Viliojantys projektai
Dar niekada po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, o juo labiau sovietmečiu, šalies gamtai saugoti nebuvo skiriama tiek daug lėšų, kaip dabar. Anksčiau tam tekdavo tik mažytė biudžeto dalelė, o dabar aplinkosauga - sritis, kur sukasi milijardai litų iš europinių fondų ir nacionalinio iždo, todėl jos projektai daug valdininkų ir verslininkų traukia kaip medus muses. Ne išimtis ir saugomos gamtos teritorijos (ST) – gražiausios bei vertingiausios gamtiniu ir kultūriniu požiūriais šalies vietos.
2007 metais tuometinis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas patvirtino Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 metais programą Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti. Programai vykdyti šiame dokumente numatyta iš viso 330 mln. litų, iš jų ST planuoti ir tvarkyti - 265,5 mln. Litų.
VSTT direktorės Rūtos Baškytės pateiktoje mūsų laikraščiui informacijoje skaičiai kiek kuklesni. Pasak R.Baškytės, ST tvarkymo projektui I etape skirta 73,4 mln. Lt, II etape – 75,5 mln. Lt, taigi iš viso - 148, 9mln. Lt. 85 procentai jų – lėšos iš ES struktūrinių fondų, 15 procentų – iš Lietuvos biudžeto. Dar 12,6 mln. skirta apleistiems statiniams ir kitiems aplinką žalojantiems objektams likviduoti I etape.
R.Baškytės duomenimis, per pastaruosius dvejus metus (nuo 2009 m.) už minėtas lėšas įrengti 7 lankytojų centrai (Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų, Varnių ir Pajūrio regioniniuose parkuose (RP) bei Dzūkijos nacionaliniame parke (NP), vidaus ekspozicijos Žuvinto ir Kamanų rezervatų lankytojų centruose, informacinė sistema ir infrastruktūra lankytojams Dubysos, Nemuno kilpų, Pagramančio, Panemunių, Pajūrio, Sartų, Varnių ir Ventos RP, apžvalgos bokštas Anykščių RP, sutvarkyta 12 europinės svarbos „Natura 2000“ teritorijų bei 4 paveldo objektai, nugriautas 31 apleistas statinys Anykščių, Labanoro, Asvejos, Vištyčio RP.
Šiuo metu statomi, rekonstruojami lankytojų centrai Sirvėtos ir Salantų RP ir Dzūkijos NP, tvarkomas Karoliniškių draustinis, Rambyno, Ginučių, Bradeliškių, Buivydų piliakalniai, Olando kepurė, Velnio duobė, Lino verdenės šaltinis, 15 „Natura 2000“ teritorijų. Krekenavos, Biržų, Varnių, Tytuvėnų, Pajūrio, Anykščių, Kauno marių, Aukštadvario, Sartų RP ir Dzūkijos NP lankytojų centruose įrengiamos vidaus ekspozicijos.
Auksiniai planuotojai
Kiek konkrečiai kainavo kuris darbas, R.Baškytė nenurodė, tačiau iš kai kurių viešumoje pasirodžiusių faktų galima spėti, jog VSTT projektų sumos yra nemažos, pavyzdžiui, minėtajam lajų takui įrengti Anykščių RP skirta 5 mln. litų. Nugriauti 31 bakūžę už keletą milijonų litų – irgi pelninga.
Viliojantys ir tokie VSTT projektai kaip „Saugomų teritorijų specialistų kvalifikacijos kėlimas, bendrosios ir specialiosios kompetencijos didinimas“ (1 mln. 346 tūkst. Lt) ir „Saugomų teritorijų sistemos vidaus administravimo tobulinimas“ (1 mln. 190 tūkst. Lt). R.Baškytė nesutinka, jog tai primena pagarsėjusius Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos valdininkų vojažus į Naująją Zelandiją ir Maltą mokytis patyrimo bei anglų kalbos bei kad šie projektai dubliuoja vienas kitą.
