Kare dėl atliekų deginimo – lemiamas mūšis (1)
Jočionių gatvė 13. Šiuo “mistišku” skaičiumi paženklintoje vietoje Vilniuje galbūt jau po keleto mėnesių prasidės atliekų deginimo gamyklos statyba. Nors daugiau kaip 8000 vilniečių pasirašė protesto laišką Lietuvos vadovams, ketinimo statyti šią įmonę rytiniame sostinės priemiestyje, prie Gariūnų turgaus, neatsisakoma.
Sostinės savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vitalija Braškienė Vilniaus savivaldybės vardu jau pasirašė būsimosios įmonės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.
Dabar šį dokumentą analizuoja Visuomenės sveikatos centras ir kitos įstaigos. Galutinį sprendimą – leisti ar neleisti statyti atliekų deginimo įmonę – teks priimti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.
PAV ataskaitoje tikinama, jog kasmet 250 tūkst.tonų mišrių komunalinių atliekų iš Vilniaus ir Utenos regionų deginsianti gamykla neigiamai neveiktų nei aplinkos, nei vilniečių sveikatos, nes teršalų būtų išmetama ne daugiau, negu leidžia europiniai ir nacionaliniai atliekų deginimo aplinkosaugos reikalavimai.
Jei tikėsime PAV atlikusia UAB “Cowi Baltic”, daugiau kaip 30 tonų per valandą sudeginantis šiukšlių fabrikas netgi nedvoktų, nes kvapus ištraukę ventiliatoriai nukreiptų juos į krosnį. Iš šiukšlių pagamintą šilumą bei elektros energiją šios įmonės užsakovas koncernas “Rubicon group” parduotų sostinei.
Ekspertai tvirtina, jog šis atliekų tvarkymo būdas vilniečiams būtų pigesnis, negu dabartinis šiukšlių išgabenimas į sąvartyną. “Deginimo savikaina būtų tik 117,3 euro už toną. Gerokai sumažėtų gamtinių dujų sąnaudos, taigi ir anglies dvideginio emisijos, be to, Kazokiškių sąvartynas būtų eksploatuojamas 20 metų ilgiau”, - vardija privalumus “Cowi Baltic” Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktorius Martynas Nagevičius.
UAB “Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla”, kurią šiam projektui vykdyti įsteigė “Rubicon Group”, generalinis direktorius Raimundas Petreikis kiek atsargesnis.
“Šiokių tokių teršalų bus išmetama, tačiau jau už kilometro jokio gamyklos poveikio nebus jaučiama, o Lazdynai yra už trijų kilometrų nuo įmonės”, - dėsto jis. R.Petreikis stebisi, kodėl vilniečiai nenori šios gamyklos, o Aplinkos ministerija delsia pritarti, jog jai statyti būtų skirta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Tačiau skeptikai neskuba tikėti šio verslo entuziastais. Pasak jų, toks atliekų tvarkymo būdas duoda daugiau žalos negu naudos, o ir toji nauda – tik saujelei verslo savininkų.
“Barbariška yra naikinti vertingas medžiagas norint jų atsikratyti, kai tuo pat metu ieškome lygiai tokių pat žaliavų kitose vietose”, - piktinasi garsus JAV chemikas Bruno Terne. Anot jo, atliekas reikia ne deginti, o perdirbti, panaudoti gamyboje. “Atliekos – ne kuras, o žaliava”, - primena ir Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius.
Skirtingai negu Lietuvoje, kitose Europos šalyse pastatyta nemažai atliekų deginimo gamyklų, tačiau dabartiniai europiniai teisės aktai tokį atliekų tvarkymo būdą vertina jau skeptiškai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintoje Atliekų tvarkymo direktyvoje rašoma: “Pirmenybė turėtų būti teikiama pakartotiniam atliekų panaudojimui bei medžiagų perdirbimui, o ne energijai iš atliekų gauti”.
Šiame dokumente išdėstytoje atliekų tvarkymo sekoje pirmoje vietoje – prevencija, t.y. vengti atliekų susidarymo, toliau – rūšiavimas bei perdirbimas ir tik šio sąrašo pabaigoje – deginimas bei laidojimas sąvartynuose.
Tiesa, PAV ataskaitoje rašoma, jog Vilniuje numatyta deginti mišrias komunalines atliekas “likusias po pirminio ir antrinio rūšiavimo”. Tačiau čia pat pripažįstama, jog ši įmonė atliekų nerūšiuotų, tai – kitų reikalas. Tad daug kas nuogąstauja, jog pastačius atliekų deginimo įmonę gali būti apskritai atsisakyta rūšiuoti atliekas, nes tai labai sumažintų šios gamyklos “kuro” kiekį.
Be to, numatyta deginti dalį mišrių atliekų, prieš tai iš jų neatskyrus biodegraduojančių (organinių) medžiagų.
“Deginti drėgnas, pūvančias atliekas daug brangiau negu sausas, tad savikaina gerokai padidės”, - sako Inžinerinės ekologinės asociacijos prezidentas Rimantas Budrys. Jo nuomone, vilniečiams už tokį atliekų tvarkymą teks mokėti gerokai didesnius mokesčius negu jie moka dabar už šiukšlių gabenimą į Kazokiškes.
“Juokinga, kai teigiama, esą deginti atliekas būsią dar pigiau negu išvežti į sąvartyną. Jeigu tai tiesa, tapsime pirmąja šalimi Europoje, pasiekusia tokių rezultatų”, - ironizuoja Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė.
Atliekų deginimo priešininkai mano, jog šis verslas terš Vilnių ir vilniečius gerokai daugiau, negu tikinama PAV ataskaitoje. Tuo labiau kad statyti naująją degyklą numatyta rytiniame Vilniaus priemiestyje, kur jau veikia didžiausioji sostinėje termifikacinė elektrinė, medicininių atliekų deginimo, vandens nuotėkų valymo įmonės. Jų dūmus ir dvoką vyraujantys vakarų vėjai nugena miesto link. Ten pat esą keliautų ir šiukšlių dūmai.
Pasak Lazdynų mikrorajono bendruomenės atstovo, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidento Algirdo Jaruševičiaus, tyrimai rodo, jog lengviausios teršalų dalelės nuskrieja 15-20 km, tad užteršti būtų ir Žvėrynas, miesto centras, Senamiestis, Antakalnis bei kiti sostinės mikrorajonai.
