Jei esi apsukrus ir atkaklus, galima net akivaizdžiai neteisėtą statybą įteisinti arba bent vilkinti ją teismuose metų metus tikintis senaties, nuolaidų ir pergalės. Lietuvoje tokių atvejų nestinga. Vienas jų – savavališkai suręsti namai sostinės Pavilnių regioniniame parke.
Vilniaus miesto Antakalnio mikrorajono gyventojai neseniai surengė prie šios užburtos vietos piketą, kuriame piktinosi ne tik statybos iniciatoriais, bet ir vangiai dirbančiais valdininkais bei teismais.
Ši istorija trunka jau ilgai. Dar 2008 metais „Lietuvos žinios“ rašė apie Antakalnio bendruomenės 2006 metų laišką Aplinkos ministerijos (AM) vadovams, jog kai kurių namų savininkai Pavilnių regioniniame parke (RP) neteisėtai pastatė namus, nulygino kalvų šlaitus, nutiesė jose kelius, užtvėrė praėjimus ir net gatves. Tai daryti draudžia Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai. Antakalniškiai ypač piktinosi neteisėta statyba Pragiedrulių gatvės gyventojos Jadvygos Jodko namų valdoje.
Paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybės administracija 2004 metais išdavė J.Jodko leidimą rekonstruoti jai priklausantį seną medinį gyvenamąjį namą. Šiame leidime nurodyta, jog po rekonstrukcijos jis turi išlikti vieno aukšto, 97,5 kv. metro ploto.
Tačiau greta seno namo J.Jodko sklype buvo pastatyti du nauji dviejų aukštų gyvenamieji namai. Be to, buvo pažeistas parko reljefas: statybos atliekos suverstos už kalvos šlaito, užstumdytos žeme ir apsėtos žole.
Dar vienas pažeidimas – sklypo savininkai užtvėrė Pragiedrulių gatvę prie savo sklypo ribos ir nelegalius namus pastatė tiesiog ant gatvės. „Tai vienos mėgstamiausių vilniečių poilsio vietų užgrobimas“, - piktinasi Antakalnio bendruomenė.
Tuometiniai AM vadovai pagyrė antakalniečius už pilietiškumą ir pranešė, jog dėl pažeidimų kreiptasi į teismą.
Vėliau Antakalnio bendruomenė vėl priminė AM, kad gatvė tebėra užtverta, nelegalūs namai tebestovi, kalvos šlaitas nesutvarkytas. „Teisminiai ginčai dar nesibaigė“, - atsakė aplinkosaugininkai.
Praeivius gąsdina šunimi
Praėjo penkeri metai, tačiau situacija Pragiedrulių gatvėje – ta pati. Iš blokelių sulipdyti nelegalūs namai tebestūkso. Tinkuoti juos, matyt, bijomąsi – o gal vis dėlto teks nugriauti. Skersai gatvės – rakinami vartai, pro kuriuos gali patekti tik valdos savininkai.
Negalintys gatve praeiti žmonės priversti pėdinti palei nelegalius namus stačios kalvos šlaitu. Galbūt tam, kad jie prarastų norą čia vaikščioti, sklypo savininkai prisodino tujų, dygliuotų šaltalankių, gudobelių, pririšo šunį.
O žmonių čia būna daug, nes Sapieginės kalvos ir raguvos – mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų ir slidinėjimo vieta, be to, netoliese - Pavilnių RP direkcijos įrengti pažintiniai takai. Lankytojai stebisi ne tik unikaliu kraštovaizdžiu, bet ir jo svetimkūniais – mūro namais ant pat kalvos šlaito bei kliūtimis praeiti pro juos.
Jei kas išsitraukia fotoaparatą šiems disonansams įamžinti, iš nelegalaus namo išrisnoja įniršęs storas vyriškis ir rusiškai reikalauja nešdintis šalin, jei ne - paleisiąs šunį. Taip buvo ir mūsų fotografui.
Asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ pirmininko Andriaus Samaičio nuomone, pirmoji valdininkų klaida buvo padaryta dar 1994 metais, kai Vilniaus savivaldybė, grąžindama J.Jodko žemę, kuri priklausė jos giminėms, nepažymėjo nuosavybės dokumentuose vadinamojo servituto – nuo senų laikų ten buvusio visuomenei priklausančio kelio, vėliau tapusio Pragiedrulių gatve.
Antakalniečių bendruomenė šiemet kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad šioji apgintų viešąjį interesą – pareikalautų nustatyti tą servitutą. „Kelias ten ėjo mažiausiai pusę šimto metų, o gal ir daugiau, jį prisimena brandaus amžiaus Antakalnio gyventojai, be to, kelias tebėra pažymėtas Vilniaus topografiniuose žemėlapiuose“, - argumentuojama antakalniečių laiške prokuratūrai.
Tačiau prokuratūra ginti viešąjį interesą atsisakė. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis teisinosi, esą Civilinis kodeksas galimybei ginti viešąjį interesą nustato 10 metų senaties terminą ir jis baigėsi.
Tada Antakalniečių bendruomenės narys, mokslų daktaras etnologas Dainius Razauskas Vilniaus apygardos prokurorams ir šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiuntė viešą laišką, kuriame pareiškė, jog prokurorai vengia atlikti savo pareigą.
