Šiuo metu mūsų krašte kaip niekada įžūliai siaučia brakonieriai. Pastangos užkirsti jiems kelią neretai neretai būna bergždžios, juolab kad kaimuose nelegalus žvėrių medžiojimas tapo kone masiniu reiškiniu.
Pavardės nenorėjęs skelbti Grigiškių gyventojas man pasakojo, jog beveik kiekvieną vakarą jo kaimynai kartu su bendraminčiais iš Vievio traukia į naktines medžiokles Nemenčinės miškuose. „Paryčiais jie parsiveža daug mėsos – stirnienos, šernienos. Dalį parduoda mėsos supirkėjams, o kitą dalį sugrūda į savo šaldiklius, išverda konservus. Šiais sunkiais laikais dalis darbo neturinčių žmonių taip išmaitina savo šeimas“, - sakė pašnekovas.
„Vieni gyvūnus globoja, o kiti tuo naudojasi“, - atsiduso Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas, kai papasakojau jam grigiškiečio pastebėjimus . Gamtosaugininkas patvirtino, jog brakonieriai dabar itin siaučia.
Sąlygos tam palankios kaip niekada: žvėrys dabar telkiasi vieno - dviejų kvartalų atstumu aplink šėryklas. Tad vieni brakonieriai spendžia spąstus aplink ir gaudo kas tik pakliūva, kiti šaudo į viską, kas juda. Tikriausiai tame paslaptingame, tik brakonieriams težinomame gyvenime būna ir tragedijų, kai vieni brakonieriai pašauna kitus, tačiau visa tai kruopščiai slepiama.
Tykojo iš bokštelio
Sausio 23 d. apie 17 val. Parudaminio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose šalia Karužiškių kaimo (Vilniaus r.) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su medžiotojais sulaikė Šalčininkų rajono Jašiūnų miestelio gyventoją, kuris neturėdamas teisės medžioti, draudžiamu metu ir nelegaliai laikomu medžiokliniu graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu neteisėtai sumedžiojo stirnos jauniklį. Brakonieriui tykojo laimikio iš medžiotojų bokštelio.
Pažeidėjui pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 4 d. gresia bauda nuo 2000 Lt iki 4000 Lt, be to, teks atlyginti gamtai padarytą žalą už neteisėtai sumedžiotą stirną. O Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai dėl nelegalaus šautuvo laikymo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojo kodekso 253 str. už tokį pažeidimą numato laisvės atėmimą iki 5 metų.
Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai gavo anoniminį pranešimą, kad Videniškių seniūnijos Pikčiūnų kaimo gyventojas kilpa sugavo stirną ir parsinešė į namus. Aplinkosaugininkai kartu su Molėtų policininkais nuvykę į sodybą šalia namo esančiame šiukšlių konteineryje rado ką tik išdoroto stirnos jauniklio kailį, galvą ir kojas. Atidžiau apžiūrėjus sodybos pastatus buvo rasta dar šilta stirniuko mėsa, bebro kailis, dvi kilpos ir 3 spąstai žvėrims gaudyti.
Iš pradžių brakonierius tikino, kad bebro kailį pirko iš nepažįstamo asmens kepurei pasiūti, tačiau nesugebėjo paaiškinti, iš kur šaldytuvo kameroje atsirado ir bebro uodega. Pareigūnams pasekus lauke esančiais kraujo ir batų pėdsakais, už kelių šimtų metrų nuo namo buvo rastos pastatytos dar trys kilpos.
Priremtas neginčijamų įrodymų žmogus prisipažino, kad apie 6 val. ryto pastatė kilpas. Apie pietus išgirdo stirnos rėkimą. Nuėjęs patikrinti vienoje kilpoje rado dar gyvą stirnos jauniklį. Tada jį nušovė savigynai skirtu pistoletu „Makarov“. Taip pat parodė, kur sumedžiojo bebrą.
Pažeidėjui gresia bauda nuo 2000 iki 4000 tūkstančių litų su pažeidimo įrankių konfiskavimu, taip pat teks atlyginti 400 Lt gamtai padarytą žalą. Molėtų policijos komisariato pareigūnai konfiskavo jo pistoletą.
2011 m. sausio 26 d. apie 17 val. Akmenės rajono Cementininkų medžiotojų būrelio medžiotojai, apžiūrėdami savo medžioklės plotus Karpėnų miške, pastebėjo dviejų žmonių pėdas. Pasekę jomis, pamatė du vyriškius, tykojančius žvėris prie papiltų pašarų. Vienas iš jų turėjo šautuvą. Pastebėję medžiotojus, vyrai puolė bėgti, tačiau ginkluotasis užkliuvo už kelmo pargriuvo.
Sulaikytas brakonierius turėjo šautuvą su optiniu taikikliu. Jis tvirtino, jog medžioti ėjo su nepažįstamu asmeniu, o ginklą įsigijo dar iš kito nepažįstamo asmens. Už šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą gresia 2- 4 tūkstančių litų bauda, be to, Akmenės rajono policijos komisariate dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2011 m. sausio 14 d. Šiaullių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo informaciją, kad vakar Radviliškio rajone “Briedžio” medžiotojų būrelio plotuose vykusioje medžioklėje tykojant buvo nušautas elnias. Nuvykus į vietą, prie šėryklos buvo matyti nušauto žvėries kraujas ir traktoriaus vėžės.