“Dabartinėse buitinėse atliekose būna daug plastiko, vaistų, tirpiklių, dažų ir kitokių pavojingų atliekų. Netrukus pradėsime masiškai naudoti gyvsidabrio lemputes – jų taip pat bus šiukšlių konteineriuose. Kadangi rūšiavimas Lietuvoje menkas, šios atliekos pateks į naujosios įmonės kūryklą”, - dėsto A.Jaruševičius.
Anot jo, Pasaulinė sveikatos organizacija atliekų deginimo gamyklas vadina cheminiais reaktoriais, kurie gamina pačias toksiškiausius aplinkos teršalus - dioksinus, furanus, fenilus ir kitus sunkiai yrančius organinius junginius. Jie sukelia vėžio ligas, išsigimimus.
PAV ataskaitoje tvirtinama, jog būsimoji įmonė atliekas degintų 850 laipsnių temperatūroje. Tačiau europinė Atliekų deginimo direktyva nurodo - jeigu atliekų sudėtyje yra daugiau nei 1 procentas halogenizuotų organinių medžiagų, temperatūra turi siekti 1100 laipsnių.
Tai kodėl šią, anot ekologų, Vakaruose mirštančią atliekų tvarkymo technologiją norima įpiršti Lietuvoje? LŽ pašnekovai spėja, jog pagrindinė priežastis – pinigai. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų atliekoms tvarkyti Lietuvoje numatyta keletas šimtų milijonų litų. Mūsų kalbinti žmonės įsitikinę, jog į juos ir tiesiasi “Rubicon Group” čiuptuvai.
“Skubiai stabdysime šį sumanymą. Jis gimė be savivaldybės leidimo ir nepasitarus su vilniečiais, kuriems liks teršalai ir teks brangiau mokėti už atliekų tvarkymą”, - dar prieš dvejus metus dėstė piketuotojams tuometinis Vilniaus meras Juozas Imbrasas.
Greta jo buvęs vicemeras Arūnas Štaras antrino: kaip privatūs verslininkai gali už ES lėšas statyti įmonę ant valstybinės žemės savivaldybės įmonės teritorijoje be savivaldybės leidimo?
Europarlamentaru tapęs J.Imbrasas įteikė Europos Parlamentui peticiją, kurioje protestuoja prieš šį projektą ir siūlo teikti pirmenybę pažangesniems atliekų tvarkymo būdams.
Skeptikų nuomone, jeigu meras J.Imbrasas būtų norėjęs, savivaldybė galėjo sustabdyti planą deginti atliekas dar prieš “Cowi Baltic” pradedant jį vertinti.
LŽ pašnekovų nuomone, esą šalies politikų papirkinėjimu pagarsėjęs koncernas “Rubicon group” šiam verslui pradėjo ruoštis dar prieš keletą metų. 2004 m. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių”, kuriame buvo numatyta iki 2010 metų pastatyti atliekų deginimo įrenginį Vilniuje.
Šios įmonės statyba buvo įtraukta ir į 2007 m. Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją. Po ginčų Seime tuometiniam aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui pavyko pasiekti, jog atliekų deginimas atsidurtų ir Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane. Tiesa, ten planą rengusiems aplinkosaugininkams jį teko įvardyti kitais žodžiais: “Turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti”.
Atliekų deginimą įrašius į nacionalinius teisės aktus, koncernas “Rubicon Group” galėjo būti ramus – Vilniaus savivaldybė tokiai statybai nepasipriešins, tikriausiai net neišdrįs svarstyti šio klausimo tarybos posėdyje. Taip ir atsitiko – pirmąją PAV ataskaitą skubiai pasirašė tuometinis sostinės savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas, įkandin jo ir medikai, ugniagesiai.
Tačiau Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas PAV rengėjams pateikė kelias dešimtis pastabų, tad šie vėl kibo į darbą. Kaip minėta, patikslintą dokumentą pasirašė savivaldybės klerkė V.Braškienė.
Atliekų deginimo gamyklos Vilniuje priešininkai dar nepasiduoda. Jie pasiskundė Seimo kontrolierių įstaigai, kad tokio svarbaus vilniečiams klausimo kaip atliekų deginimas jau dveji metai nesvarsto Vilniaus taryba. Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė paprašė Vilniaus merą Vilių Navicką pasiaiškinti.
Šios pareigūnės nuomone, tai galimai pažeidžia vietos savivaldos principus ir sudaro prielaidas pažeisti vilniečių teises bei interesus. Savivaldos įstatymas numato, jog komunalinių atliekų tvarkymas priklauso savivaldybėms. Kontrolierė dar pavasarį rekomendavo svarstyti PAV ataskaitą savivaldybės taryboje, tačiau savivaldybės vadovai to ligi šiol neišgirdo.
Nesnaudžia ir žalieji. Šalies nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijų siūlymu atliekų deginimo įmonės statybos Vilniuje projektas jau įrašytas į tarptautinį juodąjį sąrašą ir pasiūlyta Europos Komisijai svarstyti, ar verta paremti šį projektą.
„Mūsų Vyriausybės sudarytas Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo stebėsenos komitetas leido pusę Lietuvos atliekoms tvarkyti numatytų lėšų skirti atliekoms deginti Vilniuje ir Kaune. Siūlysime komitetui atšaukti šį nutarimą“, - sakė L.Vainius.
Tačiau nė per nago juodymą nenusileidžia ir atliekų deginimo verslo šalininkai. Jie taip pat įrodinėja esą skriaudžiami ir kaltina, esą žalioji mafija trukdo dirbti Lietuvos gerovės vardan.
Šalies Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas nusiuntė laišką šalies vadovams ir tuometinei Europos Komisijos narei Daliai Grybauskaitei, kuriame piktinasi, jog dar 2004 metais Vyriausybės numatyti atliekų deginimo įrenginiai ligi šiol nestatomi. “Matome pavojų, kad ES paramos lėšos nebus panaudotos”, - perspėja J.Stasiūnas ir prašo nebevilkinti sprendimų.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius dabar vaikšto pajuodęs kaip žemė: jo vadovaujamam departamentui netrukus teks galutinai apsipręsti, leisti ar neleisti statyti Gariūnuose komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Neleisi – gali iš direktoriaus posto išlėkti, leisi – nusipelnysi dalies vilniečių panieką, teks bylinėtis teismuose.
