Paskelbtas Centro sąjungos pirmininko Romualdo Ozolo pareiškimas, jog ši partija svarsto galimybę atšaukti iš Vyriausybės savo ministrus, tarp kurių yra ir aplinkos apsaugos ministras Imantas Lazdinis, neramina gamtosaugininkus. "Lietuvos rytas" paprašė kai kuriuos jų pareikšti savo nuomonę.
Geologijos instituto direktorius Valentinas Baltrūnas:
- Jau tada, kai gamtosaugai vadovauti buvo pakviestas centristas I. Lazdinis, buvo galima prognozuoti šio posto laikinumą, nes Centro sąjunga oficialiai koalicijos su konservatoriais nesudarė.
Ne tik centristai, bet ir konservatoriai prieš rinkimus neturėjo aplinkos apsaugos programos, nors pastariesiems mes, mokslininkai, ir kiti specialistai teikėme daug gamtosaugos pasiūlymų. Tačiau redaguodami savąją rinkimų programą konservatoriai juos išmetė.
Bene daugiausia dėmesio aplinkos apsaugai savo programose skyrė krikščionys demokratai ir tautininkai. Tačiau Aplinkos apsaugos ministerija pateko ne į jų rankas.
Ministras I. Lazdinis geras žmogus, bet tai, jog pakviestas vadovauti šiai ministerijai, matyt, yra jo drama.
Daugelyje Europos šalių aplinkos apsaugai skiriamas prioritetas, ją kuruoja net vicepremjeras. Lietuvoje tai buvo tik vienu metu, kai vicepremjeru buvo paskirtas Zigmas Vaišvila, valdžią pasiekęs per gamtosaugą. Paskui į šią sritį vėl pradėta žiūrėti kaip į antraeilę, Vyriausybei ji atrodo netgi trukdanti ekonomikai.
Lietuvos Prezidentas turi patarėjų įvairiais klausimais, tik ne gamtosaugos.
Dar 1990 metais siūliau Aukščiausiajai Tarybai įsteigti Vyriausybei pavaldžią Aplinkos apsaugos ministeriją, o prie Parlamento – nedidelę, bet su didelėmis teisėmis Aplinkos apsaugos inspekciją, kuri kontroliuotų net tą ministeriją. Ir dabar tebesu tos nuomonės. Galėtų ši institucija būti ir prie Generalinės prokuratūros ar Valstybės kontrolieriaus.
Tačiau žaliųjų reikalavimu tuomet visą buvusį Gamtos apsaugos komitetą padarė pavaldų Seimui. Vėliau jis buvo perduotas Vyriausybei. Gamtosauga iš to mažai ką laimėjo.
Vilniaus apskrities vyriausiasis aplinkos apsaugos specialistas Juozas Dautartas:
- Aš tokį centristų elgesį nuspėjau iškart po to, kai jie buvo pakviesti į Vyriausybę. Manau, prieš rinkimus į savivaldybes jie savo ministrus atšauks.
Centro Sąjunga prieš rinkimus jokių aplinkos apsaugos nuostatų neišsakė. Tiktai pasitaikius progai stvėrė ministrų portfelius.
Be to, matyt, centristai I. Lazdiniui buvo numatę miškų ūkio ministro postą, bet kai tos ministerijos neliko, pasitenkino kitu. Jis teko žmogui, kurio gamtosaugininkai ligi tol beveik nežinojo. O tie aplinkos apsaugos specialistai, kurie seniai turi aiškias gamtosaugos nuostatas, prie valdžios postų neprileidžiami. Būtent todėl, jog jas turi.
Argi prieš rinkimus visuomenė neturėtų žinoti, su kuo valdančioji partija sudarys koaliciją ir kokie politikai sudarys ministrų kabinetą?
Naujasis ministras (pagal išsilavinimą – miškininkas) pateko į politikų užvirtą košę. Prieš tai dirbęs visai kitoje srityje – miškininkų valdomame Dzūkijos nacionaliniame parke, menkai susipažinęs su šalies gamtosauga, o turi daryti reformas. Todėl jos ir nevyksta. Ir kaip vyks, jeigu ministerijos padalinių vadovų postuose palikti tie patys žmonės, kurie dirbo vadovaujami B. Bradausko ir susikompromitavo orimulsijos, pesticidų deginimo bei kitose skandalingose istorijose?
