Lietuvos mokyklose - pavojingos atliekos (1)
Kol gamtosaugininkai svarsto, kam patikėti atliekų tvarkymo verslą, šalyje susikaupė stirtos liuminescencinių lempų.
Šios lempos yra įrašytos į pavojingų atliekų kategoriją, nes jose yra gyvsidabrio. Įkvėpęs labai lakių jo garų, žmogus sunkiai apsinuodija. Greitoji medicinos pagalba ir ugniagesiai skuba į pagalbą patekus į aplinką net labai mažam kiekiui šio mirtinai nuodingo metalo. Kasmet gyvsidabrio garais apsinuodija dešimtys žmonių.
Pavojingas atliekas tvarkančios uždarosios akcinės bendrovės "Dormeka" duomenimis, sostinės Taikos pagrindinė mokykla rytojaus Mokslo ir žinių šventę pasitinka sukaupusi 4 tūkstančius perdegusių gyvsidabrio lempų. Analogiško galingumo ekologinė mina tyko ir Žemynos pagrindinės mokyklos moksleivių - ten taip pat yra 4000 lempų.
Pilaitės vidurinėje mokykloje riogso 3000, Antakalnio, Viršuliškių vidurinėse ir Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje - po 2000 lempų. Tik šiek tiek mažiau jų susikaupė Gabijos gimnazijoje, "Ryto", Simono Konarskio, Simono Stanevičiaus, Šeškinės, Tuskulėnų, Liepkalnio ir kitose mokyklose.
Ne ką mažiau šių pavojingų atliekų yra ir ligoninėse. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ir Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje yra po 2000, Sapiegos ligoninėje - 1500, Vilniaus miesto, Vilniaus vaikų ligoninėse ir Santariškių klinikose - po 1000 perdegusių lempų. Didžiuliai perdegusių gyvsidabrio lempų kiekiai sukaupti ir kitose šalies mokyklose, ligoninėse, įmonėse, įstaigose.
Atliekų tvarkymo įstatymas nurodo pavojingas atliekas jų susidarymo vietoje saugoti ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Tačiau stirtos perdegusių liuminescencinių lempų įmonių sandėliuose, mokyklų, ligoninių, įstaigų rūsiuose guli ne vienerius metus. Ten jos neretai dūžta net neliečiamos - keičiantis orams.
Liuminescencinės, arba gyvsidabrio, lempos surija kur kas mažiau elektros energijos negu vadinamosios kaitrinės lemputės, todėl yra naudojamos masiškai - mokyklose, įmonėse, ligoninėse, įstaigose, gyvenamosiose patalpose, šviečia miestų ir kaimų gatvėse.
Kol šios lempos šviečia, nieko labai blogo. Tačiau kai pasensta ir išimamos iš lizdų, tampa pavojingos, nes netinkamai saugant neretai sudūžta ir gyvsidabris išsiveržia - o jo yra kiekvienoje liuminescencinėje lempoje. Buitinėse lempose kiek mažiau, gatves apšviečiančiose - daugiau.
LŽ pašnekovai šias atliekas vadino uždelsto veikimo ekologinėmis minomis, kurios anksčiau ar vėliau sprogs, nes perdegusių liuminescencinių lempų sukaupta tiek daug, jog tikrąjį jų skaičių valdininkai slepia.
Aplinkos ministerijos pareigūnai LŽ tvirtino nežiną, kiek šalyje šiuo metu yra šių pavojingų atliekų. Mūsų duomenimis, dar neseniai perdegusių gyvsidabrio lempų šalyje oficialiai buvo 165 tonos, arba apie pusė milijono vienetų. Kai kurių LŽ šaltinių nuomone, tikrasis liuminescencinių lempų skaičius yra bent 3 kartus didesnis.
Antai teigiama, jog Šiaulių mieste ir Jonavos rajone yra sukaupta po 10 tūkst., Mažeikių rajone - 8700 gyvsidabrio lempų. Specialistams šie skaičiai kelia juoką - tiek lempų gali būti vienoje mokykloje. Išgabenti tūkstančius lempų prašo ir Jonavos, Šilalės bei kitų savivaldybių vadovai.