“Steigsime nepriklausomų ekspertų grupę”, - lyg skęstantis šiaudą stveria R.Masilevičius. Tačiau jos veiklai apmokėti valstybė skyrė tik 5 tūkst. litų – už tokią sumą rimtų ekspertų nepakviesi.
Lietuvos žinios, 2009 11 19
Ar Lietuvą gaubs atliekų dūmai? (2)
Jau antri metai dėl verslininkų planų statyti atliekų deginimo įmonę sostinės pašonėje protestuoja dalis vilniečių. Sklinda gandai apie ketinimus statyti tokias pat įmones prie Kauno, Klaipėdos ir kituose šalies miestuose.
Pasak Lietuvos žaliųjų, šie projektai savivaldybėse ir kitose valdžios įstaigose „gana slaptai prastūminėjami“ - juos užsakantys verslininkai bei jų veikiami politikai ir valdininkai bijo viešumo. Antai ir Vilniaus savivaldybės administracijos ketinimai tyliai pasirašyti atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą subliuško, kai apie juos sužinojo sostinės žalieji – kilo nauja protesto banga.
Ši tyla keista jau vien todėl, kad šiaipjau ministerijos ir kitos valdžios įstaigos nešykšti pinigų reklamai - tai įvardijama visuomenės informavimu. O štai žinių apie atliekų deginimą tenka ieškoti su žiburiu. Galbūt todėl ir sklando įvairūs gandai.
Baubas tas atliekų deginimas ar gėris? Bijoti ar džiaugtis? Ką išlošime ar pralošime? Pagaliau – ko bent artimoje ateityje tikėtis? Į šiuos ir kitus klausimus LŽ paprašė atsakyti Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorių Arūną ČEPELĘ.
- Kiek atliekų deginimo įmonių planuojama statyti Lietuvoje?
- Nacionalinėje energetikos strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2007 m. sausio 18 d., rašoma: „Organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius Vilniuje iki 2010 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, pakeičiant apie 120 tūkst. tonų neorganinio kuro (investicijos apie 1 mlrd. litų)“.
Apie tai kalbama ir 2007 m. spalio 31 d. Seimo patvirtintame Strateginiame atliekų tvarkymo plane. Ten pabrėžiama: „Surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti“. Be to, šiame dokumente savivaldybėms rekomenduojama įgyvendinant energijos gavimo iš atliekų projektus skatinti privačias investicijas į šią veiklą.
Numatoma statyti komunalinių atliekų deginimo įmones Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Matyt, atliekos bus deginamos ir akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ gamykloje Naujojoje Akmenėje.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 1 mln. tonų komunalinių atliekų ir šis kiekis vis didėja. Šiuo metu vienam šalies gyventojui vidutiniškai per metus tenka apie 400 kg komunalinių atliekų.
- Pirmiausia tokia įmonė bus pastatyta Vilniuje?
- Abejoju. Manau, Klaipėdoje – ten šie reikalai juda greičiau ir padaryta daugiau, o uostamiesčio savivaldybė tokiai įmonei neprieštarauja. Pradėti darbai ir Kaune, o “Akmenės cementas“ tariasi su Šiaulių ir Panevėžio apskritimis sudeginti jų komunalines atliekas.
Šiam atliekų panaudojimo būdui galima gauti Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Į tas lėšas gali pretenduoti savivaldybės, apskritys, atliekų tvarkymo regioniniai centrai ir privatūs investuotojai.
- Tačiau ar toms deginimo įmonėms nepritrūks atliekų ir nebus pradėta jų vežtis iš kitur? Kai kurie žmonės įtaria: ar netaps Lietuva Europos valstybių atliekų surinkėja?
- Tai neįmanoma. Juk Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, yra pasirašiusios Bazelio konvenciją, draudžiančią vežti atliekas į kitas šalis, išskyrus tuos atvejus, kai sutvarkyti jas savo valstybėje neįmanoma. O kuri valstybė dabar to negali padaryti? Nėra tokios, tai negali būti ir kalbos, kad kur nors išvežtų.
- „Pirmenybė turėtų būti teikiama pakartotiniam atliekų panaudojimui bei medžiagų perdirbimui, o ne naudojimui energijai iš atliekų gauti“, - rašoma Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintoje Atliekų direktyvoje. Kiek toliau akcentuojama: „Valstybės narės neturėtų skatinti atliekų, kurias galima perdirbti, išvežimo į sąvartyną ir jų deginimo“. Ar Lietuvos aplinkosauga, palaikydama atliekų deginimo verslą, nenusižengia šiems reikalavimams?
- Ne, nes atliekos ir bus pirma išrūšiuojamos, kurias galima perdirbti – perdirbamos. Deginamos bus tik tos, kurių kitaip panaudoti nebeįmanoma, tačiau energetinę vertę jos turi. Šio deginimo metu išsiskirianti šiluma ir energija bus panaudojama.
- Ar ekonomiškai apsimoka deginti atliekas?
- Ekonomiškai labiausiai apsimoka jas išmesti pro langą – tai nieko nekainuoja, jei negausi lupti nuo kaimynų ir nenubaus pareigūnas. Išnešti į lauką ir įdėti į konteinerį kiek brangiau, rūšiuoti – dar brangiau, o deginti – dar brangiau. Abejoju, ar tiesą sako tie atliekų deginimo įmonių projektuotojai, kurie tvirtina kitaip. Pavyzdžiui, Vilniaus deginimo įmonės iniciatoriai teigia, jog deginti atliekas būsią dar pigiau negu išvežti jas į sąvartyną. Jeigu tai tiesa, tapsime pirmąja šalimi Europoje, pasiekusia tokių rezultatų.
- Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys, perskaitęs Vilniaus regiono atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pareiškė, jog joje numatytas mišrių atliekų deginimas kainuos apie 150 eurų už toną – gerokai daugiau negu numatoma ataskaitoje.
