Ūkininkas ir televizijos žurnalistas, laidos "Be noragų nebus pyragų" autorius Pranciškus Šliužas po to, kai gamtosaugininkai jį nubaudė 300 litų už žolės deginimą, ramiai kalbėti apie juos negali.
P. Šliužas teigė atsiėmęs ketverius metus nedirbtą žemę ir vienintelis šansas įkelti koją į ją tebuvo pirma savęs pasiųsti ten ugnį. Taip ir padaręs. Tačiau "kaip tyčia velnias nešė pro šalį tuos, kurie save laiko gamtos saugotojais, - pasakojo žurnalistas, - o kadangi pasiginčijau, tai jie pačią didžiausią baudą uždėjo".
Ar ne ir todėl vienoje savo televizijos laidų P. Šliužas demonstratyviai uždegė šiaudus savo lauke. "Šitaip daro, žinoma, tiktai barbarai, - aiškino jis man. - Civilizuotose šalyse šiaudus protingiau panaudoja".
P.Šliužo nuomone, dabar, kai gyvulių Lietuvoje mažiau, negu anksčiau, todėl ir šiaudų pakratams nedaug bereikia, čirkštelti degtuką prie šiaudų lauke - vienintelė išeitis ūkininkams ir gamtosaugininkai turėtų tai suvokti. Užarti šiaudus sunku, be to, nuo jų dirva rūgštėja.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis biologas Eugenijus Leonavičius sako: "Mūsų inspektoriai turėtų pirma žmonėms paaiškinti, kaip daryti galima, o kaip ne".
"Kol valdžia nepasiūlys, kur tuos šiaudus dėti, tol dūmai rūks, kiek mes bedraustume: jei ne dieną, tai naktį, kai inspektoriai miega. Savo popieriais tų laužų neužgesinsime", - sakė botanikas. Jo nuomone, Vyriausybė turėtų skatinti katilų, kurių pakurose galima kūrenti šiaudus, gamybą ir naudojimą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnio pirmasis punktas draudžia deginti šiaudus ir žolę, "pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus", ir numato už tai baudą piliečiams nuo 25 iki 400 litų, pareigūnams - nuo 100 iki 400 litų.
Tačiau minėtieji reikalavimai buvo parengti tiktai pernai. Juose nurodoma, jog sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, kitas augalų atliekas lauke leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas, kai negalima jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Deginimą būtina nuolat prižiūrėti.
Draudžiama deginti per sausrą, taip pat miške, aukštapelkėse, durpingose vietose bei arčiau kaip šimtas metrų nuo jų; taip pat – nenupjautą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, ražienas.
Prieš mėnesį aplinkos apsaugos ministras Imantas Lazdinis pasirašė dar naujesnį dokumentą, papildytą dviem punktais. Pirmasis jų įpareigoja, kai augalinių atliekų kiekis viršija vieną kubinį metrą, apie deginimo vietą ir laiką informuoti priešgaisrinės priežiūros ar miškų tarnybas. Antrasis punktas sako, jog aplinkai padarytą žalą privalo atlyginti ne tik asmenys, kurie nesilaiko šių reikalavimų, bet ir žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje tai atsitiko.
"Tarkime, turiu žemės už Vilniaus. Nupjoviau javus ir grįžau į miestą. Užkūrė ražienas koks vietos piemuo - baus mane?" - stebėjosi nenorėjęs skelbti pavardės ūkininkas.
Matyt, tuos aplinkos apsaugos reikalavimus dar tobulins. Neseniai Seime aplinkos apsaugos ministras žadėjo, jog iki lapkričio vidurio bus parengta naujesnė šiaudų deginimo tvarka.
"Lietuva pasirašė Klimato kaitos konvenciją, tad reikia jos laikytis ir neteršti oro. Augalų atliekas galima kompostuoti, silosuoti ar kaip kitaip panaudoti", - sakė Aplinkos apsaugos ministerijos atmosferos skyriaus viršininkas Vytautas Krušinskas.
Anot jo, šiaudus degina tiktai pas mus ir Lenkijoje. Dusinami žmonės (ypač kenčia astmininkai), dūmais apipilami keliai, kas neretai pavojinga. Užsiliepsnoja miškai ir durpynai, žūva daug gyvūnų. Tuo tarpu švedai, danai šiaudais kūrena katilines. Belgai – kreikia tvartus, netgi įsiveža šiaudų iš užsienio.
V.Krušinsko teigimu, deginant atliekas iš dirvos sunaudojama dalis azoto, kurį tenka atstatyti trąšomis.
Energetikos agentūros energijos taupymo programos direktorius R.Jermokas sakė smerkiąs šiaudų deginimą laukuose ne tik dėl oro teršimo, bet ir todėl, jog jam gaila niekais nueinančios šilumos.
Pasvalio rajono Joniškėlio aukštesniosios žemės ūkio technikos mokyklos katilinėje neseniai pradėjo veikti 1 megavato galios katilas, kurio pakuroje kūrenami šiaudai. Tai užsienio dovana. Pasak R.Jermoko, netrukus šiame rajone pradės šilumą tiekti dar penkios šiaudus kūrenančios katilinės.
Katilinėse šiaudai deginami aukštesnėje temperatūroje, negu lauke, todėl geriau sudega ir mažiau teršia orą, be to, apšildo pastatus.
R.Jermoko teigimu, įrengti po vieną papildomą šiaudais kūrenamą katilą nesunku ir nebrangu, įrangą galima gaminti Lietuvoje. "Jeigu šitaip sudegintume nors 10 procentų laukuose liekančių šiaudų, sutaupytume apie 8 milijonus dolerių, kuriuos tenka mokėti už įsivežamą iš užsienio kurą", - kalbėjo jis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 10 01