Dėl šių atliekų savivaldybėse ir įmonėse bei įstaigose nerimaujama jau daug metų, Aplinkos ministerijos vadovai ne kartą yra pažėrę ryžtingų pažadų, tačiau padėtis beveik nesikeičia. Pagal instrukcijas perdegusias liuminescencines lempas būtina sukrauti į saugius sandėlius, kur prie jų negalėtų prieiti pašaliniai asmenys. Iš ten šios atliekos turi būti išvežamos nukenksminti.Dalis liuminescencinių lempų utilizuojamos Vilniaus akcinės bendrovės "Liuksitis" įmonėje: elektros krosnyje sumalamos, gyvsidabrio garai paverčiami milteliais. Tai vienintelė tokį darbą atliekanti įmonė šalyje.
Tačiau kai kurioms įmonėms ir įstaigoms "Liuksičio" paslauga pernelyg brangi - tai dar viena priežastis, kodėl šalyje daug kur, ir ne vieneri metai, yra susikaupę didžiuliai kiekiai pavojingų lempų.
Daug lempų sudaužoma ir išmetama į buitinių atliekų konteinerius, o paskui patenka į sąvartynus, iš ten - į gruntinius vandenis. Neretai šiai problemai spręsti pasitelkiami primityvūs būdai - nuošaliose vietose lempos sudaužomos ir užkasamos įmonių teritorijose ar miškuose. Gamtosaugininkai apie tai puikiai žino.
Dalį perdegusių liuminescencinių lempų verslininkai išgabena utilizuoti į Latviją. Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą tokiam atliekų tvarkymo būdui pernai laimėjo šalia Vilniaus įsikūrusi bendrovė "Dormeka", pasiūliusi kelis kartus mažesnę kainą, negu kiti konkurso dalyviai.
Po to Aplinkos ministerija ir konkurso laimėtoja "Dormeka" pasirašė sutartį, kurioje bendrovė įsipareigojo surinkti ir išgabenti iš Lietuvos 120 tūkstančių vienetų liuminescencinių lempų, o Aplinkos ministerija pažadėjo finansuoti šį darbą iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo progarmos lėšų.
Iš pradžių darbas ėjo kaip sviestu pateptas - pirmosios daugiau kaip 20 tūkst. lempų iš keleto bankrutavusių įmonių buvo išvežtos per keletą mėnesių. Aplinkos ministerijos vadovai netgi išsiuntinėjo visoms šalies miestų ir rajonų savivaldybėms bei regionų aplinkos apsaugos departamentams prašymą pateikti "Dormekai" vietų, kur sukauptos lempos, sąrašus ir kitaip su ja bendradarbiauti. Tačiau netrukus šis darbas vėl įstrigo.
"Išsiaiškinę, kur lempų yra daugiausia, mes, kaip ir buvo sutarta su Aplinkos ministerija, nusiuntėme šį sąrašą Aplinkos ministerijai ir pasisiūlėme iš šių vietų išvežti lempas pirmiausia. Keista, bet ministerija tam nepritarė, nors ant sutarties - ministerijos valstybės sekretoriaus Arvydo Dragūno parašas", - stebėjosi bendrovės "Dormeka" direktorius Rimas Pranas Budrys.
Toliau buvo dar keisčiau: kai "Dormeka" paprašė Aplinkos ministeriją atnaujinti leidimą eksportuoti lempas į Latviją, bendrovę aplankė didelė ministerijos tikrintojų komisija. Aptikus bendrovėje pažeidimų, jos licencija tvarkyti pavojingas atliekas buvo sustabdyta dviem mėnesiams.
Budrys šiuos pažeidimus vadina menkais. "Tikrintojai pažeidimu laiko net mūsų uolumą - už tai, jog 2005 metais perdirbome ne 70 tonų mašinų amortizatorių, kaip planavome, o 98 tonas, mane nubaudė 2250 litų bauda", - rodė gamtosaugininkų surašytą administracinių teisių pažeidimo protokolą Budrys. Jis pareigūnų veiksmus apskundė teismui.
"Matyt, Aplinkos ministerija nusprendė šį verslą perleisti mūsų konkurentams, kurie konkurse pralaimėjo", - spėja bendrovės "Dormeka" vadovas Budrys.
