Molėtų rajono Alantos klubo medžiotojai seniai įtarė, kas spendžia kilpas jų medžioklės plotuose. Pasikvietę gamtosaugininkus, vyrai pasekė ir aptiko jau mėsinėjant stirną du Alantos miestelio gyventojus. Čia pat gulėjo dar viena stirna, mangutas, lapė.
Prirėmę brakonierius prie sienos medžiotojai išsiaiškino, kad šie kilpininkai darbavosi jau penkerius metus. Tik per savaitę jie sugavo 6 stirnas, 2 lapes, šerną bei kiškį. Sodyboje brakonieriai buvo įrengę lupyklą, netoli jos atliekų duobę, o nuvežti į mišką parodė savo paspęstas kilpas.
"Jie tvirtino, jog kai kurios kilpos ne jų. Brakonieriai pasidaliję miškus savo zonomis", - sakė Alantos klubo vadovas Gintautas Steponėnas. Žmogus piktinosi: klubo nariai šeria žvėris, moka nemažus pinigus už teisę medžioti ir medžioklės reikmenis, o brakonieriai darbuojasi nemokamai. "Ir sparčiai - mūsų plotuose mažai liko stirnų", - pridūrė alantiškis.
Dabar miškuose brakonieriams itin palankus metas. Medžioklės su varovais baigėsi, daugelis medžiotojų "padžiovė" savo šautuvus iki kito sezono. Tad piktadariams niekas nebetrukdo. Sniego miškuose dar daug, išvargę žvėrys brenda tomis pačiomis brydėmis. To ir reikia brakonieriams - jie prie tų šliūžių priraizgo kilpų.
Dažniausiai jos pririšamos prie nusvirusios medžio šakos tokiame aukštyje, jog žvėris klampodamas sniegu įkištų galvą ar bent leteną. Šis brakonieriavimo būdas tapo ypač populiarus. Mat tokia "medžioklė" - tyli ir pigi. Vielos rasi kad ir patvory, tereikia sumazgyti iš jos kilpą. Nei išduodančių šūvių, nei brangių šaudmenų.
Vieną dieną sumanę patikrinti savo plotus, Širvintų rajono Kielių būrelio medžiotojai rado 148 kilpas.
"Beveik kasdien aplinkos apsaugos inspektoriai sulaiko kilpininką", - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Algis Vinslauskas.
Pinigai už žvėries kailį ir mėsa - štai kas verčia brakonieriauti darbo neturinčius žmones. Ne vienam tai tapo pragyvenimo šaltiniu.
Prieš porą savaičių nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas Vizgirdų kaimo (Trakų r.) gyventojas J.K. Jis Galaverknio miške netoli Rūdiškių miestelio netoli žvėrių šėryklos buvo paspendęs aštuonias kilpas.
Dar daugiau - 15 kilpų buvo paspendęs Ruklos miestelyje (Jonavos r.) gyvenantis A.B. Gamtosaugininkai jo namuose rado ir spąstus bei 20 kilpų ruošinių.
Paverdenių kaimo (Pakruojo r.) gyventojas P. B. kilpomis sugavo dvi elnes. Iš jo buvo konfiskuota 10 kilpų.
Į kupiškėno S. K. paspęstą kilpą pakliuvo stirna. Jam teko parodyti gamtosaugininkams ir dar 3 kilpas. Po lapę kilpomis sugavo E. D. iš Mažeikių rajono Gaurylių kaimo ir Andrejevkos kaimo (Ignalinos r.) gyventojas A. B. Vincentavos kaime (Kėdainių r.) gyvenančio E. M. laimikis buvo didesnis: į jo kilpas šio rajono Juodgirio miške pakliuvo šernas ir mangutas.
Spendžiant kilpas buvo sulaikyti ir alytiškiai G. O. bei V. K., Rusnėje (Šilutės r.) gyvenantys N.R. ir R. B., ukmergietis L. M.
Visi paminėtieji brakonieriai buvo nubausti kiekvienas po 1150 litų bauda, o spėjusiems sugauti žvėrių pateikti ir ieškiniai už gamtai padarytą žalą. Pavyzdžiui, elnes pastvėrusiam P.Brinkiui, be 1150 litų baudos, teks sumokėti ir 2079 litų ieškinį.
Baudos neišvengė ir Trakų rajono Vizgirdų kaimo gyventojas M. O., bandęs dviem kilpomis sugauti kiškių savo sodybos sode. Žmogus teisinosi gynęs nuo šių žvėrių obelis, tačiau tai draudžiama. O Antandrajos kaimo (Utenos r.) gyventojas L.L. ne tik gaudė kilpomis mangutus, bet, jei rasdavo juos dar gyvus, savo sodyboje paaugindavo, kol kailis taps tankesnis ir už jį bus galima daugiau uždirbti.
Dažniausiai kilpininkus suseka ir gamtosaugai praneša medžiotojai. Jie šių brakonierių nekenčia ne tiek dėl to, jog brakonieriai retina žvėrių skaičių, bet labiausiai todėl, kad pasmerkia gyvūnus ilgoms kančioms. Taiklus medžioklinio šautuvo šūvis žvėrį nukauna beveik be skausmo, nes sukelia šoką. Tuo tarpu kilpoje žvėris tik retais atvejais pasismaugia greitai.
Jei ji supančiojo, tarkim, leteną, gyvūnas kankinasi ne vieną dieną, ir brakonieriui tenka jį pribaigti. Dažniausiai tai daroma barbariškai - pagaliu ar kirviu.
Kartais žvėriui pavyksta ištrūkti nusinėrus letenos odą ar nutraukus leteną. Medžiotojai sumedžioja žvėrių su įaugusiomis į kūną kilpomis, jų deformuotais ragais, sužalotomis šnervėmis ir kitomis brakonierių paliktomis žymėmis. Jos rodo, kaip kankinosi gyvūnas.
Neretai medžiotojai kilpininkams surengia savo teismą. "Kaip kitaip juos pamokysi? Pinigų tokie neturi ir baudų nemoka. Be to, gaila atimti gal paskutinį kąsnį iš jų vaikų. Tad mes jei sugauname kilpininką - prikuliame jį", - pasakojo vienas savo pavardės nenorintis skelbti medžiotojas.
Tačiau pastverti brakonierius su nusikaltimo įkalčiais nelengva. Jie atsargūs: savo paspęstas kilpas apžiūrinėja iš tolo ir dažniausiai rytais, sutikti miške tvirtina neva išėję pasivaikščioti.
Aplinkos apsaugos vyresniojo inspektoriaus Algio Vinslausko nuomone, medžiotojai turėtų labiau ginti nuo brakonierių žvėris. Geriausias būdas palengvinti žvėrių gyvenimą - surinkti kilpas. Daugelis medžiotojų žino vietas, kur galima rasti kilpų: upelių ir upių šlaitai, į šėryklas vedantys žvėrių takai.
O štai kaip kilpų kone kiekvieną savaitgalį ieško gamtininkai Vytautas Logminas ir Kęstutis Verbickas. "Miške dairomės ne tiek žvėrių, kiek žmonių pėdsakų. Jie ir išduoda kilpas. Dažniausiai jos būna atokiau nuo pėdsakų, tačiau mes brakonierių taktiką žinome", - pasakojo K.Verbickas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2004 02 20