„Įgyvendinus juos saugomų teritorijų specialistai patobulins administravimą, pateiks pasiūlymus, kaip turėtų būti sudėliota institucinė sistema, kaip ji turėtų veikti, atsisakant biurokratizmo, sustyguos tarpusavio ryšius tarp tarnybos padalinių ir direkcijų, sutvarkys finansų apskaitą. Tai tik parodo, kad mes patys norime veikti kuo efektyviau, norime įvertinti tai, kaip veikiame dabar ir ko siekiame, norime tobulinti savo veiklą“, - negailėjo gražių žodžių VSTT vadovė.
Lietuvoje jau įprasta, kai biudžetinių įstaigų darbuotojai užsienio šalyse semiasi anglų kalbos ir panašių gerų manierų bei įspūdžių už europines lėšas ir šalies mokesčių mokėtojų pinigus. O VSTT tarnautojų komandiruočių į pasaulio nacionalinius parkus gali pavydėti ne vienas kelionių gurmanas.
LŽ jau rašė apie VSTT projektą „Viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose“, kuriam skirta 3 mln. 231 tūkst. Lt. Jame numatyti poilsiaviečių, regyklų įrengimo ir panašūs darbai. Tačiau ne visose ST, kaip galima pamanyti perskaičius projekto pavadinimą, o tik Anykščių RP ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje. Įdomu, jog šiems darbams būtent tose vietose lėšų numatyta ir Vyriausybės patvirtintoje nacionalinės turizmo plėtros 2007-2013 metų programoje.
Tačiau labiausiai stebina projektų gausa ST steigimo ir planavimo dokumentams rengti. Nors dauguma ST įsteigtos dar prieš 20 metų, skaitant tuos projektus atrodo, jog Lietuvoje kasdien atsiranda nauja ST – tiek daug reikia sukurti jų planų, schemų, projektų, nuostatų, reglamentų ir t.t.
Šiems darbams iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto atseikėta keliolika milijonų. Jie tokie grandioziniai, kad net suskirstyti į etapus – pirmas, antras... Atrodo, tai – Sizifo darbas, su kuriuo jau 20 metų galynėjasi ST planuotojai. Galima būtų užjausti, jei ne kai kurių LŽ pašnekovų pastebėjimas: šitaip jie aprūpinami pelningais užsakymais jau seniai ir ilgam.
Valstybės kontrolė supeikė
Dar prieš 10 metų europinių ir nacionalinių pinigų lietaus saugomose teritorijose nebuvo. Tiesa, ir tada ES lėšomis buvo finansuoti ST planavimo ir net darbuotojų mokymo projektai. 2004 – 2008 metais ST tvarkymo projektams buvo gauta apie 30 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto lėšų, t. y. 5 kartus mažiau nei 2009 – 2011 metais.
„Niekas pinigų ant lėkštutės nepadeda. Reikia gerokai padirbėti, įrodyti, parengti programas, pagrindimus, projektus. Be to, ne visi mūsų projektai finansuojami saugomų teritorijų programai skirtomis lėšomis. Yra iniciatyvių direkcijų, pavyzdžiui, Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionalinių, Kurtuvėnų, Varnių, Rambyno regioninių parkų, kurios pačios rengia projektus ir lėšų gauna iš kitų šaltinių, tarkim, Ūkio ministerijos“, - vardijo R.Baškytė.
Jos duomenimis, visoms ES šalims narėms skiriama lėšų ST tvarkyti, ypač - Natura 2000 teritorijoms prižiūrėti, tačiau ar daugiau-mažiau negu Lietuvoje – R.Baškytė nežino. „Ko gero, tik lietuviams būdinga skaičiuoti pinigus kitų kišenėse“, - ironizavo VSTT vadovė.
Tačiau kai kurie kiti LŽ pašnekovai abejojo: ar šie nepigūs projektai nedisonuoja gana skurdžiam kaimo žmonių gyvenimui, ar jais neformuojamas visuomenės priešiškumas aplinkosaugos sistemai ir visai valstybei, kai kaimiečiai, kuriems ST galioja daug ribojimų ir draudimų, o kompensacijų - beveik nulis, regi kylančius ST direkcijų, lankytojų centrų ir kitus VSTT pastatus?
