimoka. Už šį darbą Lietuvos automobilių kelių direkcija bendrovei sumokės 150 tūkst. litų. Vokiečiai parinks galimą tilto vietą, įvertins krovinių srautą, tilto kainą. Gruodžio viduryje bus sprendžiama, statyti jį ar ne.
Kai kurie kelininkai tvirtina, kad tiltas atsipirktų tik per 100 metų. Tačiau Transporto ir kelių tyrimo instituto direktoriaus Virgaudo Puodžiuko teigimu, "tiltas nekainuotų labai daug. Jis sujungtų skirtingus krovinius priimančius Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Krovinių srautai galbūt būtų net labai dideli".
Preliminariais Lietuvos projektuotojų skaičiavimais, tiltas į Neringą kainuotų 120 mln. litų (vokiečių nuomone, jis kainuotų tiek dolerių).
O ką apie tai galvoja Lietuvos gamtininkai ir gamtosaugininkai?
-----------------------------
Henrikas GUDAVIČIUS, publicistas, Dzūkijos nacionalinio parko ekologas: - Nereikia to tilto. Kol jo nėra, unikali Kuršių nerija vis šiek tiek apsaugoma nuo lankytojų srauto, o kas bus, kai jį pastačius plūstels daugybė automobilių į Karaliaučių?
Be to, argi ne įdomiau ten nuplaukti keltu? Tiltas nubrauks tą seną atrakciją. Prisimenu, kaip kažkada būdavo įdomu pasiekti keltu Rusnę. O kai dabar yra tiltas - jokio įdomumo.
Profesorius Česlovas Kudaba sakydavo, kad reikia išsaugoti visuspaminklus, taigi ir keltus.
Tačiau svarbiausia tai, jog pastatę tiltą, prarasime trapią Kuršių nerijos gamtą. Man keista, kodėl niekas neužkerta kelio technokratams, kurie pasiryžę išasfaltuoti visą gamtą.
Vytautas GUDELIS, geografas, akademikas, Tarptautinės pajūrių tyrimo ir apsaugos organizacijos garbės narys, keleto monografijų apie Lietuvos pajūrį autorius: - Šis tiltas galutinai nulemtų Kuršių nerijos likimą gamtosaugos, rekreacijos požūriu, jau nekalbant apie tai, jog būtų svetimkūnis kraštovaizdyje. O jau dabar nerija gyvena sunkias dienas.
Reikia šio sumanymo atsisakyti. Į Kuršių neriją negalima leisti šimtų tūkstančių lankytojų srauto, nors jie ir būtų su prikimštomis markių bei dolerių piniginėmis. Šio gamtos kūrinio kaina kur kas didesnė. Priešingu atveju Kuršių nerijos unikalumo nebeteksime, ta vietovė nesiskirs nuo Vokietijos ar Lenkijos pajūrių.
Imantas LAZDINIS, miškininkas, aplinkos apsaugos ministras: - Vyriausybėje dar nesvarstėme šio klausimo. Su susisiekimo ministru sutarėme: jeigu bus šio tilto statybos projektas, jie jį pateiks mums. Tada ir spręsime. Jei projekte bus atsižvelgta į aplinkos apsaugos reikalavimus, tiltas gali būti.
Edvardas MATIUKAS, miškininkas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius: - Jau šią vasarą į neriją privažiuodavo tiek daug automobilių, kad netilpdavo stovėjimo aikštelėse, braudavosi į kopas, miškus, pajūrį. Laimė, Aplinkos apsaugos ministerija komandiravo porą inspektorių, kurie padėjo mums vaikyti pažeidėjus. Pastačius tiltą, šis antplūdis galutinai sutryptų neriją.
Argumentas, neva tilto reikia todėl, jog sunku patekti į neriją keltu, yra nerimtas. Man kasdien tenka keltis iš Klaipėdos į Neringą ir nedarau problemos. Toks kėlimasis - dargi egzotika. Tik karščiausiomis vasaros dienomis kartais susidaro eilė.
Romas SADAUSKAS, rašytojas: - Ką tik grįžau iš Palangos, kur stebėjausi: naujasis tiltas iš Basanavičiaus gatvės į jūrą aprašinėtas, bet nei vieno negražaus žodžio - tiktai romantiški tekstai. Pagalvojau: mūsų jaunimas ne toks jau blogas.
Neringos tilto statybai pritarčiau. Jo reikia. Man ne kartą yra tekę nakvoti aname krante, kai keltas neatplaukė. Tiktai reikia protingai statyti. Neringos tiltas turėtų ne tik utilitarinę prasmę, bet ir nukreiptų atvykusius į Klaipėdą žmones pasižvalgyti, galima būtų turistinį maršrutą parengti.
Jonas ŠIMĖNAS, Seimo narys, geologas, tyrinėjęs Baltijos jūros dugną ir pakrantes: - Tilto statyba prieštarautų saugomų teritorijų tvarkymo principams. O juk nerija pretenduoja patekti netgi į UNESCO globojamų gamtos teritorijų sąrašą.
Pastačius tiltą, transportas nuniokotų lengvai pažeidžiamą nerijos gamtą. Automobilių būtų labai daug, nes čia pats tiesiausias kelias į Karaliaučių.
Šią vasarą Kuršių nerija jau ir taip buvo prikimšta automobilių, dabar svarstoma, ką reikėtų daryti kitais metais: galbūt persodinti žmones iš lengvųjų automobilių į autobusus.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 10 08