Daugiau kaip 200 Vilniaus rajono Riešės seniūnijos kaimų žmonių protestuoja prieš ketinimus prie šalies sostinės, šalia Europos geografinio centro, įsteigti didžiulį žvyro karjerą.
Riešės seniūnijos Pašilių, Palaukinio, Paežerių, Gegliškės, Raudondvario, Didžiosios Riešės ir kitų kaimų gyventojai dar ne visi spėjo atsiimti savo tėvų ir protėvių žemes, kai išgirdo, jog čia bus kasamas žvyras.
"Mūsų seniūnijos gyventojai per pastaruosius 15 metų atgavo tik 60 procentų savo anksčiau turėtos žemės, eilė susigražinti žemę tebėra ilga.
Aplink Vilnių žemės trūksta, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija patarinėja mūsų žmonėms imti žemės Kaišiadorių rajone ir kitur. Mūsų žemėje kas žvyrą, o mums siūlo keltis kitur", - piktinasi Riešės seniūnė Ana Kotvicka.
Apkastų Europos centrą
Vietos žmonių aistras pakurstė ir naujiena, jog būtent jų seniūnijoje yra tikrasis Europos geografinis centras, o ne prie Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Purnuškių kaimo, kur dabar stūkso memorialinis akmuo bei pardavinėjami sertifikatai.
Europos geografinį centrą Vilniaus rajone nustatė Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas 1989 metais. Tada koordinatės buvo nustatytos minučių tikslumu, o užpernai minėto Prancūzijos instituto vadovas Bertrand'as Levy atsiuntė laišką, kuriame šis centras apskaičiuotas sekundžių tikslumu.
Pasak geografo profesoriaus Pauliaus Kavaliausko, pagal patikslintas koordinates Europos geografinio centro vieta - 6 kilometrai į pietus Vilniaus link, greta Riešės seniūnijos Palaukinio ir Pašilių kaimų. Galima spėti, jog ši vietovė netrukus taps labai populiari.
Tačiau kaip tik čia, daugiau kaip 70 ha plote, Vilniuje įsikūrusios akcinės bendrovės "Artimiausias talkininkas", "Mabilta" ir "Rizgonys" ir planuoja kasti žvyrą. Tiesa, jos tvirtina, esą karjero duobė būtų greta Europos centro.
Žvyras yra naudingiau
Minėtų bendrovių užsakymu geologo Ginučio Juozapavičiaus individuali įmonė "Magma" parengė Pašilių žvyro karjero naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą. Ta pati "Magma" prieš tai ir ieškojo žvyro Pašiliuose.
Praėjusią savaitę Riešės seniūnijoje susirinkę vietos žmonės apsvarstė "Magmos" ataskaitą ir nubalsavo jai nepritarti bei pareikalavo dokumentą taisyti iš esmės.
G.Juozapavičius tikino, jog kasant žvyrą neigiamo poveikio aplinkai nebus. "Gamtos vertybių toje vietoje nėra - dirvonai apleisti, o miškai ūkiniai", - aiškino geologas. Iškirtus didesnę jų dalį ir per keliolika metų iškasus žvyrą, atsivers 70 ha ploto ir 20 metrų gylio duobė. Dalį jos žadama apželdinti, likusioje telkšotų vanduo. Nuo karjero iki gyventojų sodybų būtų paliekamos 30 metrų pločio sanitarinės apsaugos zonos.
"Žvyro eksploatavimas yra geresnė alternatyva gyventojams, negu tankus gyvenamasis užstatymas, rekreacijos ar pasilinksminimo, komercinė ar gamybinė veikla", - rašo ataskaitoje jos rengėjai.
Susirinkusiųjų kamantinėjamas, kodėl prireikė keisti kraštovaizdį sostinės pašonėje, G.Juozapavičius dėstė, jog Vilniaus statyboms trūksta žvyro, o atsigabenti jo iš toli brangu, per miestą važiuojantys sunkvežimiai teršia orą. "Žvyras čia bus kasamas ne privatiems, o visuomenės interesams tenkinti", - pabrėžė geologas.
Tačiau vietos gyventojai įsitikinę, jog daugiausia naudos iš šio projekto turėtų privatūs verslininkai.
Kas kam trukdo?
Gyventojai stebėjosi, kodėl geologai, 1992 metais pasižvalgę Pašiliuose, juos prisiminė tik po keliolikos metų, kai žemė čia pabrango dešimtis kartų.
"70 ha žemės ploto, kurį siekia išsinuomoti žvyrui kasti bendrovės, dabartine rinkos kaina yra daugiau kaip 100 milijonų litų. Ar ne tai yra tikroji susidomėjimo Pašilių žeme priežastis? Ar neatsitiks taip, jog čia ne žvyrą kas, o statys namus?" - svarstė Pašiliuose gyvenantis architektas Tomas Lapė. Jo įtarimą didina tai, jog "Mabilta" yra didelė gyvenamųjų namų statybos Vilniuje bendrovė.
Vietos žmonės rodė dokumentus, jog dabar norimo atidaryti karjero teritorijoje jau seniai suprojektuoti ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinti žemės sklypai. Vilniaus apskrities naudingų iškasenų telkinių sąraše, kurį Geologijos tarnyba pateikė žemėtvarkininkams, Pašilių telkinio tada nebuvo.
Dar daugiau: Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyrius raštu patvirtino, jog rengiant Didžiosios Riešės žemėtvarkos projektą konsultuotasi su Lietuvos geologijos tarnyba ir toji pranešusi, jog šis išžvalgytas telkinys neperspektyvus.