Aplinkos apsaugos ministerijai reikėtų atsisakyti vadinamosios primityviosios gamtosaugos - brakonierių, šiukšlintojų, medžių kirtimų vaikymosi. Tai savivaldybių ekologinės policijos darbas. Savivaldybės galėtų kontroliuoti ir daugiau nedidelių objektų savo teritorijoje, todėl reikia joms suteikti daugiau įgaliojimų.
Valstybinėje aplinkos apsaugos kontrolėje turi dirbti žmonės ne su pistoletais, besigiriantys reidais, o gebantys analizuoti gamtosaugos problemas, naujas technologijas ir teikti siūlymus.
Reikėtų iš esmės keisti mokesčių už gamtos išteklius ir taršą sistemą, sukurti statybų saugomose teritorijose normatyvus ir kitus norminius dokumentus, kurių dabar taip trūksta gamtosaugininkams, kai bylos patenka į teismus. Jeigu šios sistemos būtų geros, kontrolei mažai darbo beliktų.
G. Vagnorius buvo paskelbęs steigsiąs Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministeriją. Vėliau staiga to sumanymo atsisakė ir ligi šiol nepaaiškina, kodėl. Tai kodėl aplinkos apsaugos ministras iš karto po to, kai miškai ir parkai buvo perduoti Žemės ūkio ministerijai, neatsistatydino arba bent viešai tuo nepagrasino?
Pagaliau jeigu nesiseka valdžios sudominti kuria nors aktualia gamtosaugos problema - kodėl nepasitelkiama spauda? Mūsų šalyje daug kas sprendžiama uždarai, pasislėpus netgi nuo ministrų. Vėliau jiems pranešama: "Mes taip nutarėme". Tačiau aplinkos apsauga turi būti žinoma visuomenei, ji turi joje dalyvauti.
Aplinkos apsaugos ministras Imantas Lazdinis:
- Laikau šį partijos pirmininko pareiškimą tik įspėjimu, kad taip gali būti, bet nemanau, kad greitai bus. Ministro kėdė man nėra labai brangi, nors, žinoma, būtų apmaudu palikti ją padirbėjus vos porą mėnesių. Tikiuosi, taip nebus. Jei kiltų nesutarimų Vyriausybėje dėl aplinkos apsaugos, tada galima būtų kalbėti apie išėjimą, tuo tarpu kol kas jų nėra. O jei nesutariama dėl ko nors kitose srityse - kuo čia aš dėtas?
Vakar buvau pas premjerą ir jo tiesiai paklausiau: ar pagrįstos kalbos, kad Aplinkos apsaugos ministerija bus naikinama? Jis kategoriškai pareiškė, kad apie tai net negalvojama. Buvau šiek tiek nuramintas.
Tada pasakiau: jeigu mūsų institucijos neišvaiko, tai stiprinkite - perduokite mums saugomas teritorijas. Sutarėme, jog reikia sukurti šių teritorijų tarnybos nuostatus, o paskui tarsimės dėl jų valdymo.
Tarėmės ir dėl regionų departamentų. Rengiamas Vyriausybės nutarimas kai kurias jų funkcijas kartu su etatais perduoti apskritims. Premjeras pasiūlė dar ir kitą variantą: šie departamentai galėtų būti pavaldūs ir mūsų ministerijai, ir apskričių viršininkams. Nelabai tai įsivaizduoju, bet gal blogai nebūtų.
Mums priekaištauja, kad lėtai darome reformas, bet tegul tie, kurie taip kalba, atsisėda į mano kėdę. Neatleisiu gi žmonių tik dėl to, kad kuris nors nepatinka - reikia argumentų, įrodymų. Centriniame ministerijos aparate gerai susitvarkėme, dabar imsimės regionų departamentų ir kitų padalinių.
Ar trukdo saugoti aplinką dabartinė valdžia? Nepasakyčiau. Nebent kartais ignoruoja ar numoja lyg į įkyrią musę: nezyzk, yra svarbesnių reikalų. Betgi visoms valdžioms Lietuvoje gamtosauga nerūpėjo. Tai natūralu: gamtosaugininkai visada tarsi opozicijoje.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 03 12