Nevyriausybinė organizacija „Baltijos aplinkos forumas“ sumanė, kaip aplinkosaugos problemas spręsti greičiau, negu tai įpratę daryti biurokratai.
Vilniaus rajono Vilkeliškių piliakalnį keturračių motociklų mėgėjai naudoja kaip trampliną. Jie tiesiai per piliakalnį "išarė" savo kelią.
Švenčionių rajone greta Žeimenos upės rekonstruojama didelė sodyba. Nendrynai ir krūmai sulyginti buldozeriu, iškasti keli tvenkiniai, gruntas nustumtas iki pat upės, iškastas užutėkis.
Alytaus rajono Punios gyvenvietėje į Punelės upelį išleidžiamos fekalijos. Taip dvokia, kad neįmanoma prieiti prie upelės.
Prienų rajono Alšios hidrografiniame draustinyje suartas upės slėnis, iškirsti medžiai ir krūmai, iškastas prūdas. Čia buvo suarta net Alšios vaga.
Tai tik keletas pranešimų, kuriuos pasiuntė interneto svetainės www.maps.lt lankytojai. Šios žinutės nukeliavo į viešąją įmonę "Baltijos aplinkos forumas" (BAF).
BAF kartu su minėtos svetainės kūrėja UAB "Hnit Baltic" vykdo akciją "Pranešk apie skriaudžiamą gamtą". Kiekvienas svetainės lankytojas - o jų šioje populiarioje svetainėje kasdien pabuvoja daug – gali informuoti apie gamtai daromą žalą ir net nurodyti interaktyviame žemėlapyje pažeidimo vietą vėliavėle.
Per pusmetį gauta jau beveik 200 pranešimų. "Jų būna kasdien", - sako šias žinias registruojanti BAF aplinkosaugos ekspertė Goda Kuliešytė. Ji apie pranešimus elektroniniu paštu informuoja Aplinkos ministerijos miestų ir rajonų agentūroms, savivaldybėms bei kitoms institucijoms, o vėliau su jų atsakymais supažindina pranešimų autorius.
"Šitaip ir susirašinėjimo popieriniais laiškais išvengiame, ir mišką taupome", - juokauja BAF direktorius Žymantas Morkvėnas.
Institucijos į pranešimus dažniausiai reaguoja ilgai nedelsdamos. Antai Lietuvos archeologų draugija, kuriai buvo pasiųsta žinia apie motociklininkų niokojamą Vilkeliškių piliakalnį, pasiūlė Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos paskelbti ši piliakalnį valstybės saugomu paminklu. Tiesa, nežinia, ar vien tai padės jį apsaugoti.
Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūra informavo, jog Žeimenos pakrantę apgadinęs sodybos savininkas nubaustas keleto tūkstančio litų bauda. Analogiškai Alytaus aplinkos apsaugos agentūra įvertino Punelės upelio teršėją. Aplinkosaugos bauda buvo skirta ir už želdinių iškirtimą prie Alšios upės.
Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūra, gavusi svetainės maps.lt lankytojo pranešimą apie kasamą tvenkinį, išsiaiškino, jog dirbama ne pagal projektą. Šio darbo iniciatorius nubaustas 500 Lt bauda, be to, jam pateiktas daugiau kaip 24 tūkst. litų ieškinys už gamtai padarytai žalą.
Daugiausia pranešimų – apie šiukšlinimą ir rūdyti paliktus nebevažiuojančius automobilius. „Kuršių marių pakrantėje per stiklus ir padangas neįmanoma praeiti“, - atskriejo pranešimas iš pamario. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakė sutvarkęs šią vietą ir įpareigojęs Klaipėdos savivaldybę ją prižiūrėti.
Kaunietis maps.lt svetainei atsiuntė nuotraukų, kuriose įamžino, kaip automobiliu atvažiavusi šeima išpila prie kelio gražioje gamtos vietoje šiukšles. Pagal nuotraukose užfiksuotą automobilio numerį policija nustatė kaltininką ir nubaudė 2 tūkst. litų bauda.
„Aukštaitijos nacionaliniame parke, Asalnų poilsiavietėje prie Puziniškio kaimo - šiukšlynas“, - piktinosi dar vienas gamtos mylėtojas. Parko direkcija nurodė šio žemės sklypo savininkui šiukšles išgabenti.
Svetainei maps.lt buvo pranešta ir apie netvarkingai eksploatuojamą Gaižiūnų kaimo sąvartyną Biržų rajone, nelegalius šiukšlynus šalia Ukmergės rajono Želvos kaimo ir Vilniaus priemiestyje Naujininkuose, atliekų priverstą Lomenos upelį Kaišiadorių rajone. Valstybės aplinkosaugos pareigūnai pranešė, jog nurodyti faktai teisingi, pažeidimai pašalinti.
„Pavasarį, kai nutirps sniegas ir pasirodys daugiau šiukšlių, akciją dar suaktyvinsime. Priimsime į darbą savanorį, kurio pareiga bus rūpintis gamtos mylėtojų pranešimais“, - planuoja BAF vadovas Ž.Morkvėnas.
Ši nevyriausybinė organizacija nori dar glaudžiau bendradarbiauti su Aplinkos ministerija.„Tačiau keista - nei ministerijos, nei jai pavaldžių institucijų tinklalapiuose nepasirodė informacija apie mūsų akciją, nors siuntėme ir prašėme. Kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų, tuo gamtai būtų geriau“, - stebisi Ž.Morkvėnas.
Jo nuomone, ši akcija ne tik tiesiogiai tarnauja gamtai, bet ir padeda valstybės aplinkosaugininkams racionaliau dirbti – iš pranešimų apie pažeidimus įsitikinusi, kuriuose šalies miestuose ir rajonuose jų yra daugiausia, Aplinkos ministerija galėtų skirti ten daugiau etatų ir lėšų.
„Reikėtų šią sistemą patobulinti, kad valstybės aplinkosaugininkai bet kada galėtų pamatyti žmonių atsiunčiamus pranešimus – tuomet jie galėtų dar greičiau reaguoti. Be to, būtų gerai, jei informacija apie gamtosaugos pažeidimus būtų priimama bendruoju pagalbos telefonu 112“, - svarsto Ž.Morkvėnas.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas džiaugiasi gamtos bičiulių parama.
„Kadangi pažeidimai paženklinami žemėlapyje, melagingų pranešimų būna mažai. Ši informacija dažniausiai patikima.
Tik gaila, jog mes, valstybės aplinkosaugininkai, ne visada pajėgiame greitai sureaguoti į šiuos pranešimus – pritrūksta tai žmonių, tai laiko, juk gamtosaugos problemų yra daug. O pranešimų autoriams kartais atrodo, jog tik jų paminėtosios yra svarbiausios ir kai jie nesulaukia tokios greitos reakcijos, kokios tikėjosi – nusivilia“, - sako R.Sakalauskas.
Pasak jo, Aplinkos ministerijoje jau seniai svarstoma galimybė bendradarbiauti su Bendruoju pagalbos centru 112. „Tačiau tada prireiktų daugiau etatų informacijai apie aplinkosaugos pažeidimus apdoroti, o ekonomikos krizės metu gauti etatų nebūtų lengva“, - svarsto gamtosaugininkas R.Sakalauskas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2009 02 07
https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/237039/nusikaltimai-gamtai-zemelapyje