Kuršių nerijos gamtos sergėtoja stojo ginti šernų

Nacionalinio parko direktorė užsimojo išginti iš saugomos gamtos teritorijos medžiokles pamėgusius ponus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės - Neringos savivaldybė, iš kitos - direktorės kolegos ir pavaldiniai medžiotojai.

Neringos meras Vigantas Giedraitis išleido potvarkį, kuriuo leidžiama nerijoje iki Naujųjų metų sumažinti šernų skaičių. Neringos savivaldybės vadovo nuomone, šių žvėrių čia priviso perdaug. "Jie ne tik kaulija maisto iš poilsiautojų, bet ir knisa Juokdrantės ir Nidos skverus, nusiaubia gyventojų pasėtas ir išpuoselėtas gražias vejas", - peikė šiuos žvėris meras.

Tačiau kita Kuršių nerijos valdžia - nacionalinio parko direktorė Stancikienė šiuo dokumentu pasipiktino. "Tegul turtuoliai nesėja užsieninių žolių vejose, ir šernai jų neknis. Nacionaliniame parke turėtų augti ne užjūrio žolės, kurios šernams, matyt, yra skanios, o čiobreliai, raudonėliai ir kiti vietos augalai, kurių tie žvėrys neliečia", - aiškino ji.

Medžioja gamtosaugininkai

Dar labiau Stancikienė nustebo, jog mažinti šernų skaičių meras patikėjo parko direkcijos, kuriai ji antri metai vadovauja, darbuotojams. "Gamtosaugininkų pareiga - ne šaudyti žvėris, o juos saugoti", - pareiškė parko direktorė, bet sutriko prisiminusi, jog jos pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis bei keletas girininkų - aistringi medžiotojai.

Kuršių nerijoje mėgsta medžioti ir Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas bei kiti valstybės gamtos sergėtojai.

Sovietiniais metais nerijoje turėjo teisę medžioti tik aukšto rango partiniai veikėjai, iš čia ne vieną medžioklės trofėjų yra parsivežęs Algirdas Brazauskas. Žvėrių nerijoje buvo veisiama nemažai, jie šiame siaurame žemės lopinėlyje tarp vandenų neturėdavo kur dingti ir tapdavo medžiotojų elito taikiniais.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę vadinamieji reprezentaciniai medžioklės plotai nerijoje ir kitose šalies vietose teoriškai buvo panaikinti, tačiau vis dėlto nacionaliniuose parkuose leista medžioti ne tik vietos medžiotojams, bet ir atvykėliams "mokslininkams" - esą mokymo tikslais.

Ne vienas tokių ligi šiol nacionaliniuose parkuose esančių "universitetų" išgarsėjo skandalingomis politikų ir verslininkų medžioklėmis. Yra tokių "mokomosios medžioklės" plotų ir Kuršių nerijoje, teoriškai jie priklauso Klaipėdos universitetui.

Užsimojo išvyti ponus

Stancikienė tvirtino bandysianti keisti nusistovėjusią nerijoje medžioklės tvarką. "Ponai kaip važiavo čia medžioti, taip važiuoja. Antai prieš savaitę buvo išduotas leidimas nušauti nerijoje briedę arba jos jauniklį. Briedžių mūsų parke liko tik keliolika - vieni žuvo po mašinų ratais, kitus nušovė medžiotojai arba brakonieriai. Tai kuriam galui toliau juos naikinti?

Kai to klausiu savo kolegų, jie aiškina, esą briedžiai nugraužia medžių jaunuolynus. O ar kas nors šeria čia tuos žvėris, kad jie medžių negraužtų? Jei rasite mūsų parke bent vienerias ėdžias - sumokėsiu šimtą litų", - kalbėjo parko direktorė.

Jos nuomone, medžiokles nacionaliniame parke reikia uždrausti - žvėrys bent čia rastų ramybę, o jų skaičių reguliuotų pati gamta. "Medžioti nacionaliniuose parkuose reikėtų tik esant būtinam reikalui, pavyzdžiui, pastebėjus pasiutusį žvėrį, o ne taip, kaip dabar: pyškina jau ne tik miškuose, bet ir gyvenvietėse - Neringos meras kasmet leisdavo tokią pramogą", - piktinosi Stancikienė.

Tvarką patvirtino ministras

"Be reikalo Stancikienė taip jaudinasi - gal šernai liks gyvi", - ramino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros vedėjas Alfredas Šepštas. Neringos mero dokumentas parašytas aptakiai, žodžio "medžioklė" jame nėra.

Pasak pašnekovo, Neringos mero potvarkis bus perduotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, ir šio vadovai spręs, ką daryti su pamėgusiais lankytis nerijos miesteliuose šernais.

"Gal lieps šernus baidyti? O jeigu bus nutarta medžioti, duosiu medžioklės lapus direkcijos darbuotojams - medžiotojams. Pernai Nidoje ir Smiltynėje buvo sumedžiota tik po vieną, Juodkrantėje - du šernai, kurie įkyrėjo vietos žmonėms", - pasakojo agentūros vedėjas.

Šepštas yra ne tik gamtosaugininkas, bet ir medžiotojas, vadovauja Neringos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijai. Šioje komisijoje yra ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Kolokšanskis.

"Nacionalinio parko direkcija mums kasmet pateikia ataskaitą, kokią žalą parkui padaro žvėrys. Remdamiesi šiuo dokumentu mūsų komisija ir pasiūlo Aplinkos ministerijai, kiek ir ką nerijoje reikia medžioti", - aiškino Šepštas. Pasak agentūros vadovo, briedžių nerijoje yra dvigubai daugiau negu turėtų būti tokiuose plotuose, todėl jie kenkia miškui.

Šepšto nuomone, jeigu Stancikienei nepatinka dabartinė medžioklės organizavimo parke tvarka, ji turėtų kreiptis į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą, kad šis ją pakeistų, "o kol kas turime dirbti kaip nurodyta".

Meras perlenkė lazdą

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė, kuriai patikėta kuruoti medžioklės reikalus šalyje, sako, jog Neringos mero leidimas reguliuoti šernų kaimenę yra neteisėtas.

"Tai ne savivaldybės, o gamtos apsaugos pareigūnų kompetencija", - paaiškino Urbelionytė. Meras gali nebent prašyti gamtos sergėtojų ginti teritoriją nuo laukinių gyvūnų, jei to labai prireikia.

Gamtos apsaugos departamento direktorius, medžiotojas Laimutis Budrys sakė nematąs tragedijos, jei nerijoje šernų liks kiek mažiau. "Žvėrių namai yra miškas, o ne kurortinis miestelis", - priminė jis.

Jo žodžiais, neblogai, jei šernus medžios patys direkcijos darbuotojai - medžiotojai. "Nereikia bijoti net savo šešėlio. Be to, Lietuva dar ne tokia turtinga kaip kitos Vakarų šalys, kur nacionaliniuose parkuose žvėrių skaičių reguliuoja tik medžiotojai profesionalai. Ten jiems už šį darbą užmoka valstybė, o pas mus yra atvirkščiai - medžiotojai moka valstybei už leidimą naudoti fauną", - sakė Budrys.

Gamtos apsaugos departamento vadovas nepritarė Stancikienės siūlymui atsisakyti medžioklės nacionaliniuose parkuose. "Medžioklė yra ir gamtosauga. Kartais tenka imtis ir tokio drastiško būdo, jog gamtai būtų geriau", - sakė Budrys ir pridūrė, jog nacionaliniuose parkuose medžioklės yra ribojamos - rečiau medžiojama su varovais, nemedžiojami kai kurie paukščiai.

Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 11 09