"Tegul Budrys nesidengia prasidedančiais mokslo metais ir vaikučiais. Jo vadovaujamos bendrovės veikloje nustatėme net kriminalinių nusikaltimų - "mirusių sielų", dokumentų klastojimo ir šiuos faktus perdavėme teisėsaugai", - sakė LŽ aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Bendrovės veiklą tikrinusios komisijos pažymoje rašoma, jog "Dormekoje" liuminescencinės lempos ir kitos pavojingos atliekos laikomos po atviru dangumi, dalis lempų sudužę, įtartina apskaita - pavyzdžiui, Vilniaus aerouostas tvirtina perdavęs šiai bendrovei 0,267 tonos švino akumuliatorių, o bendrovė rašo gavusi ir perdirbusi 3,342 tonos. Iš patikrintų keleto žmonių, kurie neva rinko ir gabeno atliekas bendrovei, vienas buvo miręs, o kitas seniai išvykęs gyventi į Baltarusiją.
Pasak ministro, tvarkyti atliekas - ne Aplinkos ministerijos pareiga. "Tai savivaldybių rūpestis. Kodėl ministerija turi už savivaldybes ar kažkokias dormekas dirbti šį darbą?" - piktinosi ministras ir nustebo iš LŽ išgirdęs, jog mokyklose, ligoninėse dar tebeguli tūkstančiai perdegusių liuminescencinių lempų. "Pavojingos atliekos neturi būti kaupiamos, jas reikia nuolatos perdirbti ar likviduoti", - priminė šalies gamtosaugos vadovas.
Tad vis dėlto kada bus atsikratyta pavojingų lempų ir kas tai padarys? "Dabar tai svarstome - iki savaitės pabaigos galėsime atsakyti į šį klausimą. Galbūt išvežti lempas patikėsime kitai bendrovei, gal tai pačiai "Dormekai", o gal geriau perdirbti šias lempas Lietuvoje", - svarstė ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 08 31
Pavojingos atliekos valdininkams - neįveikiama kliūtis (2)
Per du mėnesius po LŽ publikacijos Vilniaus savivaldybės tarnautojai nesugebėjo net susitarti, kas išgabens mokyklose ir ligoninėse riogsančias gyvsidabrio lempas.
Išvežti pavojingas atliekas bent iš mokyklų ir ligoninių valdininkams - pernelyg sudėtingas darbas.
LŽ prieš šių mokslo metų pradžią pranešė, jog daugelyje Vilniaus mokyklų susikaupę stirtos perdegusių liuminescencinių lempų, kuriose yra gyvsidabrio dujų, tačiau sostinės savivaldybės ir Aplinkos ministerijos valdininkai iki šiol nė piršto nepajudino, jog šis mirtinas krovinys iš mokyklų būtų išgabentas.
Daugelis įprastinių liuminescencinių lempų sveria maždaug po 300 gramų, kiekvienoje yra apie 100 miligramų gyvsidabrio. Atliekų tvarkymo įstatymas leidžia šias pavojingas atliekas saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius - per tiek laiko jos turi būti išgabentos. Tačiau Vilniaus mokyklose ir ligoninėse krūvos lempų riogso dar nuo sovietinių laikų.
"Vadovauju mokyklai penktus metus, tačiau ir ligi tol turėjome daug šių atliekų", - prisimena Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos direktorė Eugenija Surmilavičienė.
Dabar šioje mokykloje yra 4 tūkst. vienetų perdegusių liuminescencinių lempų, tačiau manoma, jog iš tikrųjų jų čia, kaip ir kitose miesto mokyklose, gerokai daugiau negu rašoma dokumentuose. Kasmet perdega 100 - 120 lempų, tad nesunku suvokti, kaip seniai guli mokyklose šios ekologinės bombos.
"Ir nesaugu, ir nėra kur dėti, o pinigų jų atsikratyti mums neskiria", - bėdojo mokyklos vadovė. Į sąvartyną šias atliekas gabenti griežtai draudžiama, jų kiekis yra kontroliuojamas.
