Gyvūnų globėja nepabūgo ir policijos

Įtikino ir tėvus

Grafiką Kauno dailės instituto ketvirtame kurse studijuojančiai kaunietei Ievai Vaivaraitei dar tik 21 metai, bet jau septynerius jų Ieva yra veganė: nevalgo jokių gyvūnų produktų - nei mėsos (suprantama, ir žuvies, nes tai taip pat mėsa), nei pieno, kiaušinių.

"Augau kaime ir mačiau, kaip skerdžia kiaules ir pjauna ožkas, kaip dorojama mėsa, džiūsta ožkos kailis. Mane tai šiurpino", - prisimena Ieva.

Galbūt tai, o gal senelės pavyzdys - ji dėl ligos jau seniai nevalgo mėsos - paskatino ir Ievą nusigręžti nuo gyvūninių produktų. Mergina džiaugėsi, jog jos apsisprendimo nešoko keisti tėvai.

"Mama pritarė iškart. Man pavyko įkalbėti ir tėtį, dabar visa mūsų šeima - mama, tėtis, brolis ir aš - nevalgo mėsos", - didžiuojasi mergina.

Ievos mama Aiva Vaivarienė yra gydytoja.

Ieva tikino atpratusi nuo mėsos lengvai. "Kuo anksčiau susidomi taisyklinga mityba, tuo greičiau prie jos prisitaiko organizmas", - svarstė mergina.

Ji vengia net ir konditerijos gaminių, mat daugelyje jų yra gyvulinių taukų ar sviesto, be to, balti miltai nėra sveika. Mėgstamiausias Ievos valgis - aliejuje keptos bulvės su salotomis.

Mergina svajoja gyventi kaime ir neslepia, jog tuoksis tik su vegetariškų pažiūrų vaikinu. "Ir mūsų vaikai nežudys gyvūnų bei nevalgys mėsos. Užsiauginsime prie savo sodybos kaime vaisių, daržovių be chemikalų", - planuoja Ieva.

Paskatino gailestis

I. Vaivaraitė sako atsisakiusi mėsos ne dėl sveikatos. "Jei valgysi ekologišką mėsą (ypač žuvies) nedideliais kiekiais ir su daržovėmis, gali būti sveikesnis už veganą, kuris kirs daug pyragų ar kitokio nesveiko maisto.

Tačiau kuo gyvūnai mums, žmonėms, nusikalto, kad kasdien tūkstančiai jų yra skerdžiami, pjaunami, auginami baisiomis sąlygomis, išnaudojami?

Kiekvienas mūsų turėtume kelti sau švaresnio, ekologiškesnio, teisingesnio gyvenimo viziją. Nuo to ir prasideda vegetarizmas. Tai - veiksmingas kovos su mėsos pramone būdas", - aiškino Ieva.

Ieva seniai nenešioja gyvūnų kailio dirbinių, parduotuvėse ieško sintetinių striukių ir batelių. Kai priminiau, jog gaminant sintetiką labai teršiama gamta, mergina atšovė: "Gyvūnų kančios yra dar blogiau. Renkuosi mažesnį blogį".

I. Vaivaraitė sakė negalinti be gailesčio žiūrėti į Kauno zoologijos sodo narvuose uždarytus gyvūnus. Tačiau prisipažino: "Turime ir mes namie kačiuką. Man gėda pirkti jam mėsą. O broliui dovanojo žiurkėną, kuris toks drąsus, jog katę vaiko. Geriau jiems būtų gyventi kaime".

Svarus argumentas

Laikraščio "Žalioji Lietuva“ redaktorius, miškininkas ir biologas Andrejus Gaidamavičius vegetaru tapo prieš pusmetį. Vaikinas neslepia, jog kartais dar susapnuoja kvepiantį kepsnį, tačiau morališkai jam dabar daug lengviau.

Mat Andrejus yra medžioklės priešininkas ir svajoja apie antimedžioklinį judėjimą Lietuvoje. Jam jau pavyko priversti Aplinkos ministeriją sumažinti vilkų medžioklę.

"Kai diskutuoji su medžiotojais, jie tuoj klausia: "O tu mėsą valgai?" Kai dabar atsakau, jog ne, diskutuoti su jais jau lengviau", - šypsosi Andrejus.

Jis priminė, jog žvėris mūsų šalyje žudanti apie 40 tūkstančių medžiotojų bendruomenė yra maždaug 10 kartų didesnė nei Lietuvos kariuomenė. A .Gaidamavičiaus žodžiais, faktiškai tai - nepaskelbtas karas prieš gamtą.

"Žmonija šimtus metų medžiojo, nes neturėjo kito pasirinkimo. O šiuolaikiniame pasaulyje galima puikiai išgyventi nevalgant mėsos, tad kam žudyti? Tik dėl pramogos? Medžiotojai taip "sureguliavo" gyvūnų skaičių, kad dabar sutikti žvėrį tapo beveik neįmanoma", - teigė biologas.

Jis siūlo įsteigti Laukinių gyvūnų kontrolės ir apsaugos tarnybą, kurioje dirbtų visuomenininkai. Tik jie turėtų teisę gaudyti, prireikus - nušauti gyvūną.