Ar taip nedidinama atskirtis tarp vietos žmonių ir ST labai neblogomis sąlygomis dirbančių valdininkų, užuot stiprinus jų bendradarbiavimą?
Ar tikrai gausybės vis naujų planų, schemų, projektų, direkcijų, lankytojų centrų ir kitų modernių statybų ST labai reikia mūsų šalies gamtai?
Ar pastangos įsisavinti (taip sakydavo sovietmečiu) milijonines lėšas neužgožia svarbiausios gamtos sergėtojų misijos, ar per kylančius naujų savo pastatų kraigus jie mato, ką, kaip ir kodėl turi saugoti tose ST, ar pastebi vietos žmones, ar įsiklauso į jų rūpesčius? O gal nuo to pirmiausia ir reiktų pradėti - juk kam, jei ne žmogui, saugoma gamta?
Kas lankys lankytojų centrus, kas eis pažintiniais takais, kurie nenaudojami greitai sunyksta, kai valdininkų ribojimų ir draudimų neištvėrę žmonės išvažiuos dirbti ir gyventi į kitus kraštus?
Antai Valstybės kontrolė šių metų rugpjūtį patikrino Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotų aplinkos apsaugos projektų rezultatyvumą. Buvo audituojamas 2004-2006 metų ES paramos finansavimo laikotarpis. Iš 9 projektų, skirtų ST steigti ir tvarkyti, patikrinti septynių projektų, kurių vertė 44,43 mln. Lt, rezultatai. Kontrolės išvada: „Parama skirta projektams, kurių tikslai ir uždaviniai buvo netinkami“.
Antai, rašoma valstybinio audito ataskaitoje, VSTT planavo, kad per metus naujuosiuose lankytojų centruose apsilankys 20 tūkst. lankytojų, tačiau apsilankė tik 8,7 tūkst.; lankytojų ir informuotų gyventojų skaičius vietoje planuoto 51 tūkst. per metus padidėjo tik 17 tūkst.; vizualinės informacijos įranga vietoje planuoto 1 mln. pasinaudojo tik 326 tūkst.gyventojų, ir t.t.
“Juokingos kainos“
Tačiau šioms abejonėms VSTT direktorė R. Baškytė nepritaria. „Kai spaudoje skaitome apie kai kurių darbų kainas, tai mūsų projektų kainos atrodo juokingos“, - pareiškė ji.
Pasak jos, lankytojų centrai skirti ne tik ST specialistams. „Tai galimybės organizuoti bendrą veiklą - bendruomenių renginius, parodas, informuoti lankytojus apie galimybes apsistoti, pavalgyti kaimo turizmo sodybose, šviesti vietos gyventojus.
Be to, tai indėlis į gyvenviečių tvarkymą, turizmo plėtrą. Antai Biržų, Molėtų, Marijampolės, Anykščių savivaldybės pačios perdavė mums pastatų. Pradėjus veikti lankytojų centrams bendravimas padidėja“, - dėstė R.Baškytė.
Paprašyta išvardinti projektus, kuriais lengvinamas vietos žmonių gyvenimas saugomose teritorijose, kompensuojami ribojimai jose, R.Baškytė atsakė, jog ši sritis priklauso ne VSTT, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. „Tačiau yra minčių perduoti ST sistemai vykdyti specialias kaimo plėtros programas, susijusias su kraštovaizdžio tvarkymu, kompensacijų mokėjimu“, - atskleidė R.Baškytė.
Pasak jos, draudimų ST beveik nėra. „Absoliutūs draudimai taikomi tik rezervatuose, kur nėra privačios nuosavybės. Net statybos ne visose ST draudžiamos. O ribojimai reikalingi tam, kad kurtume harmoningą aplinką, o ne ją naikintume“, - svarstė VSTT vadovė. Jos pastebėjimu, griežtesni „policininkai“ yra ne ST specialistai, o žemėtvarkininkai – esą tai jie, o ne VSTT žmonės dažnai netinkamai taiko ST įstatymo nuostatas.
