Vienoje vaizdingiausių sostinės vietų, Verkių regioniniame parke ošiančiame pušyne prie Popieriaus gatvės, atidarytas pavojingų atliekų sąvartynas.
Galingi sunkvežimiai skuba vienas po kito čia iš akcinės bendrovės "Naujieji Verkiai", kur gaminamas popierius, ir verčia į didžiulę duobę šios bendrovės nutekamojo vandens valymo įrenginių dumblą.
Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų skyriuje mane informavo, jog bet kokių valymo įrenginių (juo labiau - popieriaus pramonės) šlamas yra ne buitinė, o pavojinga atlieka ir vieta jų laidojimui turi būti parinkta ypač atsakingai.
Kaip papasakojo prie sąvartyno sutiktas šių darbų vykdytojas Tautvydas Budreika, šiemet čia atgabenta jau 300 kubinių metrų šlamo.
Už kokio šimto metrų esančioje sodyboje gyvenantis Valius Ramanauskas sakė, jog jo šulinyje pablogėjo vanduo. Pasak jo, kitų kaimynų šuliniuose jis tapo netgi rausvas, dvokia.
Šlamas verčiamas į vandenį duobėje. Po to šis vanduo upeliu nusrovena į greta telkšantį ežerėlį, kuriame, pasak vietos gyventojų, žuvys jau krito, o iš jo - į netoliese tekančią Nerį. Beje, kitoje Neries pusėje priešais šį dumblo sąvartyną – Lietuvos Prezidento rezidencija Turniškėse.
Savivaldybės gamtosaugos skyriaus vedėjo Kęstučio Turonio leidime laidoti čia šlamą rašoma, jog jis duotas tik su sąlyga, jeigu atliekose nebus rasta toksiškų medžiagų ir jei fabrikas parengs karjero rekultivavimo ir apželdinimo projektą. Pasak K.Turonio, "šis sprendimas suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūra".
Bendrovės technikos direktorius Stasys Jencius tvirtino, jog išgabenamos atliekos nekenksmingos, "tai tik mineralinės medžiagos – sunkiųjų metalų jose nėra", todėl Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono departamentas bei savivaldybės gamtosaugos skyrius ir leidęs jas čia laidoti.
Tačiau šios bendrovės laboratorijos šlamo tyrimo, atlikto praėjusių metų kovo 21 dieną, išvadoje teigiama, jog jame yra magnio, aliuminio, silicio, kalcio oksidų. 52 procentus atliekų sudaro celiuliozės plaušas. Anot S.Jenciaus, gamtosaugininkų leidimui gauti užteko pristatyti šią bendrovės laboratorijos atlikto tyrimo išvadą.
Pernai akcinė bendrovė "Vilniaus hidroprojektas" parengė šio sąvartyno rekultivavimo projektą. Kaip rašoma jame, iš viso numatyta Verkių regioniame parke palaidoti 10 tūkstančių kubinių metrų pavojingų atliekų - 10 metų po tūkstantį kubų kasmet.
Prie projekto prisegtas Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros docentės gamtos mokslų daktarės Vidos Motiekaitytės siūlymas, supylus atliekas, jas užversti durpėmis, suvoluoti, patręšti bei apsėti dobilais ir kitomis daugiametėmis žolėmis.
Vietos gyventojai man parodė, kur buvo išpilta keli šimtai kubinių metrų šlamo prieš kelerius metus: pilkšvos atliekos boluoja paviršiuje, ant jų niekas neauga.
S.Jencius tvirtino, kad šlamas verčiamas į duobes, kurios atsirado, kadaise čia iškasus durpes. Tačiau mes išvydome naujas, specialiai tam reikalui iškastas duobes.
K.Turonis prisipažino nebuvęs ten, kur verčiamos atliekos, ir nustebo, jog tam prireikė naujų duobių. "Kai dėl blogo vandens šuliniuose - kodėl žmonės kreipiasi ne į laboratorijas, o į laikraščius?" - stebėjosi miesto gamtosaugos vadovas.
Nieko blogo šių atliekų laidojime Verkių regioniniame parke sakė nematąs ir Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus agentūros viršininkas Antanas Ivoška. "Tai tik vietos žmonių emocijos: jie nepatenkinti, kad pro jų namus važiuoja dumblo prikrauti sunkvežimiai", - kalbėjo A.Ivoška.
Feliksas Žemulis, Lietuvos ryto priedas Sostinė,1997 02 28