- Kai kurie verslininkai įsivaizduoja, jog galės deginti bet ką. Taip nebus. Europos Sąjungos atliekų direktyva nurodo energetinio naudingumo koeficientą, kurį privalo pasiekti deginimo įmonė. Jei tai padaryti nepavyks – o taip gali atsitikti, jei bus deginamos mišrios drėgnos atliekos - toks atliekų tvarkymas prilygs jų gabenimui į sąvartyną. Tada nebūtų vykdomos atliekų naudojimo užduotys, o tai grėstų baudomis valstybei.
- Tačiau savivaldybėms ir kitoms įstaigoms jau pateiktos būsimųjų įmonių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Jei savivaldybės joms pritars, ar ir Aplinkos ministerija nedraus statyti šių įmonių?
- Teigiamas savivaldybės sprendimas dar nereiškia, kad ir Aplinkos ministerija turi priimti tokį pat. Bus tikrinama, ar ataskaitos sprendiniai atitinka nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Tačiau svarbiausia, jog projekto iniciatoriai galės gauti ES finansinę paramą tik tada, jei projektas atitiks atrankos kriterijus.
Tai minėtasis reikalavimas pasiekti europinį energetinį naudingumo koeficientą, be to, deginti ne tik vieno miesto ir net ne vieno regiono atliekas. Pavyzdžiui, deginimo įmonė turėtų naudoti Vilniaus ir Utenos apskričių atliekas energijai gaminti ir tam turi pritarti abiejų regionų plėtros tarybos.
- Vilniaus regiono atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje rašoma, jog pavojingos atliekos, kurios susidarytų dūmų valymo filtruose – o jų kasmet būtų daugiau kaip 10 tūkst. tonų – būtų išgabenamos į Vokietiją. Jūs tuo tikite?
- Ne. Vokiečiai patys linkę savo pavojingas atliekas kitiems iškišti, o ne svetimas priimti. O ir ko ieškoti šiose atliekose – bene aukso? Teks dairytis vietos joms čia arba vežti kur nors kitur į užsienį ir už tai nepigiai mokėti. Manau, Vilniaus ataskaitos rengėjai šių išlaidų neįtraukė į atliekų priėmimo kainą, todėl ji ir nedidelė.
Kas kita yra pelenai. Tai nepavojinga atlieka ir gali būti gabenama į modernius sąvartynus, kuriuos pastaraisiais metais įrengėme, bei kraunami specialiose jų sekcijose. Tai daug geriau negu dabar ten gabenamos mišrios atliekos – pelenuose nėra organikos, tad nesusidarys klimato atšilimą skatinančios dujos, sąvartynų neapniks paukščiai, graužikai ir t.t. O ir atliekų kiekis daug mažesnis.
- Vilniečiai nepatenkinti, jog vėjai neš atliekų deginimo dūmus į Lazdynus, Lazdynėlius, Karoliniškes ir kitas sostinės vietas.
- Aš gyvenu Lazdynuose, tačiau tos įmonės nebijau. Žinoma, jei ji bus pastatyta gera ir tinkamai eksploatuojama. Tada aplinka net pašvarės, nes Gariūnuose esanti termofikacinė elektrinė mažiau degins įprastinio kuro, o atliekų deginimo aplinkosaugos reikalavimai daug griežtesni negu deginant dujas ar mazutą. Tik neaišku, kiek terš orą šiukšles atvežantys sunkvežimiai.
- Būsimoje Vilniaus degykloje numatoma kūrenti ir nuotėkų dumblą. Ar tai gerai?
- Labai gerai. Nebeliks lazdyniečius kamuojančio dvoko. Deginti galima daug ką, vienintelė problema – kad kure nebūtų daugiau kaip 5 proc. chlororganinių medžiagų – pesticidų ir panašios chemijos.
- Ten, kur numatyta statyti Vilniaus regiono atliekų deginimo įmonę, jau veikia pavojingų atliekų utilizavimo gamykla. Anksčiau joje buvo deginamos tik medicininės atliekos, o dabar jau ir pavojingos. Kai kurie vilniečiai sako – pakaks to pavojaus.
- Deginamos atliekos nebūtinai sukelia pavojų. Pavyzdžiui, jei padangas deginsi lauže, išsiskirs pavojingos medžiagos, o jei 800 laipsnių temperatūros krosnyse su atitinkama valymo įranga, o tokios ir bus naujosiose įmonėse, – jokio pavojaus.
Žmonėms trūksta informacijos. Tokiais atvejais baimės akys tampa didelės. Svarstoma taip: vėjas atneša iš Gariūnų vandens nuotėkų valymo įrenginių smarvę, o dar ir atliekas ten degins!
- O gal turi įtakos ir verslininkų tarpusavio kovos? Vieni jų nori atliekas naudoti vienaip, kiti – kitaip. Juk tai pelningas verslas.
- Be abejo. Kiekvienas kovoja už save. O valstybės požiūris yra toks: ką galima dar kartą panaudoti, būtina taip ir daryti, o ko jau neįmanoma perdirbti, bet turi energetinę vertę – pagaminkime energiją. Tik tai, kas liko ir kol kas neįmanoma panaudoti, turi būti išgabenta į sąvartyną.
- Atliekų deginimo šalininkai teigia, jog jos taip panaudojamos daugelyje Europos šalių. Pasak jų, atliekos nedeginamos tik Latvijoje, Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje.
- Taip. Tačiau technologijos skirtingos – vienur deginamos mišrios, drėgnos atliekos, kitur naudojamos modernesnės technologijos, kai atliekos pirma gerai išrūšiuojamos, išdžiovinamos. Tai gerokai brangiau, tačiau ekologiškiau. Lankiausi tokiose įmonėse Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Antai Prancūzijoje 2003 metais atliekas degino 123 įmonės, per metus jos perdirbdavo daugiau kaip 11 mln. tonų atliekų.
- Kai kurie vilniečiai nuogąstauja, jog šį verslą Vilniuje pradėsianti bendrovė monopolininkė gali diktuoti savo kainą už atliekų priėmimą ir nebus įmanoma šios paslaugos atsisakyti.