R.Baškytė bėdojo, jog projektų vykdymas – tai papildoma veikla ST darbuotojams be papildomo apmokėjimo, jų atlyginimai pastaraisiais metais sumažinti, o darbų padaugėjo. Tačiau VSTT vadovė nutylėjo, jog šios biudžetinės įstaigos aparatas padidėjo: projektams adminstruoti joje neseniai įsteigtas Projektų administravimo ir bendrųjų reikalų departamentas, kuriame pluša 15 valdininkų.
Kaip informuojama viename Valstybės kontrolės auditų, 2008 m. VSTT ir 36 jai pavaldžios įstaigos iš valstybės biudžeto gavo per 23 mln. litų asignavimų.
„Daugybė komisijų, institucijų vertino ir nuolat vertina VSTT ir mano veiklą. Jei būtume ką nors blogai padarę, seniai visi žinotų. Bet geri, gražūs darbai byloja patys už save“, - kalbėjo R.Baškytė ir pridūrė gaunanti daug gražių atsiliepimų bei padėkų.
Mirštantiems kaimams - nei lito
Pakomentuoti VSTT projektus paprašiau miškininko Algirdo Bruko ir Seimo narių Dalios Kuodytės bei Eriko Tamašausko. A.Brukas tuo metu, kai buvo steigiamos dauguma ST, dirbo Miškų ūkio ministerijos sekretoriumi. Nuo šios žinybos tada nemaža dalimi priklausė, ar steigti ST, nes daugelis jų yra miškuose. Be to, A.Brukas – vienas Dzūkijos nacionalinio parko projekto autorių.
O minėtieji parlamentarai tobulina ST įstatymą, E.Tamašauskas yra darbo grupės šiam teisės aktui rengti vadovas.
A. BRUKAS: “Gerai, kad skiriama daug lėšų Lietuvos gamtai ir biologinei įvairovei saugoti, žmogaus ir gamtos santykiams harmonizuoti. Reikia jas kuo efektyviau panaudoti. Tačiau blogai, kad Lietuvoje tai tapatina tik su saugomomis teritorijomis, o lėšų naudojimui diriguoja vien ST biurokratai ir platesniems šalies interesams skirtos lėšos dažnai nusėda tik šios vienos institucijos siauresniems interesams tenkinti.
Didžiuliai pinigai leidžiami ST teritorijoms ir tvarkymo darbams jose projektuoti. Kai kurie dokumentai ruošiami metai iš metų ir nepabaigiami ar pabaigus netrukus pradedami iš naujo. Užsitęsia derinimo ir tvirtinimo procedūros. Daugelyje gamtotvarkos projektų visiškai nenagrinėjamos nei socialinės, nei ekonominės pasekmės, jie rengiiami vienpusiškai ekokratiškai.
Niekas neatsako nei už projektuotojų broką, nei už biurokratų savivalę. Milžiniškos lėšos investuojamos gamtos ir kultūros paveldo objektams ST tvarkyti, informacinėms sistemoms, lankytojų centrams įrengti ir pan. Ir nei vieno lito iš tų šimtų milijonų nors vienam mirštančiam kaimui gaivinti, pavyzdiniams ūkiams, gamtosaugai ST esančiose sodybose!
Čia paminėti administravimo ir VSTT darbuotojų tobulinimosi projektai - ryškus tematikos dubliavimo ir neatsakingo lėšų naudojimo pavyzdys. Abi temos susiję ir galėjo būti sujungtos. Be to, tobulinti vidaus administravimą turėtų esamas etatinis ST aparatas. Jei trūksta laiko ar kompetencijos, tai buvo galima iš šalies paimti 1-2 konsultantus ir tam skirti ne 1 milijoną 190 tūkstančių litų, o 100 tūkstančių. Taip problema būtų išspręsta dešimtkart pigiau, greičiau ir kokybiškiau. Likusį milijoną būtų galima panaudoti kokiai nors vietinių gyventojų problemai spręsti. Nejaugi VSTT tai neįdomu?
