Laukiniai gyvūnai laisvę brangina labiau nei žmonės

"Jei šis gandras mokėtų kalbėti, pasakytų, kaip ilgisi laisvės", - sakė Kauno laukinių gyvūnų reabilitacijos centre Pasaulio gyvūnų globos draugijos vadovas P. Davies'as. B.Noreikio nuotr.

Gyvūnai supranta daugiau negu mums atrodo. Taip tvirtino Lietuvoje porą dienų viešėjęs Pasaulio gyvūnų globos draugijos (WSPA) generalinis direktorius britas Peteris Davies'as. Pasaulio gyvūnų globos organizacijos vadovas domėjosi, kaip mūsų šalyje globojami gyvūnai.

P. Davies'as, kuriam dabar 66 metai, tarnavo Didžiosios Britanijos armijoje, turi majoro generolo laipsnį. "Visą gyvenimą mėgau gyvūnus", - prisipažįsta kariškai pasitempęs britas.

Didžiojoje Britanijoje gyvūnų globos organizacija atsirado bene seniausiai pasaulyje - karalienės Viktorijos laikais prieš 200 metų.

P. Davies'o namuose auga trys arkliai ir tiek pat šunų. "Žmona prižiūri arklius, o aš - šunis. Iš jų du parsivedėme iš gatvės", - pasakojo britas.

"O Lietuvoje būna, jog vienišos moteriškės bute laiko kelias dešimtis kačių", - pasigyrėme P. Davies'ui. "Tai nėra gerai. Kaip turi jaustis kaimynai? Gyvūnus globoti reikia protingai", - sukritikavo specialistas.

P. Davies'o žodžiais, beglobių naminių gyvūnų iš viso neturėtų būti. - O jei vis dėlto jų atsiranda - patalpinkime į gyvūnų prieglaudas. Galbūt atsiras žmonių, kurie juos iš ten parsiveš namo.

- Ar yra pasaulyje šalis, kurioje nėra be globos likusių naminių gyvūnų?

- Jų yra visur. Tiesa, dviejose Australijos valstijose kiek mažiau, mat ten privaloma šunis ir kates registruoti. To turėtų siekti ir Lietuva. Aplinkos ministrą Arūną Kundrotą raginau pradėti šalyje šunų registraciją. Taip pat siūliau palaikyti tarptautines gyvūnų globos iniciatyvas, kurias pastaruoju metu pasiūlė mūsų draugija.

Daug kur pasaulyje gyvūnais mažai rūpinamasi. Ypač Afrikoje, Azijoje. Geriausius jų globos teisinius aktus yra priėmusi Austrija. Žinoma, vien priimti neužtenka - reikia ir vykdyti.

Jūsų šalyje gyvūnai globojami palyginti neblogai. Man ypač patiko Kauno laukinių gyvūnų reabilitacijos centre, kur auginami susižeidę ar maitintojų netekę gyvūnai.

- Jūs turbūt nevalgote mėsos?

- Kodėl turėčiau? Tiek aš, tiek daugelis mano kolegų JAV, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse, kur veikia Gyvūnų globos draugija - tokių šalių yra jau 115 - nėra vegetarai. Svarbiausia yra ne mėsos nevalgyti, o pasirūpinti, jog naminiai gyvūnai augtų geromis sąlygomis. Kai ateina laikas su jais atsisveikinti - mirtų humaniškai, o ne ištikti baimės ir siaubo.

- Mūsų gyvūnų globėjai pergyvena, jog baisiomis sąlygomis – kęsdami karštį ir troškulį, ankštuose narvuose - gabenami iš Lietuvos į Italijos skerdyklas arkliai.

- Gyvūnai turėtų būti užmigdomi be kančių ten, kur jie auginami, vežti reikėtų tik jų mėsą. Tačiau mažai kam tai rūpi. Ar matėte, kaip paukštynuose auginamos vištos? Sugrūstos, tiesiog viena ant kitos.

O kaip žiauriai medžiojami banginiai! ô juos įsminga sprogstantys harpūnai, banginiai tampomi, kol netenka jėgų, liejasi kraujo srovės.

Jūsų aplinkos ministro prašiau, kad ir Lietuva paremtų Pasaulio gyvūnų globos draugijos raginimą uždrausti banginių medžiokles.

- O ką manote apie zoologijos sodus, cirkus, kur laikomi laukiniai gyvūnai?

- Zoologijos sodai turėtų likti tiktai tie, kuriuose gyvūnams sudarytos labai geros sąlygos gyventi. Beveik tokios kaip laisvėje. O gyvūnų tarnavimą cirkuose reikia uždrausti. Didžiojoje Britanijoje jau paraginome cirkų savininkus atsisakyti laukinių gyvūnų.

Viename cirke, kur meška buvo laikoma labai blogomis sąlygomis, labai nenorėjo paklusti mūsų prašymui. Vis dėlto prikalbinome cirko savininką atsisveikinti su meška. Ji lėktuvu buvo nuskraidinta į savo tėvynę - Kanados taigą. Iškart paleisti ją į laisvę bijojome. Nepratusi prie jos, todėl gali žūti. Lokiui taigoje buvo įrengtas labai erdvus aptvaras. Ir kai meška buvo rudenį atvežta ir įleista į jį, netrukus užmigo žiemos miegu, nors ligi tol būdama nelaisvėje to nedarė.

Šis pavyzdys rodo, jog gyvūnai ne mažiau negu žmonės brangina laisvę. Tik jie nemoka to mūsų kalba pasakyti.

Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2004 10 15