- Todėl ir būtina, kad dėl deginimo susitartų ne tik Vilniaus, bet ir kitų regionų savivaldybės. Tada bendrovės negalėtų diktuoti sąlygų. Be to, reikia patobulinti įstatymus, kad gamintojai finansuotų ne tik pramoninių atliekų tvarkymą, bet ir skirtų lėšų komunalines atliekas rūšiuoti.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2008 12 17 ; Žalioji Lietuva, 2008 m. gruodis, Nr. 22
Vilniečiai bus eksperimentiniai triušiai? (3)
"Mums nusibodo būti eksperimentiniais triušiais, ant kurių išbandomi nuodai", - piktinasi Vilniaus Lazdynų mikrorajone gyvenantys žmonės.
Daugiau kaip 5 tūkstančiai Lazdynų bendruomenės narių pasirašė laišką šalies prezidentui Valdui Adamkui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir sostinės savivaldybei, kuriame protestuoja prieš ketinimą statyti Vilniuje, prie Neries priešais Lazdynus, regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą.
Lazdynų žmonės pasigedo viešų diskusijų apie atliekų deginimą. Jų nuomone, slaptai "stumdami" deginimą, valdininkai siekia palaiminti brangiausią atliekų tvarkymo būdą, kuris brangiai kainuotų Lietuvos gyventojams.
Pasak lazdyniečių, aplinkosaugininkai nesugeba apginti šio ir kitų sostinės rajonų nuo dvoko, kuris sklinda iš UAB „Vilniaus vandenys" nuotėkų dumblo aikštelių bei medicininių atliekų deginimo įmonės Gariūnuose. Šią smarvę papildo trečiosios termofikacinės elektrinės dūmų smogas.
"Jeigu Aplinkos ministerija nesuvaldo situacijos dabar, tai kas įtikins, kad bus kontroliuojami deginant atliekas susidarantys kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų išmetimai?", - klausiama laiške.
Priminusi, jog atliekų deginimas neigiamai veikia klimato kaitą, Lazdynų bendruomenė siūlo teikti pirmenybę pažangesniems bei ekologiškesniems atliekų tvarkymo būdams, ypač atliekų rūšiavimui ir antriniam panaudojimui, kaip nurodoma ir Europos Sąjungos Atliekų tvarkymo direktyvoje.
"Tai, jog aplinkos ministras ir Vyriausybė nepaiso ES pažangios aplinkosaugos politikos, ekonominės logikos, ignoruoja visuomenės nuomonę, stengiasi parūpinti ES finansinę paramą atliekų deginimu suinteresuotiems verslininkams, skatina manyti, kad jie atstovauja tam tikros verslo grupės, bet ne visuomenės interesus", - baigia savo laišką šalies vadovams Lazdynų bendruomenės nariai.
"Lazdynų žmonės stebisi, kodėl mūsų mikrorajonas, kuris laikytas prestižiniu - jo projektuotojai sovietmečiu buvo įvertinti net Lenino premija - Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pateko į valdžios nemalonę: netoli sukoncentruota tiek daug teršiančių įmonių, jog tarsi specialiai būtų norima mus išnuodyti", - sako Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.
Kitapus Neries neseniai pastatyta medicinos atliekų deginimo įmonė. Pasak Lazdynų žmonių, vakarų vėjai nuo jos atneša deginamų žmonių kūnų dalių, kurios buvo amputuotos medikų operacinėse, dvoką. Ypač jis stiprus naktimis - Lazdynų gyventojai įtaria, jog tada dūmų valymo filtrai išjungiami. Beje, šią įmonę ketinama netrukus išplėsti - deginti joje ir pavojingas atliekas.
Šią vasarą dvokė ir kitapus Neries kaupiamas Vilniaus valymo įrenginių nuotėkų dumblas. "Net langų negalėdavome praverti", - piktinasi žmonės. Dabar šalta, todėl smarvės kiek mažiau.
Praėjusią savaitę Lazdynų seniūnijoje vietos gyventojai susitiko su Vilniuje įsikūrusios UAB "Cowi Baltic", kuri vertina būsimos atliekų deginimo įmonės poveikį aplinkai, atstovais. Šiame susitikime kritikos įmonės iniciatoriams negailėjo ne tik lazdyniečiai, bet ir sostinės savivaldybės vicemeras Arūnas Štaras bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro medikai.
"Cowi Baltic" Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vadovė Dana Bagdonavičienė dėstė, jog deginti atliekas numatyta Seimo ir Vyriausybės patvirtintose Energetikos ir Atliekų tvarkymo strategijose. Esą netgi nurodyta pastatyti atliekų deginimo įmones Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose. Jau rengiama ir Klaipėdos atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo programa.
Pasak D.Bagdonavičienės, įmonė, kurioje bus galima deginti beveik visas, net ir nerūšiuotas, atliekas, sudarys konkurenciją naujajam Kazokiškių sąvartynui ir atitolins naujo būsimo šiukšlyno statybą, nes gerokai sumažins atliekų srautą, taip pat sumažėtų priklausomybė nuo importuojamo kuro. "Be to, šioje įmonėje būtų galima sudeginti valymo įrenginių dumblą, kurio kvapais skundžiasi Lazdynų ir kitų miesto rajonų žmonės", - viliojo "Cowi Baltic" atstovė.
"Kiek kainuos pastatyti šią įmonę, kiek kainuos sudeginti joje toną atliekų ir kiek padidės gyventojų mokesčiai už atliekų tvarkymą?" - teiravosi buvęs Vilniaus savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vadovas Kęstutis Turonis.
D.Bagdonavičienė atsakė kainų nežinanti. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis interviu LŽ pernai informavo, jog pradėjus deginti atliekas mokesčiai už jų tvarkymą padidėtų mažiausiai 3 kartus.
"Vilniaus savivaldybė šio nusikalstamo projekto netvirtins. Reikės su bendrovių "Rubicon group" ir "Vilniaus energija" vadovais išsiaiškinti, kokius jie čia daro eksperimentus ir kodėl, net nepaklausę žmonių, bando prastumti šį projektą", - susitikime su Lazdynų gyventojais pareiškė Vilniaus vicemeras A.Štaras.
Jis tvirtino, jog miesto savivaldybė apie šį projektą nebuvo informuota. "Jį rengusi verslo grupė dirbo slaptai, "aplinkui", o juk miesto šilumos tinklai - tai savivaldybės turtas. Jis išnuomotas penkiolikai metų bendrovei "Dalkia", tačiau sutartyje nė žodžio apie atliekų deginimą nėra. Savivaldybė neleis, jog būtų nepaisoma nei jos turto, nei miesto gyventojų", - kalbėjo vicemeras.