"Ataskaitoje rašote: "Piliečiai, pasistatę namus ant 1992 metais parengtinai išžvalgyto telkinio, kuris buvo įtrauktas į Žemės gelmių registrą, turėjo žinoti apie jų eksploatavimą, todėl jų pretenzijos nepagrįstos".
Tačiau sklypus padalinusį žemėtvarkos projektą Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino dar 2000 metais, daugelis namų pastatyti taip pat seniai, o Žemės gelmių registras sukurtas tik 2002 metais. Pašilių telkinys į jį įrašytas 2005 metais ir ligi šiol dar nėra patvirtintas", - priminė geologui G.Juozapavičiui Pašiliuose gyvenantis Antanas Stakė.
Jo nuomone, geologijos verslininkų siekimas uždrausti įsikurti Pašiliuose žmonėms yra neteisėtas. "Žemės gelmių įstatymas nurodo netrukdyti naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau įstatymą papildžiusiame Vyriausybės nutarime paaiškinama, jog šis draudimas įsigalioja tik tada, kai žemės išteklių telkinys yra oficialiai patvirtintas", - sakė A.Stakė.
"Ne mes jums, o jūs mums trukdote, nes kai kurie mūsų gavo toje vietoje sklypus dar iki 2000 metų, paėmė paskolas, nusipirko statybinių medžiagų, tačiau namų statytis negali", - kaltino kasybos iniciatorius Auksė Glavinskienė. Jos nuomone, valstybė turėtų pirma grąžinti žmonėms žemės nuosavybę, o tik vėliau tartis su jais, ką toje žemėje daryti.
Kai kurie norintys įsikurti Pašiliuose žmonės dėl šių trukdymų pasiskundė teismams, šiuo metu nagrinėjama keletas bylų.
Socdemų interesai?
Susirinkime dalyvavęs garsus kraštovaizdžio specialistas, daugelio Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių planuotojas P.Kavaliauskas nurodė ir daugiau argumentų, kodėl nereikėtų kasti žvyro Pašiliuose.
"Geologai sumanė nušluoti toje vietoje susidariusį unikalų geologinį Žemės darinį - keimą ir gražų pavilnių kraštovaizdį paversti Mėnulio vaizdais", - stebėjosi savo kolegomis gamtininkais profesorius.
P.Kvaliauskas yra vienas Lietuvos bendrojo plano autorių. "Nei šalies Bendrajame plane, kurį patvirtino Seimas, nei Vilniaus rajono Bendrojo plano projekte kasti žvyrą šioje vietoje nenumatyta", - tvirtino mokslininkas.
Pasak jo, ši teritorija priklauso įstatymais įteisintam šalies gamtiniam karkasui. Saugomų teritorijų įstatymas leidžia gamtiniame karkase tik tokią veiklą, kuri nekeičia kraštovaizdžio. "Rekreaciniai Pašilių turtai daug kartų pranoksta ten slūgsančio žvyro kainą", - perspėjo verslininkus mokslininkas.
"Vilniaus apskrities ir rajono vadovams reikėtų apsispręsti, kaip jie įsivaizduoja sostinę ir jos apylinkes, - patarė P.Kavaliauskas. - Kas gyvens Pašiliuose - vietos žmonės ar smėlio karjerų generolai, už kurių matyti platūs politikų pečiai?"
LŽ pašnekovai sakė girdėję, jog vienos iš bendrovių, kuri ketina kasti žvyrą greta Vilniaus, akcininkas yra Lietuvos socialdemokratų legenda Algirdas Brazauskas.
Rajono merė - prieš
"Būtų neprastai pasirausti būtent ten - galbūt turistams parodytume ne tik Europos, bet ir Žemės planetos centrą", - juokauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius.
Iš pradžių jis prisipažino mintyse Pašilių telkinį jau "nurašęs". Ne tik dėl to, jog ten, pasak šio specialisto, vietoje teritorijos, kurioje buvo 15 mln. kubinių metrų žvyro, beliko tik pusė ploto, bet ir todėl, jog "pernelyg daug toje vietoje interesų".
Vėliau J.Mockevičius prakalbo kitaip. "Viskas ten gražu, kasti galima, juo labiau kad žvyro stinga, o draustinių, gamtos paminklų Pašiliuose nėra", - dėstė šalies geologijos vadovas. Jo teigimu, juridinis pagrindas drausti atkurti toje vietoje žemės nuosavybę yra nuo 1992 metų, tačiau teisę spręsti turi tik teismas.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų nuomone, tokio didelio projekto negalima imtis, kol nepatvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas.
"Vilniaus rajono savivaldybė turi teisę nutraukti išteklių žvalgybos, projektavimo ir panašius darbus, nes yra savo teritorijos šeimininkė. Trakų rajono taryba taip ir padarė", - sakė departamento poveikio aplinkai skyriaus vedėja A.Giedraitienė.
Vilniaus rajono merė Marija Rekst "Lietuvos žinias" informavo remianti nepritariančių žvyro kasybai Riešės seniūnijos gyventojų poziciją.
"Savivaldybė teikia pirmenybę žemės grąžinimui. Tik tada, kai tai bus padaryta ir kai žvyro karjero projektui pritars Riešės seniūnijos bendruomenė, jį pasirašysime", - perdavė merės žodžius savivaldybės Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Beata Nanevic.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 11 29