Tai jau istorinis rašinys apie Žaliųjų judėjimo veiklos pradžią, kuri nugrimzdo praeityje, o daug buvusių vadinamųjų žaliųjų pasuko kitais keliais (tačiau istoriją žinoti verta). Antai šioje publikacijoje minimas tuometis Kauno žaliųjų bendrijos "Atgaja" vadovas Kęstutis Navickas, nors Žaliųjų judėjimo lyderiai ir deklaravo savo atsiribojimą nuo politikos, po kurio laiko pasuko į valdžią - buvo tapęs aplinkos, vėliau žemės ūkio ministru; tiesa, visas kadencijas išbūti valdžioje jam nepavyko. - F.Ž., 2024
Lietuvoje šiuo metu (1995 m.) veikia 40 ekologinių organizacijų. Kiti tvirtina, jog jų yra perpus mažiau, kai kurios egzistuojančios tik popieriuje.
Kaune įsikūrusi ekologinė "Atgajos" bendrija - viena senesniųjų. "Atgają" įkūrėme 1987 metų liepos šešioliktąją - visą gyvenimą atsiminsiu šią datą",- pasakojo 1990 metais man pirmasis jos vadovas kaunietis Saulius Gricius. Gaila, 1991-aisiais jis išėjo Anapilin.
Bendrijos ištakos - Kauno technologijos universiteto žygeivių klubas "Ąžuolas", kurio nariams - tuometiniams šio instituto studentams Sauliui Griciui, Sauliui Pikšriui, Linui Vainiui ir kitiems rūpėjo ne tiek žygiai, kiek kraštotyra, kultūros, istorijos paminklai.
SSRS prasidėjus vadinamajai perestroikai, 1987-aisiais valdžia leido jaunimui burtis į komjaunimo komitetų prižiūrimus klubus. S. Gricius - ką tik baigęs Kauno politechnikos institutą ir pradėjęs dirbti staklių gamykloje inžinierius – tuomet pasiūlė draugams: steikime jaunimo paminklosaugos klubą. Vilniuje tuo metu buvo įkurtas analogiškas "Žemynos" klubas.
"Atgajos" nariai, kurių iš pradžių buvo keliasdešimt, rengė demonstratyvias talkas Kauno senamiestyje, kirto nuo piliakalnių šlaitų krūmus, kuopė šiukšles bei kalė laiptus.
Pakilus "žaliajai bangai", "Atgaja" pasuko į gamtosaugą. Pasak S. Pikšrio, jie organizavo pirmąjį Lietuvoje ekologinį protesto mitingą 1988 metais, į kurį susirinko apie 50 tūkstančių žmonių, Černobylio atominės elektrinės katastrofos metines, po kurių buvo įsteigtas Černobylio judėjimas, ekologinį protesto žygį 1988 metais ir Taikos žygį 1989-aisiais, užterštų pieno produktų ir daržovių boikotą, piketus prieš Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės ir KGB radiolokacinės stoties statybas, bado akciją protestuojant, kad neparenkama vieta Kauno nutekamojo vandens valymo įrenginiams ir kitas akcijas.
"Atgajos" senbuvių L. Vainiaus irį S. Pikšrio teigimu, Lietuvos žaliųjų judėjimas - irgi šios bendrijos idėja. "O viskas, ką darė "Atgaja", buvo sumanyta S. Griciaus", - sakė jie.
Po S. Griciaus mirties bendrijoje ilgai tęsėsi krizė, kai kurie jos nariai paliko ne tik bendriją, bet ir apskritai gamtosaugą. Kituose miestuose ekologiniai klubai irgi ėmė byrėti. Viena pirmųjų žlugo vilniečių "Žemyna". Pasak kauniečių, "Žemynoje" daug kas norėjo būti lyderiais, be to, juos traukė verslas - gamtosauga buvo tik priedanga".
"Atgaja" dar ilgai išsilaikė, nes tapo, pasak jos dabartinio pirmininko Kęstučio Navicko, jau kitokia - "dalykiška ir profesionali". Imta dalyvauti kai kurių ekologinių užsienio organizacijų tarptautiniuose projektuose. Antai nutarus įgyvendinti Lietuvoje Švedijos nevyriausybinių gamtosaugos organizacijų projektą "Rūgštūs lietūs", bendrijoje buvo įkurtas energijos ir oro taršos tyrimo centras, kuriame, kaip aiškino šio centro koordinatorius, Lietuvos žaliųjų pirmininkas Linas Vainius, renkama gamtosaugos informacija.
Be to, "Atgajoje" buvo įkurtas ekosofijos klubas. Pasak jo vadovės Laimos Galkutės, klubo veikla - ekologinis švietimas. Kiti bendrijos padaliniai - Gintariaus Leščiukaičio vadovaujama dviračių parduotuvė, užsieniečių ekologinio turizmo sekcija, vadovaujama K. Navicko, bei paminklosaugininkų grupė (vadovas Arvydas Rukšėnas).
"Atgaja" faktiškai vadovauja Lietuvos žaliesiems", - tvirtino jos pirmininkas K. Navickas. Antrajame žaliųjų suvažiavime Žaliųjų judėjimo pirmininku buvo išrinktas šios bendrijos narys L. Vainius, žaliųjų būstinė buvo "Atgajos" bendrijos patalpose.
"Tačiau mes laikomės faktiškai iš Kauno savivaldybės labdaros", - sakė K. Navickas. Pasak jo, bendrija įsiskolinusi jai už patalpų nuomą. "Gal savivaldybė mūsų iš čia neiškraustys", - tikėjosi "Atgajos" vadovas (ankstesnes patalpas bendrijai neseniai teko palikti).
Vasarą bendrija kartu su žaliaisiais organizavo ekologinį dviračių žygį per Lietuvą, kuris, pasak K. Navicko, ne tik visiškai ištuštino bendrijos kasą, bet ir padarė skolų.
Kiek narių bendrijoje dabar? "Dvidešimt-trisdešimt suskaičiuotume" - teigė "Atgajos" senbuviai.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1995 11 18