Naujiesiems Aplinkos apsaugos ministerijos vadovams kartu su portfeliais teko perimti ir šios žinybos veiklos dėmes, dėl kurių ji buvo skandalingai pagarsėjusi. Viena jų - ežerų nuoma, apie kurią "Lietuvos rytas" ne kartą rašė. Valstybės kontrolės pareigūnai tebereikalauja sugrąžinti į valstybės iždą 8 milijonus litų, kuriuos žuvininkystėjeneteisėtai panaudojo Aplinkos apsaugos ministerija.
Kodėl ištuštėjo ežerai?
Pernai ežerų nuomininkai sugavo 115,8 tonos žuvų. Šio dešimtmečio pradžioje jų Lietuvos ežeruose kasmet būdavo sugaunama beveik keturis kartus daugiau, vėliau laimikiai sparčiai mažėjo.
"Ežerai jau tušti. Tai - netikusio jų tvarkymo pasekmė", - sako Seimo Ekonomikos komiteto narys, buvęs Švenčionių rajono meras Kęstutis Trapikas.
Jo nuomone, taip atsitiko todėl, jog prieš ketvertą metų buvo sumanyta netikusi vandens telkinių nuomos tvarka: žuvingiausius ežerus galėjo nuomoti Aplinkos apsaugos ministerija, o savivaldybėms atiteko prasčiausieji.
Kai kur vietos žvejus nustūmė ministerijos vadovų giminės ir bičiuliai, labai padaugėjo brakonierių, nes vietiniai žmonės nebenorėjo tausoti svetimiems atitekusių žuvų.
Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Pašukonis mano kitaip. "Dalis laimikių yra nuslepiama, tikrieji skaičiai turėtų būti didesni. Be to, anksčiau valstybiniai žuvininkystės ūkiai žvejojo kaip norėjo - verslinės žūklės taisyklės atsirado tik 1990 metais. Tie ūkiai galėjo gaudyti žuvis, jeigu trūkdavo iki plano, net per jų nerštą.
Trečia, į ežerus būdavo prileidžiama daugiausia karpių jauniklių. Todėl ir sugaudavo daugiau žuvų", - sako J.Pašukonis. Jo nuomone, laimikiai padidės, nes žuvų jaunikliai, kurių nuomininkai prileido pastaruoju metu, po kelerių metų užaugs.
Laimi pirmieji
Nors "Verslinės ir mėgėjiškos žūklės vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus" Vyriausybė patvirtino 1993 metų gegužę, tuometinis Aplinkos apsaugos departamentas ežerus nuomoti pradėjo pusmečiu anksčiau. Tam vadovavo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Bronius Bradauskas (vėliau jis tapo aplinkos apsaugos ministru). Pirmiausia buvo išnuomoti geriausi ežerai jo bei kitų ministerijos vadovų giminėms ir bičiuliams, departamento darbuotojams.
Į "Lietuvos ryto" klausimą, kodėl taip atsitiko, ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius Algirdas Domarkas, kartu su B.Bradausku kūręs ežerų nuomos dokumentus, tuomet atsakė: "Reikia priimti įstatymą ar nutarimą, kad taip daryti negalima. Dabar tokio nėra".
Skurdesni ežerai buvo pavadinti vietinės reikšmės vandens telkiniais ir perduoti savivaldybėms, kad jos išnuomotų juos.
Kai apie tai parašė “Lietuvos rytas“, ežerų nuoma susidomėjo Generalinė prokuratūra ir Valstybės kontrolė. Paaiškėjo daug pažeidimų. Kaip nurodė Generalinė prokuratūra, Aplinkos apsaugos departamentas neturėjo teisės nuomoti vandens telkinių, kadangi ši žinyba tuo metu nepriklausė Vyriausybei, be to, departamento pareigūnams įstatymais buvo pavesta kontroliuoti, o ne ūkininkauti.
Apie B.Bradausko ir jo kolegų sumanytus bei patvirtintus nuomos dokumentus Generalinės prokuratūros prokurorė savo išvadoje Vyriausybei pranešė, jog šie dokumentai yra "teisiškai ydingi".