Pasak D. Razausko, sklypo savininkai 10 metų, nuo 1994 iki 2004-ųjų, sąmoningai laukė senaties termino. Gatvė tada nebuvo nei užstatyta, nei užtverta, visuomenė ja naudojosi, o statyba prasidėjo 2004 metais. D. Razausko nuomone, nuo tada ir turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas.
„Vis dėlto mes pasirengę ieškoti su sklypo savininkais kompromiso, - sakė Antakalniečių bendruomenės vadovas A. Samaitis, - pavyzdžiui, neprieštarautume, kad jie, nugriovę neteisėtai ant gatvės pastatytus namus, susiręstų juos gavę leidimą kitoje savo sklypo vietoje. Pagrindinė mūsų sąlyga - gatvės užtvara turi būti pašalinta. Tačiau to sklypo savininkai į derybas nesileidžia“.
Parkai pavaldūs savivaldybei
Kai J.Jodko sklype buvo pradėta savavališka statyba, antakalniškė geografė, dabartinė Seimo nario Algirdo Patacko padėjėja Nijolė Balčiūnienė dirbo Pavilnių ir Verkių RP direkcijoje.
„Pamačiusi, kad buldozeris stumdo kalvos žemę, pranešiau parko direktorei ir jos pavaduotojai apie šią statybą. Tada ir reikėjo ją stabdyti, o ne dabar bylinėtis teismuose, kai namai jau pastatyti“, - sakė LŽ N.Balčiūnienė.
Ji dažnai eina pro šią vietą ir pastebėjo, kad naujuosiuose nelegaliuose pastatuose įkurdinta mažų vaikų. „Galbūt savininkams yra patarta: jei namuose bus mažų vaikų, nugriauti pastatus niekas neturės teisės“, - svarstė geografė.
Pavilnių ir Verkių RP direktorė Vida Petiukonienė LŽ tvirtino, kad direkcija padarė viską, kad savavališka statyba Pragiedrulių gatvėje būtų nutraukta laiku. „Dar 1994 metais prieštaravome, kad į sklypą būtų įtrauktas kelias, tačiau savivaldybė mūsų neklausė - suformavo sklypą be servituto.
Apie neteisėtą statybą pranešėme Valstybinei teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijai, kvietėme tikrinti Nacionalinę žemės tarnybą ir kitas institucijas. Kai sklypo savininkai pradėjo už savo sklypo sodinti netinkančius RP kraštovaizdžiui tujas ir gudobeles, jie buvo nubausti ir įpareigoti želdinius pašalinti“, - vardijo direkcijos darbus V.Petiukonienė.
Pavilnių ir Verkių RP yra pavaldūs Vilniaus savivaldybei.
Teismų karuselėje
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) informavo LŽ paprašiusi teismo įpareigoti atsakovus – J.Jodko teisių perėmėjus savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.
„Atsakovai teisme tvirtino, kad turėjo ir turi Vilniaus savivaldybės administracijos 2004 metais išduotą statybos leidimą vykdyti sodybinio gyvenamojo namo rekonstrukciją. Be to, jie teigė, kad projektas buvo reikiamai suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, taip pat ir su Pavilnių bei Verkių regioninių parkų direkcija“, - sakė VTPSI atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė.
Šią bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismas 2012 metų birželio 13 dieną nusprendė: statyba savavališka. Atsižvelgdamas į 2010 metais įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimus, teismas įpareigojo atsakovus per 6 mėnesius parengti šių statinių projektinę dokumentaciją ir gauti jų statybą leidžiančius dokumentus.
„Atsakovai per nustatytą terminą minėtų dokumentų nepateikė, todėl teismas įpareigojo juos savo lėšomis per 3 mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Šio skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta“, - sakė V.Aliukonienė.
G. Nausėdos stiklo kubas
Taigi epopėja tebesitęsia ir jos baigtis – neprognozuojama. Gerokai greičiau savo nelegalią statybą įteisinti pavyko kitam Pavilnių RP naujakuriui - garsiam ekonomistui, SEB banko patarėjui Gitanui Nausėdai.
Jis taip pat 2004 metais gavo Vilniaus savivaldybės leidimą rekonstruoti nusipirktą šiame parke, Pučkoriuose, gyvenamąjį namą. G.Nausėdos užsakymu UAB „Architektų biuras ir partneriai“ parengė projektą, pagal kurį tradicinis namas buvo apgaubtas stiklo gaubtu.
Pavilnių ir Verkių RP direkcija kreipėsi į teismą, nes, jos nuomone, „stiklainis“ darko parko kraštovaizdį. Tačiau Kauno technologijos universiteto profesorius Jurgis Bučas išgyrė projektą Administraciniam teismui ir šis nurodė parko direkcijai G. Nausėdos rekonstrukciją įteisinti.
„Daug žmonių atvyksta prie Pučkorių atodangos pasigėrėti nuo Vilnios skardžio atsiveriančiais vaizdais. G. Nausėdos stiklo kubas iš ten – kaip ant delno. Žmonės kaltina mūsų direkciją, neva leidome jį pastatyti.
Todėl prie atodangos suręsime informacinį stendą, kuriame, be kitų parko objektų, paženklinsime ir G. Nausėdos stiklo kubą bei parašysime, jog šis svetimkūnis parke atsirado teismui įpareigojus. Nes nusibodo aiškinti, kad mes nekalti“, - sakė Pavilnių ir Verkių RP direktorė V. Petiukonienė.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 05 30