Beveik 40 hektarų miško, žaliuojančio 35 privačiuose sklypuose Vilniuje, reikia grąžinti valstybei, nes tai jos turtas, kuris buvo neteisėtai užvaldytas.
Su tokiu prašymu į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi Aplinkos ministerija 2008 m. birželio 17 dieną. Teisininkų kalba kalbant, Aplinkos ministerija paprašė prokuratūrą, jog toji teismo keliu apgintų viešąjį interesą.
Minėtas miškas žaliuoja Vilniaus miškų urėdijos Verkių, Sudervės ir Panerių girininkijų administruojamuose plotuose ir turėtų būti valstybinis, tačiau Vilniaus apskrities viršininko įsakymu tapo privačiu. Tai nustatė Valstybinė miškotvarkos tarnyba, aplinkos ministro Artūro Paulausko įsakymu patikrinusi Vilniaus miesto valstybinių miškų ribas.
Vien pirmieji patikrinimai parodė, jog nuo 2002 iki 2008 metų Vilniuje neteisėtai privatizuota beveik 100 ha valstybės miško ir dabar jis suskaidytas net į 120 privačių sklypų. „Tie 40 ha, dėl kurių kreipėmės į prokuratūrą – tik šio darbo pradžia. Šiuo metu baigiama aiškintis ir dėl kitų neteisėtai užvaldytų miškų. Dėl jų taip pat bus iškeltos bylos“, - sakė vakar surengtoje spaudos konferencijoje aplinkos ministras A.Paulauskas.
Neteisėtai užvaldyta valstybės miškų ir Palangoje, Kaune bei Utenos rajono savivaldybėje. Beveik pusantro hektaro miško, esančio vienuolikoje sklypų Palangoje, teismai jau nurodė grąžinti valstybei, o Utenos rajone iškeltos 5 bylos 12 sklypų savininkams.
Teks grąžinti valstybei
Turintis teisininko išsilavinimą aplinkos ministras priminė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatoma, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog miestų miškai yra valstybiniai. Tai akcentavo ir Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime.
Žemės įstatymo 6 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Tai pakartojama ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme.
„Todėl Aplinkos ministerija pasiūlė pripažinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, kuriais remiantis buvo privatizuoti valstybės miškai, negaliojančiais, o privatizuoti miškai turės būti grąžinti valstybei“, - informavo aplinkos ministras.
Be to, jo sudaryta darbo grupė aiškinsis, ar privatizuoti valstybės miškų nepadėjo Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojai – miškų ir kiti pareigūnai.
Aplinkos ministro įsakymu nuspręsta patikrinti miesto miškų ribas dar šešiose savivaldybėse bei Alytaus mieste.
Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius profesorius Andrius Kuliešis pridūrė, jog Vilniuje privatizuotas valstybės miškas – ne kokie krūmynai, o gražūs 50-80 metų medynai. 17 ha ošia išlakios pušys, daugiau kaip 2 ha - eglės, tiek pat ploto užima ąžuolai, daugiau kaip hektarą – liepos.
Pasak A.Kuliešio, geodeziniais matavimais patikslinus miškų ribas ir sulyginus su Valstybinio registrų centro duomenimis, pažeidimai išaiškėja greitai.
Privačių sklypų, kuriuose atsidūrė valstybės miškas, savininkų pavardžių gamtosaugos ir miškininkų vadovai neatskleidė – tai nustatys teisėsaugos pareigūnai.
Miestų miškai - brangiausi
Pasak generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, valstybė neatsitiktinai taip gina miesto miškus – tai pats brangiausias krašto žaliasis rūbas. „Miestų miškų svarba žmonėms tiesiog neįkainojama – juk tai miestų plaučiai, gaminantys deguonį, valantys teršalus ir ginantys nuo smogo. Be to, juose žmonės ilsisi, atgauna jėgas, neretai praleidžia laisvalaikį, uogauja, grybauja. Tačiau patekę į privačias valdas medžiai dažniausiai būna iškertami“, - aiškino šalies miškininkų vadovas.
Dar 2003 metais visoms šalies valstybės įmonėms miškų urėdijoms buvo nurodyta patikslinti miškų ribas, 2004 metais – pastatyti laikinus riboženklius. Po to imtasi registruoti valstybės miškus Nekilnojamojo turto registre, kadangi tai padaryti įpareigoja Žemės įstatymas. Šiam nelengvam ir nepigiam darbui urėdijos iš 2007 metais gautų už parduotą medieną pajamų paskyrė 40 mln. litų, dar 10 mln. atseikėjo valstybė iš biudžeto. Pastaroji suma naudojama tik miestų miškams registruoti.
„Kai kurie miškų urėdai kalbėjo: kam tas registravimas - ir taip aišku, kurie miškai yra valstybės. Dabar aišku, kodėl taip priešintąsi: kaip tik tose urėdijose ir buvo aptikta privatizuotų valstybės miškų“, - kalbėjo generalinis miškų urėdas.
Pasak jo, įtariama, jog Vilniaus miškų urėdijos pareigūnai dalyvavo derinant ir pasirašant valstybinių miškų privatizavimo dokumentus. „Principingai įvertinsime jų bei jų vadovų darbą“, - kalbėjo B.Sakalauskas. Ministro pavedimu sudaryta darbo grupė atlieka tyrimą Vilniaus miškų urėdijoje.
Generalinio miškų urėdo tvirtinimu, kituose miestų miškuose, kurių ribos buvo patikrintos, tokių didelių pažeidimų kaip Vilniuje kol kas neaptikta.
Tačiau miškų registravimo pabaiga dar toli - iš 1 mln. 50 tūkst. 263 ha miškų, kuriuos prižiūri miškų urėdijos, visiškai baigta registruoti Nekilnojamojo turto registre kol kas tik 73 tūkst. ha miškų. Daugiausia valstybės miškų įregistravo Jurbarko, Kazlų Rūdos, Šakių, Telšių, Trakų, Rietavo ir Kėdainių miškų urėdijos.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2008 06 20