Seimo Gamtos apsaugos komitetas pareikalavo nutraukti visas sudarytas ežerų nuomos sutartis ir ją pradėti iš naujo. Tačiau išeitis buvo rasta: Aplinkos apsaugos ministerija skubiai parengė naujus ežerų nuomos nuostatus, o Vyriausybė juos patvirtino. Pagal naująjį dokumentą gamtosaugininkai atsisakė ežerų nuomos - ji buvo perduota savivaldybėms ir nacionaliniams parkams. Daugiau kaip šimtas žuvingiausių ežerų ir tiek pat upių buvo paskelbti nenuomotinais.
Tačiau anksčiau sudarytos nuomos sutartys buvo paliktos galioti, nors pagal kai kurias išnuomoti ežerai ir pateko į nenuomotinų kategoriją. Taigi išrinktųjų išsinuomoti ežerai priklausys jiems dar ilgai – bent jau iki 2004 metų.
Tiesa, Vyriausybė įsakė patikrinti, ar sudarytos nuomos sutartys atitinka įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau tai padaryti pavedė tiems, kas tas sutartis sudarė - Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentui. Šio tikrinimo komisijos pirmininku paskirtas šio departamento direktoriaus pavaduotojas.
Iš daugiau kaip šimto patikrintų sutarčių buvo nutraukta tik keliolika. Uždarosios akcinės bendrovės "Ūda", "Bartuva", "Abramis" ir kitos, nuomojančios ypač žuvingus ežerus ir iš jų ištekančius upelius, kuriais migruoja unguriai, liko nepaliestos – mat į šias įmones kapitalą įdėjo ministerijos vadovai ir darbuotojai bei jų draugai.
Po šio patikrinimo komisijos pirmininkas R.Bagdevičius "Lietuvos rytui" pareiškė: "Čia kaip autobuse: laimėjo tie, kurie pirmieji įlipo ir atsisėdo".
Graibo stambiausias žuvis
Ichtiologas Petras Pelanis, daug metų vadovavęs valstybinei Lietuvos žuvų apsaugai (dabar jis pensijoje), sako: "Dabartiniai verslininkai, išsinuomoję ežerus, juos nusiaubs labiau, negu brakonieriai, nes žvejoja be paliovos, be to, vertingiausias žuvis".
Jo nuomone, ežerus nuomoti reikėjo kitaip. "Nuomos sutartis sudaryti vertėjo tik su tokiais žmonėmis, kurie išmano žuvininkystę, arba bent jau ne su pavieniais asmenimis, o su grupėmis, kurioms vadovautų ichtiologai", - aiškina P.Pelanis. Jis tvirtina, jog pavieniai nuomininkai nepajėgūs atlikti daugelio būtinų darbų. Susivienijus tai padaryti būtų lengviau.
Anot žuvininkystės specialisto, vienam ar dviem nuomininkams neapsimoka žvejoti aukšlių bei kitų nevertingų žuvų, nes tam reikia brangių tinklų, be to, kur realizuosi tokį laimikį. "Todėl dabar graibomos tiktai stambios žuvys. Po dešimties metų, nuniokoję ežerus, verslininkai sakys: mums jų nebereikia", - kalbėjo P.Pelanis.
Šio ichtiologo teigimu, ežerus pradėta nuomoti neištyrus juose esančių žuvų atsargų bei kiek, ką ir kur galima žvejoti. Anksčiau, sakė P.Pelanis, tuometiniame Gamtos apsaugos komitete (tai buvo Aplinkos apsaugos ministerijos pirmtakas) buvo tyrimų stotis, kurios ichtiologai tikrindavo žuvininkystės ūkių valkšnas - kokio amžiaus žuvys gaudomos ir t.t., taigi neblogai žinojo situaciją. Dabar tokių stebėtojų nebėra, tad tenka pasikliauti tik keleto Ekologijos instituto mokslininkų tyrimais.
P.Pelanio nuomone, žuvininkystę ežeruose turėtų daugiau kontroliuoti savivaldybės. "Siūlyčiau sudaryti prie rajonų policijos komisariatų specialias žuvų apsaugos grupes. O Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas verčiau užsiimtų žuvų atsargų tyrimais ir analize bei kontroliuotų, kokias žuvis verslininkai žvejoja", - sakė P.Pelanis.