Smerkia gentainių žudymą

Šie jaunuoliai - dalis Lietuvoje neseniai susikūrusios neformalios jaunimo iniciatyvinės grupės "Gerbk gyvūnų teises", palaikančios PETA idėjas. PETA – tai Žmonių etiško elgesio su gyvūnais organizacija "People for the Ethical Treatment of Animals".

Vadovo šioje grupėje, kurioje daugiausia - studentai, nėra, čia valdo demokratija: idėjos ir sumanymai aptariami drauge ir jei pritaria dauguma - imamasi darbo.

Judėjimas už gyvūnų teises gimė XIX amžiuje Anglijoje, o itin populiarėti jis pradėjo praėjusio amžiaus pabaigoje, kai JAV įsikūrė minėtoji PETA. "Mes, žmonės, taip pat esame tik gyvūnai, kartu su kitais gyvūnais besidalijantys Žemę", - teigia jų gynėjai.

Šiuo metu PETA pasaulyje turi bent milijoną pasekėjų, kurie ne tik nevalgo mėsos, pieno produktų ir kiaušinių, nenešioja rūbų iš kailio, odos, vilnos ir šilko, bet ir rengia protesto kampanijas prieš kailių pramonę ir prekybą, bandymus su gyvūnais, netinkamą jų laikymą, skerdimą, vadinamąsias greito maisto kavines.

"Nuo 1938 iki 1945 metų per holokaustą žuvo 12 milijonų žmonių. Lygiai tiek pat gyvūnų nužudoma Europoje žmonių maistui kas valandą", - primena PETA. Jos tinklalapyje tiksintis skaitiklis kas sekundę rodo skaičius, kiek JAV gyvūnų paskersta maistui.

 Aktyvistes policija suėmė

Grupė "Gerbk gyvūnų teises" per Lietuvoje 2006 metų rudenį vykusį Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II ir jos vyro Edinburgo kunigaikščio Philipo vizitą protestavo prieš tai, jog Elizabeth II sargybiniai dėvi iš lokių kailių pasiūtas dideles juodas kepures.

Karališkąją porą mūsų šalies sostinėje prie Britanijos ambasados „pasveikino“ lokio kailį apsitempusi moksleivė Karina Taruškaitė, o I.Vaivaraitė ir kiti gyvūnų užtarėjai laikė protesto plakatus.

"Karalienė neturėtų toleruoti gyvūnų žudymo tradicijos. Be to, meškų Didžiojoje Britanijoje seniai nebėra, o iš kitų šalių į Europą įvežti jų kailius draudžia tarptautiniai įstatymai", - piktinosi jie.

I. Vaivaraitę ir K. Taruškaitę Vilniaus policija sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Joms buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

Policija aiškino, jog piketuotojai pažeidė Susirinkimų įstatymą - nebuvo suderinę su savivaldybe akcijos vietos ir laiko. Be to, šis įstatymas draudžia susirinkimo dalyviams slėpti veidus po kaukėmis ar kitaip maskuotis, esą tai liudija apie jų pasiruošimą padaryti teisės pažeidimus.

Po kelių valandų išleista iš policijos komisariato I. Vaivaraitė stebėjosi, jog pareigūnai pažeidimu vadina taikią akciją, kai mielas meškutis kviečia nežudyti jo brolių.

"Gyvūnų gynėjų akcijos vyksta viso pasaulio šalyse ir ligi šiol nė vienam policininkui jos nekliūdavo. Mūsų grupės nariai yra protestavę prie Danijos ambasados prieš danų verslininkų norus statyti Lietuvoje kiaulides.

Buvome apsirengę kiaulių "kostiumus", tačiau tada niekas mūsų neareštavo", - priminė mergina.

Tarnai ir maistas

Protesto prieš gyvūnų išnaudojimą akcija Vilniuje Lietuvos gyvūnų teisių gynėjams nebuvo pirmoji - jie jau buvo piketavę prie sostinėje įkurto kailių salono "Nijolė", taip pat prie Danijos ambasados dėl danų verslininkų mūsų šalyje statomų kiaulių fermų.

I. Vaivaraitės nuomone, tokios akcijos skatina susimąstyti apie baisią gyvūnų dalią. Tačiau, pasak jos, dar naudingiau būtų apie tai aiškinti darželiuose, mokyklose, įstaigose.

"Pagrindinis mūsų kelias - švietėjiška veikla, ekologinis žmonių mokymas. Nes dauguma žmonių neturi supratimo apie ekologiją. Jie pavargę, pikti, abejingi ir neturi nei laiko, nei noro apie tai galvoti. Todėl pastaraisiais metais gyvūnų išnaudojimas ir kančios pasiekė kulminaciją - fermos, bandymai su gyvūnais, jų skerdyklos.

Žmonės rūpinasi tik savimi - maistu, rūbais, namais. O gyvūnai daugumą domina tik kaip tarnai ir maisto šaltinis. Bet juk žmonės yra taip pat gyvūnai, vadinasi, žmonės išnaudoja ir valgo savo giminaičius.

Kai tai paaiškini, daug kas susimąsto. Kai kurie ir apsisprendžia gyventi kitaip. Aktyviausiųjų mūsų grupės narių kol kas tik kelios dešimtys, tačiau gyvūnų teisių gynėjų Lietuvoje sparčiai daugėja", - džiaugėsi Ieva Vaivaraitė.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 10 14