Švytintis iš laimės lietuvis medžiotojas pripuolė prie dar spurdančio laimikio ir bučiavo kraujuotą kurtinio snapą. Šaulį lydėjęs Rusijos medžioklės jėgeris stebėjosi dar nematęs tokio vaizdo.
Lietuvoje - draudžiama
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, šaudyti retus paukščius kurtinius uždrausta, tad šių medžioklių propaguotojai ragina savo kolegas vykti į Rytus.
Vienoje mūsų šalies komercinės televizijos laidoje „Girių takais“ keturi verslininkai papasakojo apie kurtinių, tetervinų, slankų ir kitų paukščių medžioklę, kurią jiems šį pavasarį Rusijos Smolensko srityje surengė tenykščiai kolegos medžiotojai (Rusijoje ir Baltarusijoje kurtinius ir tetervinus medžioti leidžiama). Kurtinių nušovė du mūsiškiai, kitiems teko tenkintis tetervinais, slankomis.
Po sėkmingo šūvio švytintis iš laimės lietuvis medžiotojas puolė prie dar spurdančio laimikio ir bučiavo kraujuotą kurtinio snapą. „Nebuvau matęs, jog medžiotojas taip bučiuotų paukštį“, - stebėjosi Smolensko miškų jėgeris.
„Tai Europos Sąjungos ranka ten dar nepasiekė? Matyt, saugotojai ir mūsų pavasarinių paukščių medžioklių skriaudėjai dabar labai piktais žodžiais keikiasi. Bet kadangi šiais laikais judėjimas ir už ES ribų nebėra labai sudėtingas, tai, jei jūsų įspūdžiai malonūs ir smagūs – galėtumėt parekomenduoti publikai, kur jų ieškoti?“ - klausinėjo medžiotojus laidos vedėjas, žinomas medžiotojas ir biologas, buvęs Lietuvos aplinkos apsaugos departamento darbuotojas Eugenijus Tijušas.
Pašnekovų įspūdžiai buvo smagūs, tad po keleto minučių laidos vedėjas jų pasakojimą apie nacionalinės medžioklės ypatumus Rusijoje baigė tokiais žodžiais: „Ačiū. Galbūt suintrigavome mūsų žiūrovus, kad visiškai netoli, už ES ribų, yra galimybė patirti medžioklės malonumus. O mums, deja, belieka gyventi tik prisiminimais“.
Vaisingumas ne visiems
Kitas kurtinių medžiotojas - gydytojas Algirdas Usonis - nušovė šį paukštį Baltarusijos miške netoli Oršos miesto. Tiesa, pavyko tik iš trečio karto. Vietos jėgeris dar prieš auštant nuvesdavo lietuvį gydytoją ten, kur girdėdavosi tuoktuvinės kurtinių giesmės. Baltarusis laikydavo svečią už rankos ir spustelėjimu pranešdavo, kada galima pajudėti paukščio link.
Pirmąjį rytą kurtinys buvo laimingesnis negu jo medžiotojas – išgirdęs trakštelėjusią šakelę, paukštis purptelėjo nuo pušies, įkandin jo ir kiti sparnuočiai. Panašiai atsitiko ir antrąjį rytą. O trečiąjį A. Usonis iššauti suspėjo ir kurtinys plumptelėjo žemėn.
Vilniuje įsikūrusios Vaisingumo klinikos direktorius A. Usonis medžioklės aistra apsikrėtė nuo savo uošvio Algirdo Brazausko. Pastarasis garsėjo ne tik tuo, jog daug metų buvo vienas Lietuvos komunistų partijos vadovų, vėliau - šalies prezidentu, premjeru, bet ir medžioklėmis.
Žentas lydėjo uošvį ne vienoje medžioklėje, tačiau tokia įspūdinga trofėjų kolekcija kaip jis pasigirti dar negali. Bet štai pagaliau gydytojo A. Usonio medžioklės laimėjimų sąrašą papildė ir kurtinio iškamša.
Baltarusija nėra Europos Sąjungos narė, tad draudimas medžioti kurtinius šioje šalyje negalioja. Paklok kuriai nors komercines medžiokles organizuojančiai firmai, kurių Lietuvoje yra ne viena, tūkstantį eurų (apie 3,5 tūkstančio litų) – ir medžioklė bus surengta. Toliau jau daug kas priklauso nuo šaulio patirties ir „laimės“.
Ornitologai pašiurpę
Barbarai. Taip kurtinių medžiotojus po TV laidos pavadino Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos pirmininko pavaduotojas, aplinkosaugos ekspertas Kęstutis Navickas. „Tai dabar kiekvienas medžiotojas važiuos pas gudus, kur "vsio zakono" ir pleškins kurtinius, o paskui visai tautai didžiuosis ir kitus skatins taip elgtis?“ - stebėjosi aplinkosaugininkas.
„Man trūksta žodžių tai komentuoti“, - neslėpė pasipiktinimo ir ornitologas profesorius Petras Kurlavičius. Jo nuomone, sąmoningas medžiotojas turėtų suprasti, kad tokių paukščių kaip kurtinys populiacija yra ne tik lokali, bet ir pasaulinė, tad ne toks jau didelis skirtumas, kur jį sumedžiosi – Lietuvoje, Baltarusijoje ar Rusijoje: žala gamtai bus.