Apie ST direkcijas ir lankytojų centrus. Man patinka tvarkingi ir gražūs statiniai, ypač jei jie pernelyg nesumoderninti, neišsiskiria iš gamtos, išsaugoję vietinio stiliaus koloritą. Tačiau piktina tai, kad ST gyventojas norėdamas pasistatyti lauko virtuvę, tvorą ar lieptelį į ežerą, turi kokius 2 metus vaikščioti su neplona pinigine pas visokius rašto ir paišybos žinovus ir rūpintis topografinėmis nuotraukomis, detaliais planais, projektais, leidimais, kai realaus darbo tiems žinovams yra dviem dienoms ar daugiausia dviem savaitėms.
Ir jei galų gale tą brangų leidimą gausi, tai nėra jokios garantijos, kad pastačius neateis kitas ST biurokratas ir nelieps tau statinį nugriauti, o jei nepaklausysi – užtampys teismuose. Man regis, ligi šiol Lietuvoje net okupacijų laikais tokių patyčių iš žmonių nebuvo.
Kol kas nematyti, kad gamtosaugos biurokratija būtų geranoriška ST gyventojams, kad diskutuotų su kitaminčiais, juo labiau eitų į kompromisus, be kurių negalimas joks problemų sprendimas. Vietoje to švaistomasi nepildomais pažadais, kitaip mąstantys ar geranoriškai kritikuojantys skelbiami neišmanėliais, priešais ar net nusikaltėliais, prarandamas objektyvus požiūris į savo “virtuvę”.
O joje jau aiškiai formuojasi gausi lėšų melžėjų frakcija, mažai ką bendro turinti su realia gamtosauga, bei vis labiau nuo žmonių atitrūkstanti “neklystančio” elito grupė, už kurios pečių slepiasi gausus ir vis labiau biurokratėjantis gamtosaugos aparatas. Jeigu nebus kardinalių pokyčių, šios tendencijos netolimoje ateityje pradės ryti pačią gamtosaugą”.
Ministerija ministerijoje
D. Kuodytė: “Šiandien mūsiškė Seimo liberalų sąjūdžio frakcija buvo pasikvietusi pasikalbėti aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Jo teiravomės, ar ši ministerija bent kiek dalyvauja nustatant ir paskirstant ST lėšas bei prioritetus. Ministras aiškiai neatsakė.
Man atrodo, kad VSTT yra ministerija ministerijoje, į kurios reikalus nelabai kas gali ir nori lįsti. ST naudojamos didžiulės lėšos, bet niekas negali paaiškinti, kodėl tiek daug jose konfliktų, kodėl taip dažnai jų gyventojai nepagrįstai skriaudžiami, kodėl tokios didžiulės baudos už, tarkim, suręstą Krekenavos RP pašiūrę ir kodėl ji vertinama tokiais pačiais standartais kaip Kuršių nerijos NP.
ST įstatyme numatyta, kad ST gyvenantiems žmonėms už patirtus šiose teritorijose nuostolius dėl ribojimų gali būti išmokamos kompensacijos. Tai kodėl jos realiai nemokamos, kodėl tam amžinai nėra pinigų, kai tuo pat metu didžiulės jų sumos skiriamos turizmo, infrastruktūros ir kitiems ST projektams? Suprantu, kad to reikia, bet argi čia ne prioriteto dalykas – kiek mums rūpi ST gyvenantys žmonės, kiek juos gerbiame? Ligi šiol pagarbos jiems ST nebuvo ir nėra.
Kai kurių gamtosaugininkų skleidžiama filosofija, esą gamtą reikia saugoti nuo žmogaus, yra iš esmės ydinga. Nes gamtą reikia saugoti ne nuo žmogaus, o žmogui, padaryti taip, kad jis joje ir patogiai jaustųsi, ir norėtų ją tausoti – juk jis, be kita ko, yra jos dalis, ne mažiau svarbi negu vabalėliai, augalai ar gražus kurios nors gamtos vietos vaizdas. Tačiau Lietuvoje nueita tuo keliu, jog žmogus – gamtos priešas ir su juo ne tartis reikia, o bausti.