"Kai mūsų mokykloje neseniai lankėsi miesto meras Artūras Zuokas, informavau apie šią problemą, meras atsakė - dabar neturime pinigų joms vežti, palaukite.
Ne kartą ir prašymus rašėme savivaldybei, bet naudos beveik jokios, tik berods užpernai išvežė iš mūsų mokyklos tūkstantį lempų", - pasakojo Vilniaus Taikos pagrindinės mokyklos direktorius Rimgaudas Einoris. Šioje mokykloje taip pat riogso 4 tūkstančiai perdegusių liuminescencinių lempų.
Einoris nebuvo kalbus, mat po to, kai LŽ praėjusį kartą parašė apie šią problemą, valdininkai publikacijoje paminėtų mokyklų direktorius tardė, iš kur dienraštis sužinojęs apie lempas mokyklose. Savivaldybės klerkus galime nuraminti: žinių gavome iš kitų šaltinių.
Pilaitės vidurinėje mokykloje šiuo metu yra 3000, Antakalnio vidurinėje ir Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokyklose - po 2000, Ateities vidurinėje - 1500, Gabijos gimnazijoje - 1200, "Ryto", Simono Konarskio, Simono Stanevičiaus, Šeškinės, Liepkalnio, Tuskulėnų vidurinėse mokyklose - po 1000 vienetų gyvsidabrio lempų.
Kiek mažiau jų yra susikaupę Adomo Mickevičiaus, Antano Vienuolio, Mykolo Biržiškos, Karoliniškių gimnazijose, "Žaros", "Sietyno", Baltupių, Jeruzalės, Mikalojaus Daukšos, Sausio 13-osios, Simono Daukanto vidurinėse mokyklose, Jono Pauliaus II, Žygimanto Augusto pagrindinėse mokyklose.
Šių pavojingų atliekų neturi kur dėti ir sostinės medicinos įstaigos. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje saugoma 2000, Sapiegos ligoninėje - 1500, Vilniaus miesto ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus vaikų ligoninėje ir Santariškių klinikose - po 1000 perdegusių liuminescencinių lempų. Tik šiek tiek mažiau jų yra Vilniaus slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninėje, Antakalnio ligoninėje, Žalgirio klinikoje.
"Tai ne mūsų kompetencija, skambinkite administracijos direktoriaus pavaduotojai", - nustebino sostinės savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė. Tačiau paaiškėjo, jog ieškoma valdininkė savivaldybėje jau nebedirba.
Švietimą sostinėje kuruojantis vicemeras Gediminas Paviržis teisinosi apie šią problemą žinąs nedaug. "Tiek daug lempų miesto mokyklose? - stebėjosi vicemeras, girdėdamas LŽ vardijamus skaičius. - Iš tiesų seniai reikėjo kažką daryti. Bandysiu apie tai pasikalbėti su meru".
Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis tikisi, jog liuminescencinių lempų mokyklos atsikratys nebent tik kitais metais. "Bandysime 2007 metų biudžete numatyti tam lėšų", - planavo Skestenis. Beje, lėšų reikia nemažai, mat lempos turi būti gabenamos ne įprastais, o specialiai pritaikytais vežti pavojingas atliekas automobiliais.
Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, kuriam pavesta rūpintis atliekų tvarkymu šalyje, pareiškė, jog už atliekas yra atsakinga savivaldybė. "Aplinkos ministerija neketina spręsti šios problemos už ją", - sakė sekretorius ir pridūrė, jog kaupiančius pavojingas atliekas mokyklų vadovus aplinkosaugininkai gali bausti.
Šiais metais buvo proga Vilniaus mokykloms atsikratyti pavojingojo krovinio: atliekų tvarkymo bendrovė "Dormeka", laimėjusi Aplinkos ministerijos paskelbtą liuminescencinių lempų tvarkymo valstybės lėšomis konkursą, pasisiūlė jas išvežti pirmiausia iš sostinės mokyklų ir ligoninių. Tačiau Aplinkos ministerija nurodė bendrovei gabenti lempas iš kitų šalies vietų.
