Galingos verslo bendrovės gali gamtą ir žmones net jų mėšlu užversti, o valstybiniai aplinkos sergėtojai, užuot apsaugoję, keliaklupsčiauja prieš teršėjus.
Tokią išvadą šiomis dienomis padarė Ukmergės rajono Siesikų seniūnijos gyventojai, vargais negalais apgynę savo apylinkių gamtą nuo Vilniaus fekalijų.
„Man vietos žmonės pranešė, jog prie Belazariškių kaimo rengiamasi vežti Vilniaus nuotekų dumblą, jau ir duobė tam paruošta. Išvažiavau ieškoti ir radau. Nedidelė daubelė, viršutinis žemės sluoksnis buldozeriais išvakarėse nustumdytas, galbūt tam, kad teršalai kuo greičiau prasiskverbtų į gruntą, nes dugnas paliktas neizoliuotas“, - LŽ ironizavo Siesikų dvaro savininkas Audrys Matulaitis.
Žemė šioje vietoje priklauso danų kapitalo UAB „PK Agro 1“. Nors užsieniečiams mūsų šalyje pirkti žemę teoriškai lyg ir neleidžiama, užsienio verslininkai įsigudrino įsigyti jos čia, kaip ir daug kur Lietuvoje.
O netrukus į Siesikų seniūno Algirdo Kaušo kabineto duris pabeldė UAB „Inversis“, kuri laimėjo UAB „Vilniaus vandenys“ konkursą nuotekų dumblui išvežti, atstovas Aurelijus Simaška.
Šis autolenktyninkas ir verslininkas buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už savo veiklą – buvo finansiniais nusikaltimais išgarsėjusio ESBW koncerno stebėtojų tarybos narys, taip pat įtartas Klaipėdos „Jūros“ turto iššvaistymu. Jis keletą metų vadovavo bendrovei „Alšia“, kurioje darbavosi Valentinas Miltienis - vėliau EBSW koncerno direktoriaus pavaduotojas finansų reikalams, o dar vėliau UAB „Vilniaus vandenys“ vadovas. Matyt, tada ir užsimezgė šių verslininkų ryšiai.
A.Simaška Siesikų seniūną informavo, jog danų žemei patręšti į Siesikų apylinkę bus atvežta apie 5 tūkstančiai Vilniaus nuotekų dumblo.
Aplinkosauga nutylėjo
Seniūnas svečią perspėjo: vietos gyventojai protestuos, nes niekas žmonių ekskrementais tręštos produkcijos vartoti nenori. Be to, netoli tos vietos, kur auginami javai ir į kurią ketinta atgabenti šio mėšlo, teka Armonos upelis. Lauką vagojantys melioracijos grioviai susisiekia su upeliu, o šis įteka į ukmergiečių pamėgtą Siesikų ežerą.
„Vos spėjau apžiūrėti daubą, matau – atvažiuoja trys sunkvežimiai su cisternomis“, - pasakojo A.Matulaitis. Jis užtvėrė savo automobiliu įvažiavimą į daubą ir paskambino netoliese sodybą turinčiam Seimo nariui Juliui Veselkai. Šis kaip tik buvo sodyboje, tad atskubėjo tuoj pat, susirinko ir daugiau vietos gyventojų. Vyrai iškvietė Siesikų seniūnijos, Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus, J.Veselka paskambino aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui.
Pasak J.Veselkos, atvežtasis krovinys taip dvokė, kad sunku buvo prie mašinų stovėti. „Įtariu klastotę, nes kai pareikalavome pateikti krovinio dokumentus, paaiškėjo, jog jų nėra. Sunkvežimių vairuotojai tikino, kad tuoj tuos popierius kažkas atveš iš Vilniaus. Laukėme dvi valandas – neatvežė, tad Ukmergės rajono aplinkosaugininkai paliepė grąžinti fekalijas ten, iš kur jos buvo atvežtos – į Vilniaus nuotėkų valyklą.
Bet juk tokių didelių sunkvežimių reisas kainuoja nepigiai, juo labiau 100 kilometrų į vieną pusę ir tiek pat atgal. Vadinasi - rizikavo“, - svarstė parlamentaras J.Veselka.