Mokslininkų neklausė
"Nereikėjo perduoti savivaldybėms ežerų nuomos, nes jose nėra tai išmanančių darbuotojų", - sako vienas žymiausių Lietuvos ichtiologų, Ekologijos instituto direktorius profesorius Juozas Virbickas. Profesorius teigė tam nepritaręs, tačiau jo nuomonė niekam nerūpėjusi.
"O pačioje to darbo pradžioje ar mokslininkų nuomonės klausė?" - teiraujuosi. "Ne. Niekas", - purtė galvą profesorius ir pridūrė: "Aš taip ir nesupratau tos nuomos tvarkos. Man atrodo, su ja paskubėta. Reikėjo arba palaukti tai reglamentuojančių įstatymų, arba bent jau neišnuomoti ežerų tokiam ilgam laikotarpiui - dešimčiai metų".
Kai kurių geriausių ežerų, tarkim, Dysnų, kurį išsinuomojo B.Bradausko ir kitų Aplinkos apsaugos bei Žemės ūkio ministerijos vadovų giminės, pasak profesoriaus, apskritai nereikėjo išnuomoti, nebent leisti žvejoti kai kurias žuvų rūšis, kaip tai buvę prieš karą. Kritikavo profesorius ir tai, jog ežerai daug kur išnuomoti vieniems, o iš jų ištekantys upeliai, kuriais migruoja unguriai, - kitiems.
"Tam, kad galima būtų nuomoti ežerus, reikia pirmiausia žinoti, kiek juose žuvų, sudaryti ūkininkavimo programą. Mūsų mokslininkai tik dabar baigia ruošti ežerų tvarkymo programas kiekvienam rajonui", - kalbėjo J.Virbickas.
Brakonieriai žvejoti moka
Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktoriaus Algirdo Domarko ir jo pavaduotojo Jono Pašukonio nuomonė kitokia. "Ežerus būtinai reikėjo nuomoti, nes, sugriuvus žuvininkystės ūkiams, valstybė nebūtų pajėgusi visų prižiūrėti, prileisti žuvų. O kai suradome jiems nuomininkus, nors galbūt kai kur ir nekokius - tai vis tiek geriau, negu palikti ežerus visai be šeimininkų, - teigia jie. - Jei būtume laukę įstatymų, kurių nėra ir šiandien - brakonieriai būtų dar labiau siautėję".
A.Domarkas nesutinka ir su tuo, jog dauguma dabartinių ežerų nuomininkų buvo nepasiruošę, nekvalifikuoti. "Daug kur nuomininkai – buvę brakonieriai, kurie, patikėkite, žvejoti moka", - sakė jis.
Žuvų išteklių departamento vadovai teigė, jog žvejyba ežeruose dar nė vienam verslininkui neatnešė turtų. "Nuomininkai tik vos vos verčiasi ir tai galbūt tik todėl, jog dauguma ėmėsi ir kokio nors kito verslo", - sakė A.Domarkas.
Viceministras žada tvarką
Dabartinis aplinkos apsaugos viceministras Danius Lygis tuo metu, kai prasidėjo geriausių ežerų dalybos, dirbo Seimo Gamtos apsaugos komiteto patarėju.
"Norėjome, kad nuomos terminas būtų trumpesnis, kad ežerus nuomoti galėtų vietos žmonės, o ne atvykėliai, kad geriausieji neatitektų ministerijos vadovų giminėms ir draugams. Tačiau mūsų siūlymams priešinosi ne tik ministerijos vadovybė, bet ir Vyriausybė, be to, komiteto nuomonei nepritarė Seimo dauguma - kairieji", - prisimena D.Lygis.
Jis žada atkurti tvarką. "Tačiau tegul pirma priima Vandenų ir kitus tam būtinus įstatymus. Nenorime sukelti panikos: juk kai kur ežerai tvarkomi neblogai, reikės pakeisti nuomininkus tik ten, kur jie išnuomoti be konkurso, apeinant vietos žmones bei su kitais pažeidimais", - sakė viceministras ir pridūrė, jog A.Domarko įgaliojimai šioje srityje jau sustabdyti.
Pasak D.Lygio, norima iš esmės pertvarkyti visą šios ministerijos Žuvų išteklių departamento veiklą. Žuvivaisa jau perduota Žemės ūkio ministerijos Žuvų departamentui. "Norime, kad Aplinkos apsaugos ministerija kontroliuotų, o ne ūkininkautų", - kalbėjo viceministras.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 02 06