Aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kitus didžiuosius miestus pastaraisiais metais išdygo šimtai "ūkininkų" namų, mat pateikęs rajono savivaldybei ūkininko pažymėjimą gali net be detalaus plano pasistatyti namą žemės ūkio paskirties žemėje.
Vien Vilniaus rajone per pastaruosius dvejus metus ūkininkų skaičius padidėjo daugiau kaip du kartus - gerokai daugiau negu bet kuriame kitame šalies rajone. Kol Vilniaus rajono savivaldybė delsia patvirtinti bendrąjį rajono planą, beveik neįmanoma pakeisti žemės ūkio paskirties į namų valdą, kad būtų galima statytis ten namą, o jo ne vienam norisi. Išeitis - ūkininko pažymėjimas.
Netrukus šios statybos arba prislops, arba dar paspartės: Seime planuojama svarstyti Ūkininkų ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisų projektus, kuriuos pateiks Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų vadovai Viktoras Rinkevičius ir Bronius Bradauskas.
Valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos pirmininkas V.Rinkevičius įsitikinęs, jog jo projektas leisti statyti ūkininko sodybas tik tiems žmonėms, kurie turi pusę hektaro žemės, sumažins fiktyvių ūkininkų skaičių ir dėl to kylančias problemas. O socialdemokratas B.Bradauskas siūlo priešingai - leisti dar laisviau statydintis žmonėms namus.
Prekeivis ar ūkininkas?
"Ūkininkais" Lietuvoje tapo nemažai verslininkų, politikų, menininkų, medikų ir kitų profesijų žmonių. Aišku, trumpam - kol susirentė savo namą nusipirktame keliolikos arų sklypelyje, kuriame ūkininkauti jie nė neketino, nes kasdien važinėja į darbą mieste.
Antai automobiliais prekiaujantis verslininkas vilnietis Vytautas Peciukevičius įsigijo hektarą ir trisdešimt arų prie Vilniaus pašonėje telkšančio Salotės ežero ir iš Vilniaus rajono savivaldybės gavo leidimą čia statyti ūkininko sodybą, mat esą jis - ne mašinų prekeivis, o ūkininkas.
Kai netoli nuo paplūdimio pradėjo kilti V.Peciukevičiaus namo sienos, sostinės Pilaitės mikrorajono, kuris stūkso netoli nuo Salotės ežero, bendruomenė pasipiktino, kad verslininkas pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus: jo namą nuo ežero kranto skiria tik 21 metras, o turėtų būti ne mažiau kaip 50.
„Tačiau V.Peciukevičius atrado landą „Specialiose miško ir žemės naudojimo sąlygose", esą jam tas aplinkosaugos reikalavimas negalioja, nes namas pastatytas neva kaimo teritorijoje, o jo savininkas - ūkininkas", - sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja, Pilaitės bendruomenės vadovė Janina Gadliauskienė.
Pilaitės bendruomenė kreipėsi į Seimo kontrolierius, Aplinkos ministeriją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją. "Seimo kontrolierė V.Peciukevičiaus statyboje rado daug pažeidimų, aplinkos ministras žadėjo sustabdyti leidimą statybai, o apskrities viršininko administracija buvo užsimojusi net namą nugriauti, tačiau jis tebestovi", - sako J.Gadliauskienė.
Gauna pigaus dyzelino
Kai kurie sumanūs žmonės išvystė verslą: nusiperka hektaro ar dviejų sklypą geroje vietoje ir išparduoda jį po 10 - 20 arų naujiesiems "ūkininkams", norintiems pasistatyti namus. Pelnas garantuotas.
"Ūkininkais" tampama ir tam, kad būtų galima gauti Europos Sąjungos fondų piniginę paramą, taip pat - pigesnio dyzelino. "Popieriniams" ūkininkams pakanka valstybei pameluoti, esą jie turi pasėlių. Kadangi kontrolieriai spėja patikrinti tik mažą dalį paraiškų, dauguma fiktyvių ūkininkų gauna ir išmokų, ir pigaus kuro.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkės Genutės Staliūnienės duomenimis, tikrųjų ūkininkų, kurie verčiasi iš žemės ūkio ir moka mokesčius, šalyje yra 10 tūkstančių, o užsiregistravusių gauti išmokas sąraše - beveik 230 tūkstančių, dar kone 100 tūkstančių yra įtraukti į ūkininkų ūkių registrą.
Buvęs ūkininkas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius piktinasi, kad vien iš beveik 30 mln. litų, kuriuos ES skyrė kaimo turizmo plėtrai, 97 proc. teko miestiečiams ir tik 3 proc. - tikriems ūkininkams.
