Aplinkos ministerijos pareigūnai nutarė pateikti Švenčionėliuose gyvenantiems broliams Juozui ir Rimantui Zitikiams 860 tūkstančių 400 litų civilinį ieškinį už gamtai padarytą žalą. Šią sumą galima įrašyti į Lietuvos rekordų knygą - iki šiol tokio didelio ieškinio privatiems asmenims už gamtai padarytą žalą dar nebuvo.
Tokio gamtos sergėtojų įvertinimo Zitikiai nusipelnė po to, kai jie Labanoro regioniniame parke, Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje, be aplinkosaugos tarnybų leidimo iškasė tris 0,33, 0,96 ir 1,96 hektaro tvenkinius. Dabar prie Zitikių sodybos Švenčionių rajono Ažubalio kaime tyvuliuoja 3,25 ha vandens. Iš viso iškasta daugiau kaip 35 tūkstančiai kubinių metrų žemių, bendras pažeistas plotas sudaro 8,3 ha.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas paprašė Švenčionių rajono prokuratūrą iškelti Rimantui Zitikiui, kuris oficialiai dirba akcinės bendrovės "Švenčionėlių keramika" medžio apdirbimo cecho viršininku, baudžiamąją bylą. Prokuratūra jau pradėjo tardymą.
Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Jonas Jakseboga sakė, jog žala gamtai apskaičiuota pagal "Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus ar kitaip sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką", kurią aplinkos apsaugos ministras patvirtino 1995 metais.
Kadangi toje vietoje, kur dabar telkšo Zitikių tvenkiniai, yra regioninis parkas bei draustinis, šie įkainiai didinami tris kartus.
1992 metais Vyriausybės patvirtintose "Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose" nurodoma, kad nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje draudžiama žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija, taip pat keisti hidrologinį režimą, įrengti didesnius kaip 0,05 hektaro vandens telkinius. Šio dokumento reikalavimus pažeidę asmenys privalo atlyginti žalą.
Pirmuosius Zitikių kasinėjimus prie Ažubalio kaimo Švenčionių rajono gamtosaugininkai pastebėjo kone prieš dešimtį metų. Kadangi šiems darbams nebuvo nei projekto, nei aplinkos apsaugos tarnybų leidimo, R.Zitikis buvo nubaustas pinigine bauda.
Pernai gamtosaugininkai jam vėl išrašė 300 litų baudą. Jų skaičiavimu, tuo metu žala gamtai dėl iškastos žemės siekė apie 150 tūkstančių litų. Vėliau broliai Zitikiai iškastas žemes užstumdė ant likusios teritorijos, todėl žala buvo dar padidinta.
Šį rudenį aplinkos ministras sudarė komisiją, kuri, apžiūrėjusi tvenkinius, pasiūlė bausti ne tik kasėjus, bet ir jų negalėjusius įveikti Švenčionių rajono gamtosaugininkus.
"Mes norėjome pagražinti sodybos aplinką, kur telkšojo durpynas, be to, auginti tvenkiniuose žuvis, antis, o prie tvenkinių - spanguoles", - aiškino "Lietuvos rytui" R.Zitikis, tačiau netrukus susinervino ir kalbėti atsisakė.
Jo parašytuose gamtosaugininkams paaiškinimuose teigiama, jog žemė, kur buvo kasami grioviai bei tvenkiniai, anksčiau priklausė Zitikių tėvui bei seneliui. Griovius jaunieji Zitikiai kasę tose vietose, kur jie buvo ir ankstesniais laikais. Kolūkių laikais ten buvo ir duobių, iš kurių buvo kasamos durpės. Zitikių kaimynų liudijimu, pelkaitėje prie Zitikių sodybos nuo seno buvo tvenkinys.
Tačiau darbuodamiesi broliai užgriebė ir Švenčionėlių miškų urėdijai priklausančią žemę.
"Zitikius reikia ne bausti, o premijuoti: tvenkiniuose apsigyvens vandens paukščiai ir kiti gyvūnai, be to, pagražėjo monotoniškas šios vietovės vaizdas", - pareiškė "Lietuvos rytui" vienas Aplinkos ministerijos tarnautojas, tačiau paprašė jo pavardės neskelbti – bijąs ministerijos vadovų rūstybės.
Pašnekovas stebėjosi, kodėl į komisiją nebuvo pakviesta biologo ar kito nepriklausomo gamtininko.
Aukštaitijos nacionalinio parko vyriausiasis mokslinis bendradarbis Bronius Šablevičius gerai pažįsta ne tik Aukštaitijos nacionalinį, bet ir gretimą Labanoro regioninį parką.
"Neseniai apžiūrinėjau tuos Zitikių tvenkinius, bet užpuolė šuo. Daugiau aš ten kojos nekelsiu, tačiau spėjau pamatyti, kad tvenkiniuose ir prie jų pagausėjo gyvūnų, taigi ne taip jau ten viskas blogai, tiktai šiems darbams reikėjo gauti leidimą", - sakė gamtininkas.
Kai papasakojau aplinkos ministrui Daniui Lygiui apie šias gamtininkų abejones, ministras pareiškė paprašysiąs ne tik kraštovaizdžio specialistų, bet ir biologų mokslininkų nuomonės apie Zitikių kasinėjimus.
Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos Valstybinių parkų ir rezervatų skyriaus viršininko Eduardo Vaitkevičiaus nuomone, nerealu reikalauti, kad Zitikiai sumokėtų tuos daugiau kaip 860 tūkstančių litų. "Tegul jie pagal su gamtosaugininkais suderintą projektą pataiso bent tai, ką dar galima pataisyti, pavyzdžiui, užlygina griovius", - kalbėjo jis.
Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas J.Jeksiboga pridūrė, jog Zitikiai mainais už darbus savo tvenkiniuose turėtų ką nors gero padaryti Labanoro regioniniam parkui - finansuoti šiukšlių išvežimą, rodyklių gamybą ar kitus darbus. "Jeigu jie net ir sumokėtų ieškinį, kuo sunku patikėti, šie pinigai patektų į šalies biudžetą ir Labanoro parkas jų negautų", - sakė Švenčionių rajono gamtosaugininkų vadovas.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1999 09 28