Ignalinos kunigas nesibodi nei šautuvo, nei meškerės

Ignalinos rajono Kazitiškio miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės seniai nesistebi pamatę savo parapijos kleboną Joną Kardelį su šautuvu ar meškere.

Medžioklė ir žūklė šioje miškingoje Aukštaitijos dalyje nuo senovės yra užsiėmimas, į kurį žiūrima su pagarba -- juk kadaise žvėrys ir žuvys maitino žmones, nemenka paspirtis jie ir dabar.

Antai iš Utenos rajono kilusi žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė didžiuodavosi, jog gimė medžiotojo šeimoje. "Jie supranta gamtą", -- sakydavo daktarė.

Ir kazitiškiečiai, matydami savo kunigą ne tik medžiojantį bei žvejojantį, bet ir globojantį gyvūnus, gali pamanyti: "Savas, paprastas mūsų kunigas -- toks pat kaip mes".

Galbūt ir ši aplinkybė lėmė, jog klebonas J. Kardelis daugiau kaip trisdešimt metų darbavosi toje pačioje parapijoje.

Šventam Mykolui -- kiškis

"Jeigu būčiau gyvenęs mieste, gal būčiau buvęs kaip dauguma kunigų. Tačiau baigus seminariją gavau paskyrimą į šį gražų kraštą, kur daug miškų, ežerų, pelkių ir kuriame gyvena daug žvejų bei medžiotojų. Tapau toks kaip jie", -- svarstė kunigas J. Kardelis.

Jo ir tėviškė netoli nuo Kazitiškio -- Linkmenų miestelyje, prie kurio tyvuliuoja Žiezdro ir Ūsių ežerai. "Mano tėvas nebuvo medžiotojas, bet giminėje medžiotojų daug", -- pasakojo klebonas.

Vaikystėje ir jaunystėje jam daug kartų teko būti varovu medžioklėse. "Kai buvau aštuntokas ar devintokas, tėvo pusbrolis medžiotojas vienoje medžioklėje padavė savo šautuvą.

Žiūriu -- atlekia zuikis. Pakėliau šautuvą... O giminaitis klausia: "Ką šausi?" "Zuikį", -- pasigyriau atsigręžęs. Nusisuku šauti – ogi zuikio nebėra... Tik į krūmą iššoviau", -- pasakojo apie savo pirmąją medžioklę J. Kardelis.

Ypač mėgstamos jo tėviškėje buvo lapių ir kiškių medžioklės. Prieš šventą Mykolą (paskutinį rugsėjo sekmadienį) linkmeniečiai būtinai nusišaudavo kiškį -- tai būdavo tradicinis atlaidų kepsnys.

Brakonierių nekamantinėja

Paklaustas, ar daug parapijiečių per išpažintį prisipažįsta brakonieriavę ir ar nepagasdinąs jų Dievo bausme, klebonas J. Kardelis tik paslaptingai šypsojosi.

"Kilpininkų čia nemažai. Bet kur jų nėra? Kai 1966 metais atvažiavau į šią parapiją, miškuose buvo pilna žvėrių, o ežeruose žuvų.

Kiškių iki pietų nešaudydavome, kad nereikėtų neštis, -- užtekdavo to gero ir prieš einant namo. O dabar daugelio žvėrių ir žuvų mažiau".

Anot kunigo, ne medžiotojai ir meškeriotojai dėl to kalti. Antai kurtinių seniai niekas neliečia, net rezervatuose juos saugomi, tačiau šių įspūdingų paukščių labai sumažėjo.

Gi kai kurių gyvūnų priviso per daug, ir kieno, jei ne medžiotojų, pareiga sumažinti jų skaičių. Pavyzdžiui, lapių, usūrinių šunų. Šie plėšrūnai ne tik suryja daugybę žvėrių ir paukščių jauniklių, bet ir platina pasiutligę.

Medžiotojų smerkti nereikia

"Kai kurie kolegos kunigai anksčiau stebėdavosi, kad medžioju. Paerzindavo: "Pas tave ir žvėrys miršta su kunigo palaiminimu".

Bet, ačiū Dievui, dar nebuvo mano parapijoje, kad kas nors ligoniui ieškotų kito kunigo, o ne manęs. Spėju aplankyti visus parapijiečius", -- džiaugėsi klebonas.

Pasak dvasininko, Šventajame Rašte parašyta, jog Dievas, sukūręs žmogų, gyvius sutvėrė tam, kad tas žmogus turėtų ką valgyti."Todėl nereikia smerkti medžiotojų. Jie ne tik išmaitindavo savo šeimas, bet ir nuo pražūties išgelbėjo nemažai gyvūnų rūšių, nes jas globodavo, kad turėtų ką medžioti", -- aiškino J. Kardelis.

Tai daro ir klebonas. Antai praėjusį rudenį prigrėbė po ąžuolais 4 maišus gilių, kurias skanaus šernai. Netoli klebonijos surentė slėptuvę kurapkoms ir priberia joje lesalo.

