Vienas garsiausių Lietuvos meškeriotojų jonavietis Ričardas Adamonis įsitikinęs, kad valstybės turtas - vandens telkiniai netrukus bus privatizuoti ir eiliniai meškeriotojai prie jų neprieis arba galės ten žvejoti tik už didelius pinigus.
„Įtakingi vyrai daug prakaito išliejo, kyšiams išleido, kol įteisino savo nelegaliai pastatytas vilas gražiausių ežerų pakrantėse, "laimėjo" žūklės plotų naudojimo aukcionus ir išsinuomojo ežerus. Dabar jie gali rinkti litus už kiekvieną „pašalinio meškeriotojo“ meškerės įmerkimą, kiekvieną žingsnį savo valdose.
Na, kol kas ne visiškai savo, bet netruks prabėgti naujojo Seimo kadencija ir jos pabaigoje bus "patobulinti" įstatymai taip, kad dabartiniai žūklės plotų naudotojai galės visiškai nusipirkti ežerus“, - mūsų laikraščiui pranašavo R.Adamonis.
Jis yra Lietuvos sportinės žūklės čempionas, Sportinės žūklės asociacijos viceprezidentas ir Tarptautinės žuvų gaudytojų asociacijos komiteto narys. „Meškeriotojo vadovas“, „Kur žūklauti“, „Plėšriųjų žuvų gaudymas“, „Poledinė žūklė“, „Žūklė plūdine meškere“, „Jaunojo žvejo ABC“, „Meškeriotojų išmonės“, „Su blizge ir kabliuku“, „Karpių ir karšių žūklė“ – tai dar nepilnas sąrašas daug metų UAB „Agrochema“ laikraščiui vadovavusio meškeriotojo R.Adamonio parašytų knygų.
Neseniai R.Adamonis atšventė 80 metų jubiliejų, tačiau ir dabar jį dažnai gali pamatyti su meškere prie gimtosios Neries, ežerų ar tvenkinių. Žvejyba – didžiausia Ričardo aistra.
Jonaviškis priminė, jog Lietuvoje yra apie 250 tūkstančių meškeriotojų, iš jų intensyviai žvejoja apie 50 tūkstančių. Mėgėjiška žūklė – ne tik pramoga ir poilsis gamtoje, bet ir nemažas indėlis į valstybės biudžetą. Statistikos duomenimis, žūklės reikmenų apyvarta Lietuvoje yra apie 130 mln. litų.
Šalyje yra apie 300 žūklės reikmenų parduotuvių, daugiau kaip 10 didmeninės prekybos tinklų. Žvejai mėgėjai per metus pagauna apie 1400 tonų žuvų, žūklei išleidžiama beveik 73 mln. litų, tad vien PVM valstybei sumokama daugiau kaip 11 mln. litų.
Juokinga kaina
„Meškeriotojai valstybei sumoka nemažai mokesčių, tad, atrodytų, ji turėtų rūpintis jais. Tačiau yra priešingai: ilgai stengtasi juos nustumti, daugelį teisių į vandens telkinius perduodant jų nuomininkams – vadinamiesiems žūklės plotų naudotojams“, - sakė R.Adamonis.
Netrukus po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, Aplinkos apsaugos ministerija daug vandens telkinių išnuomojo po litą už hektarą per metus privatiems asmenims, klubams, Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) skyriams.
Metai bėgo, o tokia vandenų kaina liko ligi šių dienų. Daug kur tebėra ir tie patys savininkai, pakeistas tik to verslo pavadinimas: vandens telkinių nuoma dabar teisės aktuose vadinama žūklės plotų naudojimu.
Vadinamieji naudotojai pardavinėja leidimus meškerioti „savo“ vandenyse, o patys turi teisę ten gaudyti žuvis nemokamai, kai kur – net verslinės žvejybos įrankiais, gali gauti valstybės paramą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, mainais už tai pažadėję įveisti žuvų, saugoti jas.
„MŽD skyriai bent šiek tiek žuvų veisia, o privatūs asmenys ir jų grupės tik stengiasi iš vandenų išpešti kuo daugiau naudos sau. Jie nori turėti "savo" ežerą, kur galioja tik jų tvarka su grėsmingais įspėjimais pašaliniams“, - piktinosi R.Adamonis.