Jo nuomone, ankstesnė miesto valdžia galbūt specialiai vilkino valymo įrenginių dumblo utilizavimo įrenginių statybą - šitaip "ruošė dirvą" deginimo įmonei. "Vasarą buvo jūsų kantrybės išbandymas, kad prisiuostę smarvės sakytumėt: geriau jau tegul stato tą gamyklą ir degina dumblą, nesvarbu, kiek kainuos", - spėjo A.Štaras.
Kadangi deginti atliekas yra brangu, pasak vicemero, mokesčių mokėtojams tektų padengti gerokai padidėjusius atliekų tvarkymo kaštus. "Mokėtume visi, ir brangiai", - įspėjo A.Štaras.
Kas finansuotų atliekų deginimo įmonės statybą? Ar tam būtų panaudoti Europos Sąjungos pinigai? Šiame susitikime dalyvavęs Lazdynuose išrinktas Seimo nariu Gintaras Steponavičius sakė klausęs šito aplinkos ministrą Arūną Kundrotą, ir šis atsakęs, jog dėl europinių fondų paramos tokioms įmonėms dar neapsispręsta. Tačiau parlamentarė Vilma Martinkaitienė LŽ tvirtino žiniasklaidoje mačiusi A.Kundroto žodžius, jog atliekų deginimo įmonės europinę finansinę paramą gaus.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė pasakojo aptikusi Poveikio aplinkai vertinimo programoje daugybę neaiškumų ir nutylėjimų. Gydytoja stebėjosi, jog Lietuvoje analogiškų įmonių statybos dokumentai parengiami slaptai, o paskui visuomenė "pastatoma prieš faktą".
"Galimybių studiją, poveikio aplinkai vertinimo programą ir kitus dokumentus paruošia tas pats subjektas, kuris yra suinteresuotas prastumti savo sumanymą. Pritaiko viską sau ir dirba kaip nori", - piktinosi A.Razmienė. Jos nuomone, Seimui reikia pašalinti teisės aktuose tokias spragas.
"Europos Sąjungos direktyvos nurodo atliekas rūšiuoti - išimti iš jų tas, kurias dar galima perdirbti. Be to, tarp buitinių atliekų būna ir pavojingų. Įmonės savininkai neturės teisės deginti nerūšiuotų atliekų, už tai gresia baudos. Bet išrūšiavus atliekas nepanaudotų jų liks tik apie 30 proc., o gal dar mažiau, ir krosniai jų gali nebeužtekti. Ką tada reikės daryti?", - klausė A.Razmienė.
"Tada šios įmonės savininkai - verslininkai paveiks politikus, kad šie nutrauktų atliekų rūšiavimą. Šalis bus teršiama, nes priešingu atveju privati įmonė neturės ką kūrenti", - pranašavo nepasakęs savo pavardės Lazdynų gyventojas.
"Privataus verslo interesai įrašomi į teisės aktus, po to reikalaujama juos vykdyti", - piktinosi Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė. Ji priminė, jog svarstant Atliekų tvarkymo strategiją beveik visi Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai iš pradžių pasisakė prieš atliekų deginimą, tačiau netrukus apsigalvojo ir, išskyrus V.Martinkaitienę, šiam atliekų tvarkymo būdui pritarė.
"Tai rodo, jog atliekų deginimo įmonių statyba jau seniai buvo numatyta, tik laukta patogios progos, kol bus priimtas parankus teisės aktas. Greito pelno siekiantiems verslininkams ir jiems talkinantiems politikams nerūpi, kad dėl to kentės ir žmonės, ir gamta", - kaltino J.Gadliauskienė.
Parlamentarė V.Martinkaitienė sakė turinti duomenų, jog tokia atliekų deginimo įmonė, kokią numatyta statyti Vilniuje, kainuoja apie 600 mln. litų. "Ir eksploatuoti ją brangu - sudeginti toną atliekų kainuoja apie 300 eurų.
Bet svarbiausia - įvykdžius Europos Sąjungos nurodytas atliekų rūšiavimo ir antrinio panaudojimo užduotis, Vilniaus regione liks tik apie 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų - dvigubai mažiau, negu reikia įmonei. Tad kodėl, nepaisant logikos, ją norima statyti, man tebėra neaišku", - svarstė V. Martinkaitienė.
Pasak jos, daugelis išsivysčiusių šalių, kurios anksčiau degino atliekas, to jau atsisako. "Viena po kitos uždaromos atliekų deginimo ir JAV, ir Japonijoje, ir Europoje. Jungtinių Tautų teismai savo bylose atliekų deginimą vadina ne perdirbimu ir ne energijos gamyba, kaip mūsų verslininkai, o aplinkai kenkiančiu šalinimu. Naujausi europiniai aplinkosaugos reikalavimai taip sugriežtina atliekų deginimo kontrolę, kad tokiu būdu tvarkyti atliekas nebeapsimoka", - dėstė parlamentarė.
Ne vienas LŽ pašnekovas spėjo, jog mūsų verslininkai dabar ir naudojasi proga Vakaruose nebereikalingus ir pasenusius atliekų deginimo įrenginius bei technologijas pigiai nupirkti ir įdiegti Lietuvoje.
"Kol nėra atlikti visi reikiami tyrimai, negaliu vertinti. Tačiau tokios atliekų deginimo įmonės reikalingos Lietuvoje, nes tai yra geriau nei kaupti buitines atliekas sąvartynuose", - taip naująjį būsimą atliekų tvarkymo būdą komentuoja aplinkos ministras A.Kundrotas. Beje, šalies gamtosaugos vadovo kotedžas - toli nuo Gariūnų, Antakalnyje, kurio būsimosios gamyklos dūmai gal ir nepasieks.
UAB "Cowi Baltic" jau parengė Vilniaus regioninės komunalinių atliekų gamyklos poveikio aplinkai vertinimo programą. Oficialiai to darbo užsakovė - sostinėje įsteigta UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla". Taigi nors įmonė dar nepastatyta, tačiau UAB jau veikia.
Dokumento įžangoje pažymima, jog poveikis aplinkai vertinamas remiantis konsorciumo "Enprima-Ekostrategija" bei UAB "Ekostrategija" ir UAB „Cowi Baltic" pernai ir šiemet parengtomis galimybių studijomis "Komunalinių atliekų deginimas Vilniuje".
