Sėkmės gėlė užbūrė dailininkę

Vilnietės dailininkės Gintarės Uogintaitės pomėgis -- tapyti gėles. Ciklamenus, bijūnus, laukines aguonas ir kitas. Ypač ji vertina bijūnus. Per du dešimtmečius bijūnų natiurmortų dailininkė yra sukūrusi tiek, jog vien tik iš jų būtų galima surengti personalinę parodą.

Šias darželių gėles vaizduojančių G. Uogintaitės paveikslų turi Niujorko lietuvių bendruomenės pirmininkė profesorė Giedrė Kumpikas, menų mecenatai Dalia ir Gintaras Gruodžiai ir kiti mokslo bei meno žmonės. Dailininkės kūriniai buvo eksponuojami parodose ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Prancūzijoje, Danijoje.

Sužavėjo Bikuškio pinavijos

Ir liepos pavakarę, sutemoms leidžiantis ant sostinės, dailininkę radome prie paveikslo, kuriame ji tapė bijūnus. Skaisčiai rausvų šių gėlių puokštė švietė ant kambario stalelio.

"Gėles tapė mano motina -- turbūt iš jos ta mano trauka joms. O bijūnais ypač susižavėjau prie keletą metų viešėdama pas Dalią Gruodienę jos dvare Bikuškyje, Utenos rajone.

Tada Dalia atnešė glėbį fantastiškų bijūnų. Perlamutrinė jų spalva atsispindėjo Alaušo ežero vandenyje, atrodė, net danguje... Nuo tada aš tiesiog susirgau bijūnais", -- pasakojo dailininkė.

Dabar kasmet ji nutapo po keletą paveikslų, kuriuose -- bijūnai. Tai dažniausiai šviesūs kūriniai, gėlės juose net baltesnės negu yra iš tikrųjų, nes G.Uogintaitė mėgsta šviesias spalvas.

Sostinėje rasti nelengva

Tik tokių bijūnų, kokie žydi Bikuškyje prie Alaušo, dailininkei Vilniuje nelengva rasti. Kai tąkart lankėmės, ji džiaugėsi gražių gėlių radusi sostinės turguje. Nebrangiai: žiedas -- litas.

"Neseniai sužinojau, jog gražių bijūnų auginama Vilniaus universiteto botanikos sode. Šiemet daugelis jų jau nužydėjo, o kitais metais gausiu ten", -- jau planuoja dailininkė.

Jos nuomone, rožės ir kitos "pramoniniu būdu" auginamos gėlės neprilygsta laukinėms bei toms, kurias sodietės puoselėja darželiuose. "Pramoninės gėlės man primena ilgavaisius agurkus pavasarį", -- sakė dailininkė.

Sėkmės gėlė

Patyrusių gėlininkų G. Uogintaitės "liga" nestebina. Bijūnas, mūsų liaudies dar vadinamas pinavija, savo tėvynėje Kinijoje pavadintas sėkmės gėle.

Legenda byloja, jog garsus antikos gydytojas Asklepijus turėjo mokinį Peoną, kuris buvo toks gabus, jog sugebėjo išgydyti požemio dievą Haadą, taip pat karo dievą Arėją.

Mokytojas pradėjo pavydėti savo mokiniui ir jį nunuodijo. Tačiau dėkingas už išgydymą požemių dievas nepriėmė į mirties karalystę Peono -- pavertė jį stebuklinga gėle (bijūnas lotyniškai -- Paeonia).

Pinavija ir šiandien yra medikų gėlė, ja gydomos nervų ligos. Senovėje bijūno šakniagumbiai buvo nešiojami kaip ginantys nuo piktųjų dvasių talismanai, tikėta, jog jie apsaugo nuo šėtono.

Žiedas gręžiasi į Saulę

Bijūnas šiuo metu madingoje iš Kinijos kilusioje harmoningos gyvensenos doktrinoje Feng Shui -- sėkmės, laimės nešėjas. Galbūt dėl to, jog šios gėlės žiedas visada gręžiasi į Saulę? Pinavijos sodinukas kinei -- brangiausia dovana.

Kinijoje išvesta apie 5 tūkst. jų veislių. Lietuvoje auginama apie 300 hibridų, o pagrindinės veislės -- baltažiedis, vaistinis, sibirinis, siauralapis ir krūminis bijūnai. Kai kuriuos hibridus išvedė garsūs mūsų gėlininkai Ona Skeivienė, Emilija ir Jonas Tarvydai.

Pagrindinės bijūnų spalvos yra raudona, rausva, purpurinė ir balta, o atspalvių būna labai įvairių. Skiriasi ir kvapas -- vieni kvepia, kitų dvelksmas atstumia. O žydi bijūnai nuo gegužės iki vidurvasario.

Lietuvos rytas, 2004 08 21

Dar apie G. Uogintaitę: https://www.facebook.com/LIETUVOSDAILININKUSAJUNGA/posts/665960823606158:0