Toks liberalizmas buvo ne visada. 1999 metais priimtas Ūkininko ūkio įstatymas iš pradžių ribojo sklypo dydį - ūkininko ūkį galėjai įregistruoti turėdamas ne mažesnį kaip 1 ha sklypą. Tačiau 2002 metais Seimui šį įstatymą pataisė, ir nuo tada "ūkininku" gali tapti nusipirkęs nors ir keleto arų sklypelį.
Iškalbinga statistika: 1999 metais apribojus ūkininko ūkio dydį iki 1 ha, buvo užregistruota 29630 ūkininkų, o 2002 metais nubraukus ūkio dydžio ribojimą ūkininkų padaugėjo tris kartus.
Lietuvos ekologinio agrarinės ekonomikos instituto tyrimai rodo, jog racionalus ūkio dydis mūsų šalyje turėtų būti ne mažesnis kaip 5-20 ha. Daugelyje ES šalyse ūkiai gerokai didesni, ir dėl to Lietuvai dažnai tenka aiškintis Briuselyje.
Fiktyviais ūkininkais yra nepatenkinta ir už teritorijų planavimą bei aplinkosaugą atsakinga Aplinkos ministerija. "Prisipirko žmonės aplink miestus brangios žemės manydami, jog tuoj galės ten statydintis namus, tačiau paaiškėjo, jog pakeisti žemės paskirtį nėra lengva, tai ir surado landą Ūkininko ūkio įstatyme", - piktinasi Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.
Pasak šios architektės, dėl to pastaraisiais metais išdygo neplanuoti ištisi miestų palydovai - gyvenvietės jų pašonėje, kuriuose pasistatę namus žmonės vargsta, nes neretai nėra gerų privažiavimo kelių, kanalizacijos, vandentiekio, gamtinių dujų ir kitos būtinos infrastruktūros. Prasideda aplinkos teršimas nuotėkomis ir kitos aplinkosaugos problemos.
"Įsikūrę ten žmonės būna laimingi tik pirmosiomis dienomis, o paskui atsitokėja: o kur parduotuvė? Kur darželis, mokykla mūsų vaikams? Ir paaiškėja, jog iki šių ir kitų būtinų įstaigų ne vienas kilometras, toli ir darbovietė, kelias per gyvenvietę klaikus, net švaraus požeminio vandens vandentiekio nėra, tad teks kasti šulinį ir gerti nitratais užterštą vandenį", - kalbėjo J.Juozaitienė.
Spragų vis tiek liktų
"Ūkio ūkininko įstatymo keitimo projektu siekiama užkirsti kelią piliečiams, kurie įsigiję 10-20 arų žemės ūkio paskirties žemės didžiųjų miestų apylinkėse, registruoja ūkininko ūkį ir, pasinaudodami ūkininkams suteiktomis lengvatomis, nerengdami detaliųjų planų, gauna leidimą individualiam namui statyti", - taip siūlomas naujoves LŽ pakomentavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius.
Siūloma ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų planų leisti statyti tik tokiame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris ne mažesnis kaip 0,5 ha. Be to, statant statinius ūkininko pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pajamų, o jeigu ūkyje vykdoma ir alternatyvi žemės ūkiui veikla, pajamos iš žemės ūkio veiklos ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pajamų, iš jų iš žemės ūkio veiklos - ne mažiau kaip 25 proc.
Vis dėlto neaišku, kaip pavyks įgyvendinti tą įstatymo pakeitimo punktą, kur kalbama, kad norint pasistatyti namą žemės paskirties sklype, būtina vykdyti žemės ūkio veiklą ir metinės pajamos iš tos veiklos turi sudaryti 50 proc. Vargu ar tai įmanoma turint tik pusę hektaro žemės. Vadinasi, vėl teks manipuliuoti arba tai - speciali spraga valdininkams pasipelnyti.
Pirmajame pataisų variante buvo pasiūlyta nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje leisti statyti ūkininko sodybą tik tiems ūkininkams, kurie turi ne mažesnį negu 1 ha žemės ūkio paskirties sklypą, o pagalbinio ūkio ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatą - 0,5 ha sklypą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentui pareiškus, esą pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nuspręsta skaičius suvienodinti.
Šios Ūkininko ūkio įstatymo naujovės atsispindėtų ir patikslintame Teritorijų planavimo įstatyme, kur būtų rašoma, jog kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatus, kai statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.