„Verslininkai net buvo perspėję Ukmergės policiją, kad gali būti neramumų, tačiau dokumentų laiku neturėjo – ar ne keista?“ - J.Veselkai pritarė A.Matulaitis.
Kadangi dokumentų nebuvo, o iš mašinų ant kelio nutekėjo dvokiančio dumblo, Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūra nubaudė sunkvežimių vairuotojus po 50 litų. „Daugiau bausti neturėjome teisės, nes tik ketinta padaryti aplinkosaugos pažeidimą, tačiau nespėta“, - LŽ paaiškino Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Jonas Čivas.
Tačiau jis pats dar rugpjūtį leido čia atgabenti nuotekų dumblą. J.Čivas teisinosi neturėjęs teisės to nedaryti, mat tręšti laukus buitinių nuotekų dumblu leidžia Aplinkos ministerija 2005 metų aplinkos ministro įsakymu „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai LAND 20-2005“, o agentūrai buvo pateikti tręšimo planai ir duomenys, esą kenksmingų medžiagų šiose trąšose nėra.
„Aš Čivo klausiau: gerbiamasis, ar pilietiškumo turit? Jei tokį mėšliną reikalą jūsų vadai jums užkrovė, tai galėjote paskambinti man, rajono vadovams ir būtume pasitarę, ką daryti. Tačiau aplinkosaugai patogiau buvo tylėti“, - apmaudavo J.Veselka.
Smūgis eksportui
Kitą dieną po šio įvykio į Siesikų gyventojų susirinkimą seniūnijoje atskubėjęs A.Simaška jau parodė dumblo sertifikatą. „Tokį šiais laikais gali kompiuteriu padaryti bet kuris šeštokas, - sakė jį apžiūrėjęs A.Matulaitis. - Be to, dokumentą turėtų turėti kiekvienos mašinos vairuotojas, o čia – vienas popierius keletui tūkstančiui tonų dumblo. Kaip žinoti, šį ar kitą krovinį veža ta ar kita mašina?“
Pasak J.Čivo, verslininkai žadėję išpiltą dumblą jau kitą dieną paskleisti aplinkiniuose laukuose, mat aplinkos ministro įsakyme nurodoma tai padaryti ne ilgiau kaip per 2 dienas. Tačiau minėtajame teisės akte rašoma, jog skleisti nuotėkų dumblą leidžiama tik esant ne aukštesnei negu 20 laipsnių temperatūrai. O rugppjūtis ir rugsėjis Lietuvoje – šilti...
Seimo narys J.Veselka šioje istorijoje įžiūri ne tik eilinį verslininkų nesiskaitymą su žmonėmis ir valstybinės aplinkosaugos išsigiminą. „Patręš žmonių šūdais Lietuvos žemę, o paskui paskelbs Vakarų žiniasklaidoje: nepirkit iš Lietuvos žemės ūkio produkcijos, nes atsitiks kaip vokiečiams šį pavasarį, kai jie bakterijomis apsinuodijo. Mūsų žemės ūkio eksportui bus didžiulis smūgis. Ar aplinkos, žemės ūkio ministrai ir kita valdžia apie tai nepagalvoja?
Mūsų krašto žemė kol kas švari, tai užuot gynę ją nuo teršimo leidžiame ap... Gal specialiai norima taip išvaryti lietuvius iš Lietuvos? Nesiseka visų išginti ubagyste, tai pasitelkė mėšlą?“ - piktinosi J.Veselka.
Jis raštu pasiūlė aplinkos ministrui G.Kazlauskui tręšimą nuotėkomis suderinti su sanitarijos specialistais, savivaldybėmis ir visuomene.
„Iš tiesų keista, jog aplinkosaugininkai mūsų nuomonės neklausia. Tą įsakymą dėl nuotekų dumblo panaudojimo Aplinkos ministerija išleido savo iniciatyva ir be mūsų“, - stebėjosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuriam priklauso ir Ukmergės rajonas, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Vytautas Andriuška.
Tuo stebisi ir Inžinerinės ekologinės asociacijos prezidentas Rimantas Budrys. Pasak jo, Vakarų šalyse visuomenės sveikatos apsaugai skiriama daugiau dėmesio.