Jis įsitikinęs, kad naujojo Seimo kadencijos pabaigoje įstatymai bus pakeisti taip, kad žūklės plotų naudotojai galėtų ežerus ir tvenkinius privatizuoti. „Kai kurie savininkai gal ir nedraus tose savo valdose kitiems žmonėms žvejoti, tačiau už tai reikės brangiai mokėti“, - įspėjo pašnekovas.
R.Adamonis sakė nenustebsiąs, jei prie daugelio ežerų atsiras užrašai "Privati valda". „Abejoju, ar tuomet kas nors kreipsis į Konstitucinį teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, nors 47 jos straipsnis teigia, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys", - priminė R.Adamonis.
Jis mano, jog ir meškeriojimo kainos neseniai buvo apie 5 kartus padidintos ne tam, kad būtų, kaip oficialiai teigta, surinkta daugiau lėšų į valstybės biudžetą, o todėl, jog to pareikalavo įtakingi žūklės plotų naudotojai.
Siūlo leidimų nepratęsti
Vis dėlto vieną svarbią naujovę Seimas priėmė - 2012 metų rugsėjį priimtame naujame Mėgėjų žvejybos įstatyme uždrausta naudoti žvejybos plotus upėse. Tad upių nuomininkai jau po poros savaičių, kai pradės galioti šis įstatymas, nebeteks išskirtinių privilegijų upėse.
Tačiau daug kitų vandens telkinių gali likti ankstesniųjų pavienių asmenų ir jų grupių rankose. Netrukus, 2013 metais, baigsis daugelio prieš dešimtmetį išduotų leidimų naudoti žūklės plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose terminas, tačiau paskutinieji žvejybos ploto naudotojai turės teisę be aukciono naudotis „savo“ vandenimis ir toliau, jei ligi šiol tai darė tinkamai.
R.Adamonis siūlo pasinaudoti šia proga ir leidimų naudoti žūklės plotus nepratęsti. „Jokios vandenų nuomos! Reikia uždrausti perduoti vandens telkinius fiziniams ir juridiniams asmenims, nesvarbu, kaip tai vadinasi – nuoma ar žvejybos plotų naudojimas“, - sakė meškeriotojas.
Jo nuomone, visi vandens telkiniai, esantys rajonų savivaldybių teritorijose, išskyrus privačias žemes, turėtų būti savivaldybių žinioje. Suderinusios su mokslininkais, jos nustatytų, kiek ir kokių žuvų galima meškerioti kuriame nors vandens telkinyje ir pardavinėtų leidimus.
Gautos lėšos patektų į savivaldybės biudžetą ir būtų naudojamos konkretiems vandens telkiniams prižiūrėti, žuvų ištekliams gausinti, infrastruktūrai tobulinti.
Privatiems asmenims R.Adamonis patikėtų tik nuomoti valtis meškeriotojams, apgyvendinti juos ir panašias paslaugas.
Politikai blaškosi
Pasiūlymas nutraukti vandens telkinių nuomą, arba žūklės plotų naudojimą, skamba revoliucingai, tačiau nėra naujas. Netrukus po 2008 metų Seimo rinkimų, kuriuose nugalėjo dešinieji, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas parlamentarams pateikė svarstyti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-45, kuriame buvo numatyta nebeišduoti leidimų naudoti žūklės plotus.
Tačiau paaiškėjus, jog šį dokumentą rengė ir jam buvo pritarusi ankstesnioji Gedimino Kirkilo vadovaujama socialdemokratų Vyriausybė, tvarkietis parlamentaras, dabartinis kandidatas į aplinkos ministrus Valentinas Mazūronis pateikė naują Mėgėjų žvejybos įstatymo projektą, kuriame siūlymo nenaudoti žūklės plotus jau nebuvo.
Kiek patikslintas šis dokumentas priimtas 2012 metų rugsėjį, nors šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė jį buvo vetavusi.
Meškeriojimą Lietuvoje kuruojantis Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas, ichtiologas Vilmantas Graičiūnas LŽ sakė matąs tik vieną esminę R.Adamonio naujovę – siūlymą perduoti meškeriojimo leidimų išdavimą savivaldybėms.
„Jei iki šiol žvejai piktindavosi, kad, pavyzdžiui, meškerioti Nemune Šakių ir Jurbarko rajonuose reikia įsigyti du žūklės leidimus – vieną Šakių, o kitą Jurbarko MŽD, tai pavedus visus meškeriojimo leidimus išduoti savivaldybėms, tokių atvejų būtų apstu. Juk daug upių ir ežerų yra ne vienos savivaldybės teritorijoje“, - sakė V.Graičiūnas.