Priminėme jam E. Tijušo teiginį, jog kurtinių Baltarusijoje ir Rusijoje yra „kaip vištų“ ir jų medžioklė ten mūsų kurtiniams esą įtakos neturi, nes tai sėslūs paukščiai. „Netiesa. Jei kurtiniai Lietuvos pasienyje išnyktų (šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 400 kurtinių - F.Ž.), o Baltarusijoje jų būtų – netrukus atsirastų ir pas mus“, - neabejojo profesorius P. Kurlavičius.
Gamtos simfonija
„Šio karališkojo paukščio giesmė nežymi ir tyli, vos suderinama su visa jo puikybe. Tai archaiškas keistas garsas, nepanašus į jokio kito mums pažįstamo gyvūno balsą. O vis dėlto ši kukli giesmė taip rišasi su tamsios girios šlamesiu, su plačiais kvepiančiais raistų samanynais, pabudusiomis iš žiemos miego upėmis ir visu galindu atbundančios gamtos dvelkimu, jog tikram gamtos mylėtojui ji atstoja gražiausią simfoniją“.
Taip tuoktuvines kurtinių giesmes aprašė profesorius Tadas Ivanauskas savo knygoje „Lietuvos paukščiai“.
„Didelis, sunkus, niūraus būdo, atšakus, mėgstąs vienatvę ir nepaprastai baikštus bei budrus, todėl prisėlinti prie jo labai sunku“, - apibūdino kurtinį T. Ivanauskas.
Prisiartinti prie šio paukščio galima tik tada, kai jis, iškėlęs snapą aukštyn, traukia tuoktuvinę giesmę. Ją užbaigia šnypštimu. Kelioms sekundėms, kol trunka tas šnypštimas, kurtinys visiškai apkursta – iš čia kilęs ir šio paukščio pavadinimas. Tada jis negirdi ne tik medžiotojo žingsnių, bet net šūvio.
Tuo ir naudojasi medžiotojai: žengia vieną kitą žingsnį artyn ir vėl sustingsta – iki kitos tuoktuvinės trelės bei šnypštimo, kad galėtų prieiti dar arčiau ir paleisti garantuotą šūvį.
Nušauti kurtinį per jo tuoktuves daugeliui medžiotojų yra prestižo dalykas. Nespėjai laiku šoktelti arčiau ir sustingti, per anksti ar per vėlai trakštelėjo po tavo kojomis ledukas ar medžio šakelė – ir kurtinys purptelės iš medžio, matysi jį kaip savo ausis, negelbės nė modernusis, keletą tūkstančių kainavęs šautuvas.
Kad tokia medžioklė primena kurčiųjų invalidų šaudymą pasinaudojant jų neįgalumu, pagalvoja retas medžiotojas. Priešingai, daugelis jų neslepia svajojantys nušauti kurtinį. Tie, kuriems pavyksta tai padaryti, savo ir kolegų akyse tampa išskirtiniais žmonėmis. Gal net didvyriais.
Trumparegiška agitacija
T. Ivanauskas minėtoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ rašo: „Kurtinys yra sėslus paukštis, bet kartais keliauja iš savo gimtinės, ieškodamas maisto ar tais atvejais, kai jo gimtinėje gyvenimo sąlygos pasidaro nepalankios“. Kiek toliau perspėja: „Ten, kur nėra griežtos medžioklės priežiūros, kurtiniai gali būti lengvai iššaudyti iki paskutinio“.
T.Ivanausko teigimu, daugiausia dėl medžioklių be atodairos jie daug kur Lietuvoje ir išnyko, nors senovėje mūsų šalis garsėjo šiais paukščiais ir bajoriškomis jų medžioklėmis.
„Bet juk T. Ivanauskas taip pat medžiojo kurtinius. Net tais laikais, kai eiliniams žmonėms tai daryti jau buvo uždrausta, gaudavo licenciją kurtiniui sumedžioti“, - aiškino mūsų laikraščiui E. Tijušas, paprašytas pakomentuoti minėtą TV laidą apie kurtinių medžiokles.
Tačiau P. Kurlavičius abejojo, ar T. Ivanauskas, jei būtų gyvas, šiais laikais kurtinius medžiotų. Šie reti paukščiai Europos Sąjungoje saugomi griežtai. Prieš pora metų Europos Bendrijų Komisija iškėlė Teisingumo teisme bylą Austrijai, jog penkiose jos federacinėse žemėse medžiojami kurtiniai ir tetervinai – taip pažeidžiama ES Direktyva „Dėl laukinių paukščių apsaugos“.
Stojant į Europos Sąjungą Latvijos vyriausybė prašė išimties šios valstybės medžiotojams medžioti Latvijoje kurtinius (toje šalyje paukščių yra daugiau negu Lietuvoje). Pasak P. Kurlavičiaus, išimtis nebuvo suteikta.
„Agituoti medžioti kurtinius kad ir ne ES šalyse – nemoralu ir trumparegiška“, - tvirtina profesorius P. Kurlavičius.
Panašiai galvoja ir kitas ornitologas, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis. „Kai medžiotojai tikina, neva jie medžioklėmis reguliuoja gyvūnų skaičių gamtoje ir taip pasitarnauja gamtosaugai, tą iš dalies galima suprasti. Žmogus daug kur labai pakeitė gamtą, kai kurios rūšys paplito katastrofiškai.
Tačiau kai medžiojami kurtiniai – kokia čia gamtosauga? Ir koks gali būti džiaugsmas? Jei medžiotojai yra sąžiningi, tegul jie pabando kurtinį numušti nuo medžio pagaliu, o ne šautuvo šūviu“, - pasiūlė ornitologas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2009 07 24