Pasiūlė kitą įstatymą
Susipažinęs su pirmuoju pataisų variantu, Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Seimo plenariniame posėdyje svarstyti ne Ūkininko ūkio, o tik Teritorijų planavimo įstatymo keitimo projektą - būtent šiame dokumente, o ne Ūkininko ūkio įstatyme, leisti statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detaliojo plano.
Šis pasiūlymas buvo motyvuojamas tuo, kad kaime ir miesteliuose gyvenantiems ir dirbantiems mokytojams, gydytojams, veterinarams ir kitų profesijų piliečiams, kurie savo profesine veikla yra susiję su ūkininkų aptarnavimu ir turi nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemę, bet lyg ir nėra tikri ūkininkai, būtų galima sudaryti sąlygas nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir neregistruojant ūkininko ūkio statyti ūkininko sodybą.
"Kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Ji Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui nepritarė, nes tokiu atveju žemės ūkio paskirties žemė būtų skaidoma į smulkius sklypus, juose nevyktų žemės ūkio veikla, o pasipelnymo tikslais būtų statomi gyvenamieji kvartalai, neatitinkantys šiandienos gyvenimo kokybės reikalavimų.
Nebeliktų racionalios žemėnaudos, kurios vidaus struktūra ir teritorinės formos užtikrintų darnią teritorijų plėtrą ir veiksmingą žemės taupymą, nebūtų kompleksiškai sprendžiami kaimiškojo kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros formavimo, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos klausimai", - vardijo Aplinkos ministerijos argumentus V.Rinkevičius.
Pavadino plėšikais
Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvęs aplinkos apsaugos ministras B.Bradauskas tebėra įsitikinęs, jog Ūkininko ūkio įstatymo keisti nereikia - užtektų patobulinti tik Teritorijų planavimo įstatymą taip, kad jis leistų statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detaliojo plano.
"Detaliojo plano parengimas užtrunka pusę metų, kainuoja 10 -15 tūkstančių litų, o paskui jis tampa nebereikalingas. Tai kam varginti žmones?" - piktinosi B.Bradauskas.
Tačiau tada prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų dar padaugėtų stichiškų statybų? "Išspręsti šią problemą labai paprasta, - atsakė B.Bradauskas, - antai sovietiniais laikais Ministrų taryba buvo uždraudusi statytis namus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir berods Panevėžio rajonuose žmonėms, neišgyvenusiems ten penkerių metų.
Nesiūlau grąžinti to draudimo. Užtektų Teritorijų planavimo įstatyme parašyti, jog leidimas statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detalaus plano negalioja Vilniaus ir galbūt dar kai kuriuose rajonuose, kur gali būti piktnaudžiavimo. Dėl vieno Vilniaus rajono netrukdykime statytis namus visos Lietuvos ūkininkams".
Parlamentaro nuomone, Aplinkos ministerija šiam pasiūlymui priešinasi todėl, jog bijo visuomenės kritikos, o kiti architektai ir urbanistai - todėl, jog nenori prarasti lengvą bei brangiai apmokamą darbą. "Rengdami detalųjį planą, jie tik pakartoja geodezinį planą ir už tai paima didžiulę sumą pinigų. Tai plėšikavimas", - piktinosi B.Bradauskas.
Jis prisipažino pats susidūręs su reikalavimu rengti detalųjį planą, kai tvarkė savo sklypų ir valdų reikalus. "Teko užsakyti ne vieną detalųjį planą, nuėjau tuos kryžiaus kelius ir todėl puikiai žinau, jog to visiškai nereikia. Man, Seimo nariui, nemažai durų lengviau atsiveria negu kitiems, ir vis tiek pusantrų metų rengė tą dokumentą, tai ką paprastiems žmonėms daryti?", - piktinosi B.Bradauskas.
Parlamentaras pasikuklino
Tačiau galbūt jis ir siūląs šią įstatymo pataisą tam, kad galėtų pats prisipirkti sklypų bei pasistatyti dar daugiau gyvenamųjų namų? "Nieko panašaus, - tikino B.Bradauskas, - jau pakankamai sklypų prisipirkau ir namų pasistačiau, daugiau nebereikia nei man, nei mano sūnums. Dabar tik noriu, kad kiti taip nevargtų, kaip aš vargau".
Politikų ir valstybės tarnautojų turto deklaracijoje, kurią galima rasti internete, Seimo narys B.Bradauskas yra nurodęs, jog jis ir jo žmona UAB "Draudimo kompanija Lamantinas" generalinė direktorė Danguolė Bradauskienė yra nusipirkę ar pasistatę namą Vilniuje ir 4 gyvenamuosius namus ar jų dalis, sodo namus Vilniaus ir Širvintų rajonuose.
