Koks bus Gražutės pušynų likimas?

Kadaise Gražute buvo pavadin­ta ta Zarasų krašto vieta, kur ant kalvų žaliuoja girios, o tarp jų telkšo ežerai. Gražutės grožis jau daug metų vilioja žmones. Natūra­liai gamtai saugoti čia dar 1960 metais buvo įsteigtas kraštovaiz­džio draustinis, o prieš porą metų - regioninis parkas. 

Neseniai beveik dvidešimt miš­kininkų ir aplinkosaugininkų suvažiavo į Gražutę tirti zarasiškės A.Statkevičienės skundo. „Zarasų krašto žmonės susirūpinę dėl miškų naikinimo rajone. Zarasų rajono valdžia ir aplinkos apsaugos inspektorius pripažįsta savo bejėgiškumą. O tuo tarpu Gražutės - Tumiškių regioninis parkas yra beatodairiškai kertamas. Prisidengiant sanitariniu valymu, ply­nai kertami didžiuliai plotai, paliekant juostas medžių palei kelius, kad ne taip nykiai atrodytų", - rašo A. Statkevičienė. 

Tikrintojai pabuvojo laiške nurodytose vietose, taip pat rezervatinėse zonose, kuriose kirsti mišką draudžiama. Nuvažiavo ir į tą biržę, kurią neseniai rodė televizija ir kritikavo, kad iškirstas pernelyg dide­lis miško plotas. 

Specialistai nutarė,  jog kaltinimai didžiuliais plynais kirtimais nepagrįsti.

„Daug žmonių nežino, kad draustinis - ne rezervatas. Ūkinė veikla apribojama arba visai už­draudžiama tik ypač vertingoje draustinio dalyje. Pagal iki šiol veikusius Gražutės kraštovaizdžio draustinio nuostatus plyni kirti­mai buvo draudžiami tik ten. Li­kusioje teritorijoje ūkinė veikla beveik neribojama", - pasakė Ap­linkos apsaugos departamento kraštovaizdžio valdybos viršininkas A. Mituzas. 

Pasak Zarasų miškų urėdo K. Šukio, pernai ir šiemet draustinyje plynų kirtimų apskritai nebuvę, mat miškus labai nusiaubė vėtros, ir miš­kininkai valė iš miško tik sniegolaužas ir vėjovartas. 

Miškininkai teigė, kad ir ligi tų stichinių nelaimių Gražutės miškai buvo kertami pagal Valstybinio miš­kotvarkos instituto sudarytą miško­tvarkos projektą, kuris suderintas su gamtosaugininkais. 1988 metais šis projektas buvo patikslintas ir plynų kirtimų, pasak Zarasų miškininkų, sumažėję kone dvigubai - nuo 3,9 iki 2,2 kietmetrio iš hektaro. 

Tikrintojų nuomone, Gražutės miškų bėda ne ta, kad jie pernelyg kertami, o priešingai - kad per daug buvo tausojami. „Geras miškas - tai ne senelių namai, - sakė Miškotvar­kos instituto direktorius, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas A.Brukas. - Jame reikia ne vien brandžių medynų, bet ir pribręstančių bei jaunuolynų”. 

Lietuvoje yra 6 proc. brandžių medynų ir 32 proc. jaunuolynų, tuo tarpu Gražutėje, pasak miškininkų, net 36 proc. brandžių medynų ir tik 5 proc. jau­nuolynų. 

Lietuvos miškų instituto direktorius A.Vasiliauskas pasakė, kad jam Gražutės miškai primena senstančių karvių bandą - kol kas gera, bet dienos jau suskaičiuotos. 

„Šiuos medžius jau seniai reikėjo kirsti. Netrukus visi Gražutės miškai pradės taip virsti”, - sakė A.Brukas apie papuvusių medžių rietuves sa­nitarinių kirtimų vietose. 

Geografas L. Masiliūnas, kadaise kartu su kitais mokslininkais paren­gęs Gražutės draustinio projektą, miško žinovų klausė: ar negalima šiuose gražiuose pušynuose iškirsti tik pasenusius ir nesveikus medžius, o plynų kirtimų atsisakyti? 

„Pušų vietą užims dabar po jomis augan­čios eglės. Pušys mėgsta šviesą, tad jų neįmanoma užauginti neiškirtus plynai dalies miško ir nepasodinus biržėje pušelių sodinukų", - atsakė miškininkai. 

Kita bėda, kad jaunas pušeles apgraužia žvėrys, kurių Gražutės miškuose, sakė vietos miškinin­kai, pernelyg daug. 

„Kirsti čia ar nekirsti?” - klausė rezervatinėje zonoje prie Šiurpio ežero miškų ūkio ministro pava­duotojas P. Bužinskas. Toje gražioje vietoje pušys ir eglės po jomis jau brandžios, o svarbiausia - prieš 20 metų nusakintos, taigi, pasak miš­kininkų, jei dabar nekirsi - supus. „Aš siūlyčiau pirma iškirsti egles, o paskui šiek tiek pušų, tačiau ne ply­nai”, - sakė Miškų instituto profe­sorius S.Karazija. 

Kaip tvarkyti miškus saugomose teritorijose, kurios sudaro jau de­šimt procentų Lietuvos? Kas svar­biau: materialinė nauda, kurią tei­kia miško mediena, ar neliesta sengirė? Apie tai buvo daug kalbė­ta Gražutėje. 

A. Bruko nuomone, saugomų teritorijų Lietuvoje įs­teigta per daug, tai kertasi su miškininkystes dėsniais. „Jeigu viską paliksime savieigai, tai mirštančius senus pušynus keis eglynai ir ber­žynai. iš Gražutės gali belikti gra­žus vardas ir prisiminimai, kad XX amžiaus antroje pusėje čia buvo kvepiančių šilų kraštas, kurį pražu­dė karališkų medžioklių mėgėjai ir ekologiją į sargavimą išmainę gam­tos mylėtojai” - tvirtino jis. 

Beje, Miškų įstatymo projekte, kuris da­bar svarstomas Seime, numatoma uždrausti kraštovaizdžio draustinių miškuose plynus kirtimus. „Tai būtų nuosprendis Gražutes ir kitiems pušynams”, - sakė profesorius S. Karazija. 

Kol bus patvirtinti Gražutės re­gioninio parko nuostatai, kurie jau beveik dveji metai įstrigę Aplinkos apsaugos departamente, aplinkosaugininkai ir miškininkai nustatys laikiną miško kirtimo tvarką. 

Lietuvos rytas, 1994 05 14