Kadaise Gražute buvo pavadinta ta Zarasų krašto vieta, kur ant kalvų žaliuoja girios, o tarp jų telkšo ežerai. Gražutės grožis jau daug metų vilioja žmones. Natūraliai gamtai saugoti čia dar 1960 metais buvo įsteigtas kraštovaizdžio draustinis, o prieš porą metų - regioninis parkas.
Neseniai beveik dvidešimt miškininkų ir aplinkosaugininkų suvažiavo į Gražutę tirti zarasiškės A.Statkevičienės skundo. „Zarasų krašto žmonės susirūpinę dėl miškų naikinimo rajone. Zarasų rajono valdžia ir aplinkos apsaugos inspektorius pripažįsta savo bejėgiškumą. O tuo tarpu Gražutės - Tumiškių regioninis parkas yra beatodairiškai kertamas. Prisidengiant sanitariniu valymu, plynai kertami didžiuliai plotai, paliekant juostas medžių palei kelius, kad ne taip nykiai atrodytų", - rašo A. Statkevičienė.
Tikrintojai pabuvojo laiške nurodytose vietose, taip pat rezervatinėse zonose, kuriose kirsti mišką draudžiama. Nuvažiavo ir į tą biržę, kurią neseniai rodė televizija ir kritikavo, kad iškirstas pernelyg didelis miško plotas.
Specialistai nutarė, jog kaltinimai didžiuliais plynais kirtimais nepagrįsti.
„Daug žmonių nežino, kad draustinis - ne rezervatas. Ūkinė veikla apribojama arba visai uždraudžiama tik ypač vertingoje draustinio dalyje. Pagal iki šiol veikusius Gražutės kraštovaizdžio draustinio nuostatus plyni kirtimai buvo draudžiami tik ten. Likusioje teritorijoje ūkinė veikla beveik neribojama", - pasakė Aplinkos apsaugos departamento kraštovaizdžio valdybos viršininkas A. Mituzas.
Pasak Zarasų miškų urėdo K. Šukio, pernai ir šiemet draustinyje plynų kirtimų apskritai nebuvę, mat miškus labai nusiaubė vėtros, ir miškininkai valė iš miško tik sniegolaužas ir vėjovartas.
Miškininkai teigė, kad ir ligi tų stichinių nelaimių Gražutės miškai buvo kertami pagal Valstybinio miškotvarkos instituto sudarytą miškotvarkos projektą, kuris suderintas su gamtosaugininkais. 1988 metais šis projektas buvo patikslintas ir plynų kirtimų, pasak Zarasų miškininkų, sumažėję kone dvigubai - nuo 3,9 iki 2,2 kietmetrio iš hektaro.
Tikrintojų nuomone, Gražutės miškų bėda ne ta, kad jie pernelyg kertami, o priešingai - kad per daug buvo tausojami. „Geras miškas - tai ne senelių namai, - sakė Miškotvarkos instituto direktorius, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas A.Brukas. - Jame reikia ne vien brandžių medynų, bet ir pribręstančių bei jaunuolynų”.
Lietuvoje yra 6 proc. brandžių medynų ir 32 proc. jaunuolynų, tuo tarpu Gražutėje, pasak miškininkų, net 36 proc. brandžių medynų ir tik 5 proc. jaunuolynų.
Lietuvos miškų instituto direktorius A.Vasiliauskas pasakė, kad jam Gražutės miškai primena senstančių karvių bandą - kol kas gera, bet dienos jau suskaičiuotos.
„Šiuos medžius jau seniai reikėjo kirsti. Netrukus visi Gražutės miškai pradės taip virsti”, - sakė A.Brukas apie papuvusių medžių rietuves sanitarinių kirtimų vietose.
Geografas L. Masiliūnas, kadaise kartu su kitais mokslininkais parengęs Gražutės draustinio projektą, miško žinovų klausė: ar negalima šiuose gražiuose pušynuose iškirsti tik pasenusius ir nesveikus medžius, o plynų kirtimų atsisakyti?
„Pušų vietą užims dabar po jomis augančios eglės. Pušys mėgsta šviesą, tad jų neįmanoma užauginti neiškirtus plynai dalies miško ir nepasodinus biržėje pušelių sodinukų", - atsakė miškininkai.
Kita bėda, kad jaunas pušeles apgraužia žvėrys, kurių Gražutės miškuose, sakė vietos miškininkai, pernelyg daug.
„Kirsti čia ar nekirsti?” - klausė rezervatinėje zonoje prie Šiurpio ežero miškų ūkio ministro pavaduotojas P. Bužinskas. Toje gražioje vietoje pušys ir eglės po jomis jau brandžios, o svarbiausia - prieš 20 metų nusakintos, taigi, pasak miškininkų, jei dabar nekirsi - supus. „Aš siūlyčiau pirma iškirsti egles, o paskui šiek tiek pušų, tačiau ne plynai”, - sakė Miškų instituto profesorius S.Karazija.
Kaip tvarkyti miškus saugomose teritorijose, kurios sudaro jau dešimt procentų Lietuvos? Kas svarbiau: materialinė nauda, kurią teikia miško mediena, ar neliesta sengirė? Apie tai buvo daug kalbėta Gražutėje.
A. Bruko nuomone, saugomų teritorijų Lietuvoje įsteigta per daug, tai kertasi su miškininkystes dėsniais. „Jeigu viską paliksime savieigai, tai mirštančius senus pušynus keis eglynai ir beržynai. iš Gražutės gali belikti gražus vardas ir prisiminimai, kad XX amžiaus antroje pusėje čia buvo kvepiančių šilų kraštas, kurį pražudė karališkų medžioklių mėgėjai ir ekologiją į sargavimą išmainę gamtos mylėtojai” - tvirtino jis.
Beje, Miškų įstatymo projekte, kuris dabar svarstomas Seime, numatoma uždrausti kraštovaizdžio draustinių miškuose plynus kirtimus. „Tai būtų nuosprendis Gražutes ir kitiems pušynams”, - sakė profesorius S. Karazija.
Kol bus patvirtinti Gražutės regioninio parko nuostatai, kurie jau beveik dveji metai įstrigę Aplinkos apsaugos departamente, aplinkosaugininkai ir miškininkai nustatys laikiną miško kirtimo tvarką.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1994 05 14