"Žvėris būtina šerti, kitaip dalis jų gali neišgyventi. Mūsų būrelio vyrai sukalė 17 ėdžių. Praėjusią žiemą išpylėme 40 tonų pašarų, turbūt ne mažiau jų bus ir šiemet", -- pasakojo klebonas.

Sulaukia jo dėmesio ir zylės, žvirbliai, geniai, kėkštai bei kiti paukščiai. Klebonas Jonas Kardelis žiemą kas rytą pakabina medžiuose šalia savo namų lašinių zylėms, paberia lesyklose trupinių, o paskui gėrisi pro savo langą paukščių puota.

"Kai lašinių pritrūksta, važiuoju į turgų ir nuperku", -- sakė kunigas. Sniegingomis žiemomis jis netoli bažnyčios iš eglišakių surenčia slėptuvę kurapkoms, kuriose jos randa ne tik užuovėją, bet ir šieno pabirų.

Šernas nuvertė į pusnį

Klebonui J. Kardeliui iš Lietuvoje gyvenančių medžiojamų žvėrių kol kas nepavyko sumedžioti tik vilko. Kitokių žvėrių jis yra paklojęs daug. "Šernų sumedžiojau tiek, kad visa ferma susidarytų", -- prisipažino kunigas. Lapių vieną sezoną paklojo 18. Pavyko jam sumedžioti ir dvi lūšis -- tais laikais, kai dar nebuvo uždrausta jų šaudyti.

Didelių nuotykių kunigas sako išvengęs. "Tik sykį būta pavojaus. Tada buvau pradedantis -- neatsargus medžiotojas. Iššoviau į šerną, šis nugriuvo ir guli. Priėjau, o jis stryktelėjo ir kaip žiebs man į kojas -- nuvirtau į pusnį", -- prisiminė kunigas.

Teko jam medžioti ir kitose šalies vietose, taip pat Rusijoje - prie Sankt Peterburgo, Urale. "Tik meškų tykoti atsisakydavau, atšaudavau, jog man geriau jau meškienos kepsnys".

Žvėrieną kunigas sakė labai mėgstąs. Jau daug metų jam patarnaujanti šeimininkė Danutė moka skaniai paruošti klebono parneštos šernienos, ančių ar kitokių laimikių.

Skirtingai nuo kitų medžiotojų, klebonas J. Kardelis nevertina medžioklės trofėjų -- žvėrių kailių, ragų ar ilčių. Jo klebonijos sienas puošia tik vaikystėje J. Kardelio rasti stirnino ragai.

Išsisuka nuo alkoholio

Ką kunigas daro, kai po medžioklės vyrai atkemša butelį? "Pasakau, jog vairuosiu mašiną, ir negeriu", -- išdavė paslaptį Kazitiškio klebonas.

Nuo kitų būrelio tradicijų jis neišsisukinėja. Lygiai su kitais būna varovu, moka nulupti kailį sumedžiotam žvėriui. Tiesa, dabar jaunesni būrelio vyrai sako: "Klebone, jūsų jau nebe tie metai -- pastovėkite, varovais pabūsime mes".

J. Kardelis nemėgsta medžioti vienas. "Keliese linksmiau. Pasakojame vieni kitiems, kas ką šovė, kur ir kaip griuvo, kaip nepataikė – kiek jumoro atsiranda", -- juokėsi dvasininkas.

Daug metų jis augino medžioklinius šunis, ypač laikas. Pirmasis Ignalinos rajone atsivežė jų iš Rusijos. "Su šunimis medžioklė kur kas įdomesnė", -- sakė kunigas.

Bet dabar klebono svečius pasitinka tik maža kalytė Mirta. O ir medžioja klebonas J. Kardelis jau rečiau negu anksčiau. Šį sezoną sakė medžiojęs tik du kartus, nušovęs du šernus ir zuikį. "Pasenau", -- geraširdiškai šypsojosi kunigas.

Ištraukė didelę lydeką

Mėgsta klebonas J. Kardelis ir žūklę. "Gerai būtų kartais ant bažnyčios durų prikabinti raštelį: "Klebonas meškerioja". Žinotų svečiai, kur manęs ieškoti. Žinoma, nekabinu, nes vietos žmonės ir taip žino", -- linksmai kalbėjo kunigas.

Didžiausias jo laimikis -- metro ir 22 centimetrų ilgio lydeka, kurią ištraukė spiningu. Kolos pusiasalyje yra sumeškeriojęs nemažai kiršlių ir keletą lašišų.

"Man patinka ir medžioti, ir meškerioti. Aš kaimo žmogus, užaugęs prie ežerų ir miškų, -- gal todėl mane taip traukia į gamtą", -- sakė Kazitiškio klebonas.

Lietuvos rytas, 2003 01 24, 2005 02 19

Info: http://www.vilnensis.lt/mire-kunigas-jonas-kardelis-1941-1966-2020/