Šiuo metu meškeriojimo leidimus pardavinėja AM. Tvirtinama, jog gautos lėšos patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. AM išduoda ir leidimus naudotis žūklės plotais valstybiniuose vandens telkiniuose, nors šių plotų valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).
V.Graičiūnas nepritaria būgštavimams, jog net dideli vandens telkiniai gali būti privatizuoti. „Vandens įstatyme parašyta, kad visi didesni kaip 50 ha vandens telkiniai yra įtraukiami į valstybinės reikšmės telkinių sąrašą, o tokius privatizuoti uždrausta“, - sakė gamtosaugininkas.
Be to, uždrausta privatizuoti ir mažesnius kaip 50 ha telkinius, jeigu jie yra svarbūs biologinės įvairovei, rekreacijai ir pan. AM duomenimis, kol kas Lietuvoje privatizuota apie 300 mažyčių ežerėlių ir upelių atkarpų. V.Graičiūno nuomone, tai nėra daug.
Naudotojai nepritaria
“Absurdiška būtų grįžti prie socializmo“, - taip R.Adamonio siūlymus įvertino MŽD pirmininko pavaduotojas žvejybai, mokslų daktaras Egidijus Bukelskis.
Jo nuomone, dabartinė žvejybos plotų naudojimo tvarka Lietuvoje yra tokia, kaip Vakarų šalyse. „Daugiausia meškeriotojų plūsta į išnuomotus ežerus, nes juose žuvų yra daugiau ir geresnių, negu neišnuomotuose“, - sakė E.Bukelskis.
Jis neneigė, kad R.Adamonio siūlomas modelis – savivaldybėms prižiūrėti vandens telkinius ir pardavinėti žvejybos leidimus – gerai veikia Latvijoje, tačiau, pasak E.Bukelskio, Lietuvoje tokiai tvarkai sukurti prireiktų reikėtų ne vienerių metų.
R.Adamonio mintims nepritarė ir jo kolega, MŽD garbės žvejys Vacys Paulauskas. Jo nuomone, vandenų nuoma – tai savotiška apsauga nuo privatizavimo. „Privatizuoti neišnuomotus telkinius būtų lengviau, negu išnuomotus“, - svarstė V.Paulauskas.
Jis netiki ir tuo, kad savivaldybės geriau prižiūrėtų ežerus. „Jos greičiau tik paskatintų privatizaciją, o valčių nuomos ir panašias paslaugas teikiantys privatūs asmenys mielai teiktų ir brakonieriškas paslaugas“, - nuogąstavo V.Paulauskas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė viešiesiems ryšiams Audronė Kosčiuškienė mūsų laikraštį informavo, jog jei savivaldybėms būtų patikėta tvarkyti vandens telkinius ir išduoti leidimus ten žvejoti, jos šios veiklos nesikratytų. „Tik gaila, kad ne visose savivaldybių teritorijose vandens telkinių yra daug“, - sakė A.Kosciuškienė.
Seimo narė Aurelija Stancikienė pritarė R.Adamonio nuogąstavimui, kad eiliniai meškeriotojai vis sparčiau netenka priėjimų prie vandens telkinių.
„Gamta jau dabar daug kur privatizuota. Antai šiandien Seimo Aplinkos apsaugos komitete aiškinomės, ką daryti, jog Nemuno, Kuršių marių, kai kurių ežerų ir kitų vandens telkinių pakrantės jau daug kur išnuomotos 50-60 metų arba net privatizuotos neva uostams, prieplaukoms įrengti. Meškeriotojai ten nebegali prieiti. Aplinkos ministerija tik dabar susigriebė, kad taip atsitiko“, - sakė A.Stancikienė.
R.Adamonis nesistebi, jog jo pasiūlyta reforma daug kam nepatinka. „Tai interesų kova. Tačiau kol vandens telkiniai dar nėra galutinai privatizuoti, lengviau būtų nebepratęsti leidimų naudoti žvejybos plotus, negu vėliau valstybei teks šiuos telkinius nacionalizuoti ar išpirkti iš savininkų“, - sakė jonaviškis meškeriotojas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 12 15