"Jų tikslas buvo atlikti komunalinių atliekų panaudojimo energetinėms reikmėms analizę, pasiūlyti tinkamiausią atliekų deginimo variantą ir parengti reikalingus dokumentus investicinio projekto finansavimui iš ES struktūrinių fondų", - neslepiama, iš kur tikimasi gauti lėšų įmonei statyti.
UAB "Ekostrategija" priklauso UAB "Cowi Baltic" - pastaroji yra nusipirkusi visas "Ekostrategijos" akcijas. Beje, Lazdynų ir Lazdynėlių gyventojams "Cowi Baltic" jau žinoma: ši bendrovė teigiamai įvertino daugiaaukščių namų statybų tarp individualių namų Lazdynėliuose poveikį aplinkai, nors vietos žmonės tuo ir piktinosi.
Kitą savo programos šaltinį - Kauno technologijos universiteto neseniai rengtą atliekų deginimo studiją - rengėjai nutylėjo. Pasak Seimo narės V.Martinkaitienės, šios studijos užsakovė buvo Aplinkos ministerija ir tai mokesčių mokėtojams kainavo apie 300 tūkst. litų.
Įmonės poveikio aplinkai programoje rašoma, jog būsimoje gamykloje būtų gaminama šiluma ir elektros energija. Per metus būtų pagaminama vidutiniškai apie 50 MW/h šiluminės ir apie 14 MW/h elektros energijos. Šiluma ir elektra būtų tiekiama į šilumos bei elektros tinklus, taip pat naudojama savoms reikmėms (apšvietimui, šildymui, administracinėse patalpose, dūmams apvalyti ir t.t).
Tikinama, jog buvo svarstyta keletas variantų, kur statyti šią įmonę - prie UAB "Vilniaus energija" objektų Baltupiuose, Savanorių prospekte ar Gariūnuose. Pasirinkta vieta Gariūnuose, Vilniaus pietvakariniame pakraštyje, Jočionių gatvėje Nr. 13, prie "Vilniaus energijos" trečiosios termofikacinės elektrinės, vietoje dabar ten esančių šiltnamių, mat ten gera inžinerinė infrastruktūra, nesunku prisijungti prie šilumos ir elektros tinklų.
Planuojama įmonė užimtų apie 2 ha plotą. Netoliese, prie Neries upės, stūkso Vilniaus vandenvalos įrenginiai. Už maždaug puskilometrio į pietryčius - Jočionių gyvenvietė. Programoje kažkodėl nutylėta, bet mes priminsime, jog netoliese, kitapus Neries - Lazdynų, Lazdynėlių, Karoliniškių mikrorajonai, kuriuose gyvena kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Būtent į tą pusę nuo Gariūnų pučia vyraujantys vakarų vėjai.
Nė žodžio Poveikio aplinkai vertinimo programoje neradau ir apie tai, jog būsimos atliekų deginimo pašonėje - Gariūnų turgus, kuriame šimtai žmonių.
Anot programos autorių, mokyklų, ligoninių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų, istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių planuojamos jėgainės teritorijoje ir šalia jos nėra.
Įmonė būtų projektuojama 2008 metais, statybos darbus planuojama pradėti 2009 metais. Kiek jie truktų, neužsimenama.
Įmonėje būtų sudeginama 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. "Šis kiekis pasirinktas atsižvelgiant į komunalinių atliekų prognozes. Šiuo metu nėra aišku, kiek atliekų iš šio kiekio bus išrūšiuojama Vilniaus apskrityje, bet tikėtina, kad iki 2023 metų šis kiekis sieks 30-40 proc. bendro susidarančių komunalinio atliekų kiekio", - rašoma programoje.
Be pagrindinio kuro - atliekų, būtų naudojamos ir gamtinės dujos, ypač kai reikėtų paleisti bei stabdyti įmonę, taip pat palaikyti reikiamą degimo temperatūrą. Kartu su komunalinėmis atliekomis būtų galima deginti ir 25 proc. kitokio kuro - durpes, šiaudus, medžio skiedras, pjuvenas, nuotekų valymo dumblą.
Atliekos būtų deginamos ant vadinamųjų ardynų - esą tai vienas efektyviausių kuro deginimo būdų. "Pasirinkta technologija daugeliui metų užtikrins, kad didesnė dalis Vilniaus mieste bei apskrityje susidarančių komunalinių atliekų bus perdirbama išgaunant energiją ir tokiu būdu vežamų į sąvartynus komunalinių atliekų sumažės apie 60-80 proc. Kartu bus padengiama dalis Vilniaus miesto energijos poreikio iškastinį kurą pakeičiant iš atliekų išgaunama energija", - džiūgauja programos rengėjai.
Dokumento autoriai neslepia, jog sudeginus toną atliekų liktų apie 200 kg šlakų, tačiau juos vadina nepavojingais. "Šlakai galės būti šalinami paprastame sąvartyne", - rašoma programoje.
Be to, susidarytų apie 40 kg pelenų bei dūmų valymo liekanų. Dėl šių pavojaus nesiginčijama - jas tektų šalinti laikantis pavojingoms atliekoms keliamų reikalavimų.
Degant atliekoms išsiskirtų dūmai, kurių sudėtyje gausu kenksmingų cheminių medžiagų - dulkių, rūgščių, sunkiųjų metalų, anglies junginių ir kitokių teršalų. Be to, į aplinką patektų slogūs kvapai ir vadinamosios šiltnamio dujos (metanas, anglies dvideginis). Tačiau kiek jų būtų, kaip jie paveiktų aplinką ir kaip galima jų sumažinti, žadama aptarti kitame dokumente - poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.
"Deginimo įrenginiai bus statomi geriausiais gamybos būdais bei laikantis Lietuvoje galiojančių teisės aktų, todėl emisijos iš šių įrenginių neviršys leistinų normų", - iš anksto garantuojama Poveikio aplinkai programoje.