"Nusprendėme paremti mažiau turtingas savivaldybes. O vilniškė surenka nemažai pinigų į Aplinkosaugos fondą. Jame galėtų rasti lėšų ir lempoms išvežti", - paaiškino Spruogis.
Gal tai ir teisingas požiūris, tačiau kas dabar privers Vilniaus savivaldybę pagaliau apsispręsti? Galbūt jos valdininkai, įsižeidę dėl to, jog Aplinkos ministerija sostinę "pamiršo", dabar specialiai vilkina šios problemos sprendimą? Ir ar ne Aplinkos ministerijos pareiga paskubinti savivaldybę - juk toji ministerija yra įpareigota kontroliuoti, kaip saugoma šalies gamta?
Ir dar: kas atsakytų, jei kurioje nors mokykloje ar ligoninėje per gaisrą ar dėl kitokios nelaimės iš sukauptų lempų gyvsidabris išsiveržtų? Kalti liktų "iešmininkai" - tų mokyklų vadovai?
Priminsime, jog po panašių ginčų, intrigų, užsispyrimų, kerštų šalyje jau ne kartą liepsnojo pesticidų sandėliai, padangų stirtos.
Šiuo metu liuminescencines lempas iš mūsų šalies į Latviją, kur jos yra perdirbamos, gabena tik vienintelė bendrovė - šalia Vilniaus įsikūrusi "Dormeka". Pagal minėtą sutartį su Aplinkos ministerija šiemet "Dormeka" išvežė beveik 8 tonas šių atliekų iš Marijampolės, Raseinių, Šiaulių ir kitų savivaldybių. Vien šį mėnesį sunkvežimis vežė lempas į Latviją jau tris kartus, tačiau vis dėlto tai - lašas jūroje.
Aplinkos ministerija buvo leidusi eksportuoti liuminescencines lempas ir Kauno bendrovėms "Kauno švara" bei "Žalvaris". Pastaroji bendrovė šiais metais išvežė beveik 15 tonų liuminescencinių lempų, "Kauno švara" - 11,5 tonos.
Leidimą išvežti iš Lietuvos lempas turi ir Vilniaus rajone esanti AB "Elektroninių mašinų perdirbimas", tačiau juo dar nepasinaudojo.
Kaip LŽ jau rašė, "Dormeka" neseniai pateko į Aplinkos ministerijos nemalonę ir jai pavojingas atliekas rinkti, saugoti bei šalinti jau uždrausta. Tiesa, toms trisdešimčiai tonų lempų, kurias "Dormeka" įsipareigojo išgabenti pagal sutartį su Aplinkos ministerija, draudimas negalioja. Tačiau kai ši sutartis bus įvykdyta, kitas lempas "Dormeka" vargu ar turės teisę vežti.
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija neseniai trims mėnesiams sustabdė ir bendrovės "Žalvaris" pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, pagrasino ją net atimti. Tad kas ir kaip gelbės šalį nuo šių atliekų?
Paskaičiuokime: šiemet planuota eksportuoti iš Lietuvos 136 tonas perdegusių liuminescencinių lempų. Greitai baigsis metai, o išvežta tik ketvirtadalis šio kiekio. Svarbiausia - nevežama iš Vilniaus, kur šių pavojingų atliekų sukaupta daugiausia.
Anksčiau dalis lempų buvo utilizuojama sostinės Kirtimų mikrorajone įsikūrusioje bendrovėje "Liuksitis", kurios dalį akcijų turėjo Vilniaus savivaldybė (tai dar viena priežastis, kodėl Aplinkos ministerija nusprendė vežti lempas iš kitų miestų ir rajonų). Tačiau dabar "Liuksitis" nebeveikia.
Šiek tiek lempų buvo nukenksminama ir pakaunėje esančioje bendrovėje "Utilsa", tačiau jos įrenginys pernelyg mažas, kad spėtų sudoroti visas perdegusių lempų stirtas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais šalyje kasmet surenkama beveik 200 tonų liuminescencinių lempų. Perdirbama ir eksportuojama į Latviją maždaug pusė šio kiekio, šiemet nebus padaryta nei tiek. Tad ir taip jau didelės šių pavojingų atliekų stirtos dar labiau auga. Kas ir kada jas įveiks?
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 10 30