„O Lietuvoje tręšimą nuotekų dumblu reguliuoja aplinkosauga. Betgi jame yra daugybė patogeninių mikrooganizmų, salmonelių, bakterijų, kuriomis apsinuodijo vokiečiai, ir t.t. Vežti į laukus tokį „žalią“ nuotekų dumblą draudžiama. Reikėtų vežti nebent tokį, kuris apvalytas biologiškai ir apdorotas kalkėmis. Be to, turėtų būti ištirta, ar dumble neviršijamos mikroorganizmų, sunkiųjų metalų normos.
Tačiau pas mus dažniausiai išveža baisiausią dumblą – po pirminio, mechaninio nuotėkų valymo. Tai tas pats, kas naudoti pasėliuose bakeriologinį ginklą“, - kalbėjo R.Budrys. Jo nuomone, reikėtų, kaip Vakarų šalyse, mechaniškai ir biologiškai apvalytą nuotėkų dumblą supūdyti, pavertus jį kompostu, ir tik po to juo tręšti energetines miškų plantacijas ar technines žemės ūkio kultūras, bet ne javus kaip Siesikuose.
Nubausti už žuvelioką lengviau
„Čia atvežė neapdorotą, nenukenksmintą dumblą, - patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys. - Mes savo nuotėkų dumblo neturime kur dėti, todėl dabar statome kompostavimo aikštelę, o dar ir vilniečių mėšlą sumanė atgabenti“.
Pasak J.Varžgalio, rajono savivaldybės leidimo verslininkai neklausė. „Mes nebūtume leidę. O aplinkosaugai ne tas rūpi. Kai inspektoriai sugauna valstietį su žuvelioku, tai kerta šimtų litų baudą ir dar pareikalauja tūkstančių už neva padarytą nuostolį gamtai, o rimti pažeidimai jų nedomina – įtakingų teršėjų aplinkosauga bijo“, - piktinosi J.Varžgalys.
Jis sakė po šio įvykio išsiaiškinęs, jog Vilniaus nuotėkų dumblo brukėjai Ukmergės rajone susiradę jau keletą vietų, kur planuoja vežti savo „prekę“ - galbūt, kaip tikinama, tręšti, o gal tiesiog palaidoti.
„Joks ūkininkas neveža mėšlo rugsėjį, o šie niekdariai nė šaltesnių dienų nepalaukė. Jie tikėjosi čia atsikratyti visu Vilniaus mėšlu, kurio kasdien susidaro gal apie porą šimtų tonų“, - kalbėjo administracijos direktorius ir pridūrė – rajono valdžia su tuo niekada nesutiks.
Tai jau ne pirmas skandalas Vilniaus regione, kai vietos žmonės pasipriešina ketinimams atsikratyti laukuose sostinės nuotekų dumblo. Neseniai tokie atvejai buvo užfiksuoti Molėtų, Šalčininkų ir kituose rajonuose.
„Perlenkta baimė, daug kas išlaužta iš piršto“, - taip žmonių reakciją į šiuos įvykius LŽ pakomentavo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininkas Juozas Dautartas. Jo nuomone, kol Vilniuje nebus pastatyti nuotekų dumblo pūdytuvai, tol kitos išeities nėra, kaip vežti jį į laukus.
UAB „Vilniaus vandenys“ komentaro apie šią istoriją LŽ nesulaukė. Šykščiai šią problemą pakomentavo ir aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis. „Nuotėkų dumblo naudojimo tvarka bus peržiūrėta, galbūt iš tikrųjų ją reikia pakoreguoti“, - sakė jis. Paklaustas, ar bus atsiklausiama sanitarijos specialistų bei visuomenės, viceministras atsakė: „Apsvarstysime“.
Pasak jo, iki 2005 metų, kai buvo išleistas aplinkos ministro įsakymas, buvę dar blogiau . Ilgą laiką dumblas buvo vežamas į Kariotiškių sąvartyną, o jį uždarius, siūlyta ūkininkams imti veltui ir net primokėti, tačiau žmonių fekalijomis tręšti pasėlius susigundė nedaug kas.
Žinant, jog Lietuvoje teisės aktai rengiami, tobulinami ir priiminėjami ilgai, galima spėti – bent šį rudenį kitaip nebus. Siesikų seniūnijos, o ir kitiems Vilniaus regiono žmonėms belieka tik atidžiai dairytis, ar neatrieda į jų laukus didžiulės cisternos su žmonių mėšlu.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 09 13