Prioriteto problema pavadinčiau ir direkcijų, lankytojų statybų projektus. Ar tikrai būtent jų, o ne kompensacijų vietos žmonėms dabar labiausiai reikia? Tačiau bėda, kad VSTT yra ir asignavimų valdytoja, ir pati nustato, kam jų reikia, ir vykdo tuos darbus, ir kontroliuoja, kaip lėšos naudojamos. Viskas sukoncentruota vienoje žinyboje. Neturėtų taip būti – valstybė valstybėje. Net ideali institucija tokiomis sąlygomis išsigimsta”.
Uždrausti - lengviausia
E. Tamašauskas: “Be abejo, VSTT ir Anykščių rajono savivaldybei sumanymas suręsti virš Anykščių šilelio medžių taką atrodo patrauklus ir įsivaizduojama juo einant daug turistų. Tačiau ar taip nediskredituojama svarbiausioji ST paskirtis?
Be to, ST gyvenantys žmonės yra įvairiais būdais spaudžiami, reikalavimai ten jiems tokie, kad net neįmanoma įgyvendinti, o čia – naujas inžinerinis darinys numatytas vien todėl, kad tai - 5 mln. litų investicija. Tokių pavyzdžių ST daug. Tai, ką sumanė daryti valstybės institucijos, yra nekvestionuojama, atseit teisinga, o ko pageidauja vietos žmonės – negalima. Juk tai diskriminacija.
O juk ST tolydžio pučiasi, įsteigiama vis naujų. Štai dabar siekiama, nežiūrint, kad yra europinės “Natura 2000” teritorijos bei gamtinis karkasas, įkurti dar vieną ekologinį tinklą. Bet juk, jei suskaičiuoti visas šalies ST, tarp jų ir gamtinį karkasą, jos užima ne 15,3, kaip VSTT skelbia, o net 80 procentų šalies ploto!
Ne lankytojų centrų labiausiai reikia ST, o paslaugų vietose. Pavyzdžiui, plaukia upe turistai, nori išlipti pailsėti į krantą – nėra kur, brūzgynai. Pagaliau radę nušienautą pievą išlipa, tačiau ten – privati valda. Neretai ji po tokių vizitų prišiukšlinama, apdergiama. Jos savininkas norėtų pastatyti ten turistams tualetą, juo labiau kad ir ST įstatymas įpareigoja jį rūpintis savo valda, tačiau negali, nes kitas teisės aktas draudžia statybas vandens apsaugos juostoje.
Per visą pastarąjį Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį žmonės, kurie gyvena ST ar paveldėjo ten tėvų, senelių turėtas žemes, yra diskriminuojami, o atėjūnai, kurie sklypų ten įsigyja nežinia kaip, jei tik turi pakankamai pinigų, - gali laužyti tas taisykles, kurios galioja čiabuviams. Gamtosaugininkai mato jų neteisėtas statybas, bet teisinasi esą bejėgiai joms užkirsti kelią. Tačiau praregi jie kažkodėl tik tada, kai stogas jau uždengtas. Argi ne taip atsitiko su garsiaisiais Sabonio boteliais Kuršių nerijos NP – buvo leista juos užbaigti ir dabar griauti jau nuodėmė.
Drausti, riboti - lengviausias kelias. Bepigu popieriuje parašyti “draudžiama”. Tačiau daugybė pavyzdžių įrodo, jog tuos draudimus nesunku apeiti.
Mūsų baigiamame rengti ST įstatymo pakeitimo projekte bandome ištaisyti šiuos ir kitus dabar galiojančio ST įstatymo trūkumus. Pavyzdžiui, jau konkrečiau kalbama apie kompensacijas ST gyventojams, siūloma leisti atstatyti ST buvusias užtvankas ir t.t. Tačiau neabejoju, jog svarstant šį projektą Seime atsiras daug jo priešininkų, bus dezinformuojama visuomenė.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 09 29