Pasekę jomis pareigūnai privažiavo sodybą, kurioje gyvena vienas šio būrelio medžiotojų. Jis prisipažino nušovęs tauriojo elnio patelės jauniklį, nors licencijos neturėjo. Pažeidėjui vieneriems metams atimta teisė medžioti, ginklas konfiskuotas, be to, teks atlyginti gamtai padarytą 1069 Lt žalą.
Stabdyti neturi teisės
Menkas žmonių sąmoningumas“, - taip aiškina pastaraisisiais metais sparčiai padidėjusį brakonieriavimą S.Mikėnas. Pasak jo, reikėtų nuo mažens – dar vaikų darželiuose, mokyklose ugdyti vaikams meilę gamtai, tada jie užaugę neis į miškus galabyti žvėrių.
Tačiau Nemenčinėje gyvenantis vietos medžiotojų klubo „Skala“ vadovas, miškininkas Vytautas Steponėnas mano, jog vis sparčiau Lietuvoje plintančio brakonieriavimo priežastis kita. „Jei žmogus liko be darbo ir nori valgyti pats bei jo vaikai – apie kokį dar jo sąmoningumą gali būti kalba? Jis stveria kilpas ar šautuvą ir eina į mišką mėsos. Socialinė padėtis lemia, kad daug bedarbių priversti tokiu būdu maitinti savo šeimas“, - sako V.Steponėnas.
Kita priežastis, pasak jo – netikę šalies teisės aktai bei formalizuota, nepatogi biurokratinė kovos su brakonieriais tvarka. „Mes periodiškai budime savo miškuose ir dažnai matome brakonierius, tačiau realiai nelabai ką galime jiems padaryti, nes mūsų įgaliojimai menki. Štai užvakar naktį pastebėjome mašiną miške, iš kurios prožektoriai švysčiojo po mišką – ieškojo žvėrių, kad galėtų apakinti ir nušauti.
Pradėjome persekioti tą mašiną, o ji nunėrė į pamiškės sodybą. Toliau mes be policijos ir aplinkosaugos pareigūnų eiti negalime – privati valda. O kol iškviesi tuos pareigūnus, jei juos rasi, kol jie atvažiuos – brakonieriai suspės paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir įkalčius“, - pasakojo V.Steponėnas.
Medžiotojai vieni neturi teisės stabdyti automobilio, o šio vairuotojas neprivalo sustoti, jei jį stabdo neuniformuoti pareigūnai, jei prie jų nėra specalios skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės. Brakonieriai šias ir kitas taisykles puikiai žino.
Pasak V.Steponėno, dar sunkiau sulaikyti pėsčią brakonierių. „Pamatęs medžiotojus, toks nuskuodžia gilyn į mišką ir tiek jį matysi. Net jei ir pasivysi, pakeliui jau bus atsikratęs šautuvo, laimikio. Beje, daugelis brakonierių ginklus laiko ne namie, o ūkiniame pastate arba miške, pavyzdžiui, kurio nors medžio drevėje.
Neseniai sulaikėme pora kilpininkų. Vienas jų nešėsi pagavęs kiškį, tai jie aiškino taip, kaip visi kilpininkai tokiais atvejais: štai vaikščiojau miške ir aptikau kilpoje gyvūną, nešu namo, o rytoj nuvešiu aplinkos apsaugos pareigūnams. Jie žino, kad aplinkosaugos taisyklės įpareigoja tokiais atvejais gyvūną ir kilpą pristatyti per dvi dienas“, - sakė medžiotojas.
Vyrai rengia savo teismus
Dabartiniai brakonieriai yra labai atsargūs ir puikiai išstudijavę jiems aktualius teisės aktus. Neretai ginkluoti moderniais graižtviniais šautuvais su naktinio matymo optika – tokiais taikinį gali pamatyti ir į jį pataikyti labai iš toli. „Atvažiuoja galingais visureigiais, stabteli ir jei viskas ramu - išlaipina vieną savo žmogų vienur, kitą kitur, trečią dar toliau. Šie pagena žvėris – belieka tuos nušauti.
Oficialiai medžioklė su varovais šią žiemą buvo uždrausta, o neoficialiai ji vyko kone kiekvieną dieną, ir daugiausia prie šėryklų, į kurias mes, medžiotojai, atgabename žvėrims pašarų. Štai kolegos iš Sužionių medžiotojų klubo praėjusią savaite aptiko, kad tokios nelegalios varyminės medžioklės metu kažkas sumedžiojo du šernus. Tačiau pėdsakai vedė tik ligi asfalto, o toliau – gaudyk vėją laukuose“, - pasakojo V.Steponėnas.