Tikinama, jog naujoji įmonė neterštų nei dirvožemio, nei žemės gelmių, neturėtų įtakos biologinei įvairovei, nors šiaurėje už maždaug 3 km yra Valstybinis griovių geomorfologinis draustinis, kuriame saugomi tipiški bei unikalūs reljefo formų kompleksai, o rytuose - Bukčių miško parkas. Be to, pietuose už 2 km - saugoma teritorija, Panerių miškas. Tai vienas iš šešių Neries regioninio parko gamtinės buveinės tipų, pasiūlytas įtraukti į saugomų Europoje teritorijų "Natura 2000" tinklą.
O pačia svarbiausia tema - apie atliekų deginimo įmonės poveikį žmonių sveikatai - "Cowi Baltic" dokumente nekalbama, tik parašyta, jog šis poveikis bus įvertintas ataskaitoje. Tačiau programos rengėjams tai nesutrukdė padaryti šią išvadą: "Įrengus naujus komunalinių atliekų deginimo įrenginius, dėl griežtų aplinkosauginių reikalavimų aplinkos tarša nepasikeis, o gali net sumažėti".
O ką apie atliekų deginimą mano mokslininkai? Geologas, mokslų daktaras Vladas Katinas teigia, jog rasti tokį sprendimą, kad "ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika", labai sunku. Pasak jo, vieni specialistai (daugiausia technikai) mano, kad atliekų deginimas išsprendžia apie 80 proc. jų utilizavimo problemos, kiti (ekologai) - kad deginimas yra išvis nepriimtinas.
"Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atliekų deginimas ekonomiškai yra geriausia išeitis. Sudegant 1 kg nerūšiuotų kietų atliekų, gaunama 10-17 tūkst. J šiluminės energijos (1 kg akmens anglių išskiria 23 tūkst. J), kurią galima panaudoti pastatams apšildyti, gamybos procesuose arba paversti elektros energija", - skaičiavo mokslininkas. Svarbu ir tai, kad deginimas atliekų kiekį, vadinasi, ir sąvartynus sumažina 4-5 kartus.
"Tačiau teigiamus rodiklius niekais verčia daugybė neigiamų. Deginimo įmonės statyba trunka 3-5 metus ir reikia didelių pradinių kapitalinių įdėjimų. Net geriausiomis aplinkybėmis tokia įmonė atsiperka labai negreitai, o dažniausiai yra nuostolinga, todėl valstybė, imdamasi šio projekto, turėtų įsitikinti šiuo būdu gaunamos energijos būtinumu bei visapusiškai ištirti objekto poveikį aplinkai", - patarė V.Katinas.
Deginimui skirtos atliekų paruošimui - džiovinimui, smulkinimui, maišymui su kokybišku kuru (akmens anglimis, mazutu), reikia papildomų energetinių sąnaudų. "O svarbiausia - atliekų deginimo įrenginiai - tai nekontroliuojami cheminiai reaktoriai, kurie patys tampa aplinkos teršimo židiniais. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jie "gamina" pačias toksiškiausias medžiagas, išmetamas į atmosferą - dioksinus, furanus, fenilus ir kitus (apie 64 rūšių) beveik neyrančius organinius junginius.
Visi šie junginiai, tarp jų ir atliekoms būdingas nesudegantis benz-a-pirenas, yra kancerogenai, o dioksinai - stipriausi iš visų žmogaus sukurtų nuodų. Net Švedijoje deginimo įmonės pagal dioksinų išmetimą prilygsta visai metalurgijos pramonei ir autotransportui, o bendras toksinių medžiagų išmetimas į atmosferą iš vieno tokio įrenginio sudaro 25 proc. didelio miesto išmetimo", - vardijo mokslininkas.
Nors sudegant nerūšiuotoms atliekoms jų tūris sumažėja 4-5 kartus, tačiau iš 1000 t susidaro apie 200-250 t pelenų (japonų duomenimis iš 1 t - 325 kg šlako, 25 kg lakių pelenų, 13 kg dūmų valymo produktų), kurie tiek pat kartų toksiškesni už atliekas ir, suprantama, jiems reikia atitinkamai sudėtingesnių ir brangiau kainuojančių saugyklų.
Griežtėjant aplinkosaugos normatyvams, tenka tobulinti dūmų valymo technologiją, kelti degimo temperatūrą iki 1200 laipsnių Celsijaus, o tai vėl didina energetines sąnaudas, 15 proc. brangsta įrengimai, didėja jų užimamas plotas, o gaunamas efektas yra labai menkas.
"Pakėlus temperatūrą, dalis organinių medžiagų suyra, tačiau toksiškiausi metalai (Hg, Cd, Pb) tampa dar lakesni, o pavojingiausios medžiagos (dioksinai, furanai) neišvalomos, nes susidaro ne pakuroje, o kamine, dūmams vėstant. Tiesa, patobulinus valymo technologiją, iš dūmų teoriškai galima pašalinti iki 99 proc. metalų (išskyrus Hg), nusodinti 95 proc. HCl ir 90 proc. SO2, tūkstantį kartų sumažinti dioksinų ir furanų išmetimą, tačiau tada deginimo įmonė ir jos eksploatavimas neapsakomai pabrangsta ir apie jos rentabilumą nėra ko ir kalbėti", - aiškino mokslininkas.
Dėl šių priežasčių, pasak jo, anksčiausiai deginimo technologiją pritaikiusios Danija ir Japonija (iki 1989 m. šios šalys degino 70 proc. atliekų) dabar jos atsisako. Jų keliu pasukusios ir pakartojusios tą pačią ekologijai lemtingą klaidą JAV ir kitos Vakarų Europos šalys (degina 10 ir 30 proc. atliekų) daro taip pat, nes atliekų deginimu vis labiau nepatenkinta visuomenė.
"Matyt, todėl danai jau yra siūlę Lietuvai "neregėtą" atliekų deginimo įmonę tik už 100 mln. JAV dolerių. Jos technologija atitiko pasenusius, iki 1986 m. Vakarų Vokietijoje galiojusius, normatyvus. Šį projektą propagavo tuometinės UAB "Alternatyva" ir "Rūta" (vėliau "Hidora"), vėliau su danais ir švedais sudariusios UAB "Baltijos konsultacinė grupė". Laimė, valdžios vyrams, nuo kurių priklausė sprendimas, tada užteko sveiko proto šio projekto atsisakyti", - prisiminė mokslininkas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 12 03; Žalioji Lietuva, 2007 m. lapkritis, Nr. 20