Be to, deklaracijoje informuojama, jog Danguolė ir Bronius Bradauskai Vilniaus ir Širvintų rajonuose turi nusipirkę ar paveldėję ir 6 žemės, miško, sodo sklypus, vandens telkinius. B.Bradausko turtas įvertintas 15,8 mln., D.Bradauskienės - 1,7 mln. litų.
Iš tikrųjų vien B.Bradausko vardu yra įregistruota 10 žemės sklypų, ir ne tik Vilniaus rajono Bajorų ir Pavilionių bei Širvintų rajono Katūniškių kaimuose, bet ir sostinės Verkių gatvėje bei Molėtų rajono Aigėlų ir Bekupės kaimuose, taip pat Prienų rajono Pašventupio kaime.
Rengiami ir kitose šalyse
Aplinkos ministerijos sekretorė J.Juozaitienės nuomone, B.Bradauskui nepavyko rasti gero architekto, todėl jis ir įsižeidė. "Biurokratines procedūras keičiant žemės paskirtį į namų ūkio valdą iš tiesų reikėtų paspartinti, tačiau atsisakyti detaliųjų planų būtų didelė klaida", - dėstė J.Juozaitienė.
Pasak jos, vykdant žemės reformą daug kur žemė buvo grąžinta žmonėms "be normalaus planavimo". "Kai keičiant žemės ūkio paskirties žemę į namų valdą parengiami detalieji planai, jie tampa juridiniais dokumentais. Gavę juos, žmonės jau gali būti ramūs - jų nuosavybė juridiškai įforminta, o to prireiks, jei bus sumanyta sklypą skaidyti dalimis, dovanoti ir pan. Be to, tokiu atveju daug lengviau gauti europinių išmokų", - aiškino Aplinkos ministerijos sekretorė.
Anot J.Juozaitienės, detalieji planai - vienintelis būdas išvengti įvairių nemalonumų. "Pavyzdžiui, atgavo pilietis vidury laukų penketą arų žemės ir sumanys ten statytis gyvenamąjį namą. Jei leisim tai daryti neparengus detaliojo plano - galbūt ten nebus numatyti keliai ir kitokios būtinos komunikacijos, juk gal kaimynai neleis per jų žemes jų tiesti. Deja, žmonės apie tai nepagalvoja, o detaliuosiuose planuose tokios problemos ir sprendžiamos", - sakė architektė J.Juozaitienė.
Anot šios specialistės, konkrečioms vietoms skirti detalieji planai yra rengiami visame pasaulyje, ir jų atsisakiusi Lietuva atrodytų keistai.
Upę užtvenkia neilgam
"Žmonės norėjo statytis namus, nori ir norės. Ir šito jiems neuždrausim, nes tokią teisę jiems garantuoja Konstitucija", - sako vienas daugiausiai žemės Lietuvoje turinčių verslininkų, buvęs Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
"Tegul Aplinkos ministerijos specialistai, kurie pasisako prieš statybas, parodo tokią šalį Europos Sąjungoje, kurioje žmonės negyvena ten, kur jie nori. Važinėjau daug kur ir mačiau: kur malonu, gera žmogui gyventi, ten jis ir statosi namus, o aplinkosaugos reikalavimų irgi paiso. Drausdami visokiais įstatymų keitimais įsikurti žmonėms ten, kur jie nori, tik priperime daugybę popierinių, netikrų ūkininkų bei trukdome gyventi tikriems", - kalbėjo R.Karbauskis.
Jis piktinosi, jog dėl biurokratinių trukdymų dabar neįmanoma suderinti daugelio žemės ūkio verslo projektų Kauno, Vilniaus rajonuose.
Tačiau aplinkosaugininkai būgštauja, jog priemiesčiuose dar labiau suklestės namų statybos verslas? "O kas čia blogo? Tegul stato - jei ne vieni, tai kiti žmonės ten gyvens. Jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos", - atšovė pašnekovas ir pridūrė, jog ši ir daug panašių problemų - tik dėl pavydo.
"Tie valdininkai, kurie pavydi verslininkams, galėtų palikti ramią tarnybą valdiškose įstaigose ir imtis rizikingo, tačiau pelningesnio verslininko darbo - tada jie mažiau pavydės ir netrukdys", - pasiūlė verslininkas R.Karbauskis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 10 12
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-02-20-popieriniu-ukininku-rojuje/29500