Vienintelė šiek tiek realesnė galimybė sulaikyti pažeidėją – nusikaltimo vietoje, pavyzdžiui, jei išgirsti šūvius netoli ir suspėji pribėgti. „Tačiau ir tokiu atveju išsikviesti pareigūnus ir įrodyti pažeidimą be galo sunku, tenka surašyti daug popierių, gaišti daug laiko valdžios įstaigose.
Ne vienas mėnuo praeina, kol toji byla pasiekia, jei apskritai pasiekia, teismą, o jis dažniausiai skiria ne didesnę bausmę, kaip laisvės atėmimas vieneriems metams lygtinai. Nes kalėjimai perpildyti, brakonieriai grėsmės visuomenei nekelia, tai kam juos sodinti?
Išgirdus tokius teismo sprendimus mums, medžiotojams, nusvyra rankos – tiek vargome ir tik tiek pasiekėme. Brakonieriai šaiposi iš mūsų, nes jie absoliučiai niekuo nerizikuoja – oficialiai neturi turto ir t.t. Pareina iš policijos – ir vėl į mišką. Vieną tokį brakonierių sulaikiau 3 kartus, o teistas jis už brakonieriavimą 7 kartus, bet nė karto nesėdėjo kalėjime, nemokėjo jokių baudų ir toliau brakonieriauja“, - apmaudžiai kalbėjo medžiotojų klubo vadovas.
Todėl vis daugiau medžiotojų kovai su brakonieriais pasirenka vadinamąjį linčo teismą. Savo teismą. Pasak V.Steponėno, tai kol kas eketyviausias kovas su brakonieriais būdais. „Kai pagaunam – atkalam kaip reikiant“, - neslėpė pašnekovas.
Kitas mano kalbintas medžiotojas pasakojo, jog stirną kilpa pagavusį brakonierių medžiotojai pririšo prie medžio ir ilgai mušė bei dusino. „Užmetėm ant kaklo virvę, veržėm ir klausėm: ar dabar žinai, kaip skaudėjo stirnai?“ Kolegos tą žmogų norėjo ir palikti visiems laikams pririštą prie medžio, tačiau aš įkalbėjau atrišti – kai atsipeikės, pareis ir gal jau nebesmaugs žvėrių“, - pasakojo mano pažįstamas.
V.Steponėnas pripažino, jog šioje kovoje medžiotojai rizikuoja: „Žinoma. Argi ne todėl nei iš to, nei iš to sudega kurio nors medžiotojo daržinė, kito - namas ar automobilis? Tai brakonierių kerštas. Bet mes kitos išeities neturime, kol valstybėje toks skurdas ir biurokratizmas“.
Turtingi ieško adrenalino
„Gyvenu kaime, 20 kilometrų už Vilniaus, ir beveik kiekvieną naktį girdžiu aplinkiniuose miškuose šūvius. Žinau, kad tai ne medžiotojai, o brakonieriai, tačiau realiai apginti žvėris Kai nežinai, tai atrodo – kaimuose visi geručiai, nėra brakonerių, tačiau kai pasikalbi su vietos žmonėmis, jie papasakoja, kad šiais laikais brakonieriauja beveik visi kaimuose“, - pasakojo Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas.
Jis, kaip ir V.Steponėnas, nurodė tris pagrindines brakonierių grupes. „Vieni eina į mišką mėsos sau ir šeimai – tai daugiausia kilpininkai. Antroji grupė – samdiniai. Tai vos galą su galu suduriantys kaimų žmonės, bedarbiai. Jiems darbdaviai išdalija šautuvus, nuperka šovinius ir nurodo tiekti žvėrieną į jų restoranus. Tai verslas.
O trečioji grupė – nuotykių adrenalino ištroškę turtingi jauni vyrai, neretai valdininkai. Dažniausiai jie yra legalūs medžiotojai, turi medžiotojų bilietus bei teisę laikyti ginklą, ir ne bet kokį, o modernų. Jie gauna kuriame nors klube medžioklės lapą, tačiau medžioja kito būrelio ar klubo plotuose. Jei tokį ir sulaikysi – menkas pažeidimas: na paklydo žmogus šiek tiek, bauda už tai – simbolinė“, - pasakojo A.Petrauskas.
„Visuomeninėje gamtosaugoje dirbu beveik 30 metų. Kai buvau jaunas, stebėjausi girdėdamas, kai valstybiniai gamtosaugininkai sakydavo: brakonierių buvo, yra ir bus. Maniau – netiesa, jie įveikiami. Daugelis tų, kurie taip kalbėjo, jau seniai Anapilyje, o aš dabar žinau, jog jie buvo visiškai teisūs“, - sakė A.Petrauskas.
Sovietmečiu už brakonieriavimą galėjai ne tik realiai sėsti į kalėjimą, bet ir prarasti eilę butui ar automobiliui, pasmerkdavo kolektyvo susirinkime. „O dabar aplinkiniai, artimieji žmonės brakonierių ne tik nesmerkia, bet ir laiko kone didvyriais, nes jie sugeba išmaitinti šeimą. Štai iki ko nusivažiavo Lietuva“, - liūdnai sakė medžiotojas V.Steponėnas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2011 02 01