Už įstatymo ribų paskelbtiems agresyviems Sosnovskio barščiams naikinti valstybės gamtosaugininkai gavo europinių lėšų. Ar pavyks šį karą laimėti?
„Jau keletą metų kovoju su tais baisūnais - pjaunu juos kelis kartus per metus. Sėklų nesubrandina ir nepasisėja, tačiau vis tiek dauginasi – šaknimis. O pjaudama jau ne kartą nusideginau odą. Pūslės būna baisios, vėliau matyti gilūs nudegimai. Bandysiu nuo šiol dusinti tuos bjaurybes plėvele, o tiems, kurie šienauja, patariu labai gerai apsirengti ir saugotis sulčių“.
Taip apie Sosnovskio barščius pasakoja sodininkė Greta. Šis milžiniškas, neretai aukštesnis už žmogų (Lietuvoje gali užaugti iki 5 metrų aukščio) augalas išgarsėjo ne tik tuo, kad po jo pusmetriniais lapais neauga net žolė, bet ir savo „piktumu“ - gali sužeisti prie jo neatsargiai prisilietusius žmones.
Šio augalo sultyse yra labai stipraus alergeno – furanokumarino, kuris nepaprastai padidina odos jautrumą saulės šviesai. Todėl oda, ant kurios pateko šių sulčių, nudega. Iššoka sunkiai gyjančios vandeningos pūslės, gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės.
Sosnovskio barštis nepaprastai gajus – plinta tiek sėklomis, tiek šaknimis, kurios užauga iki 10 cm storio ir sulenda į žemę iki 60 cm ir giliau.
Pasak svetimžemius augalus tyrinėjančio Botanikos instituto vyr. mokslo darbuotojo, mokslų daktaro Zigmanto Gudžinsko, šis Kaukazo augalas į mūsų šalį pateko tuometinės sovietinės valdžios nurodymu, mat toji nusprendė, kad iš Sosnovskio barščio, kaip ir iš kukurūzų, bus daug ir puikaus pašaro galvijams.
„SSRS valdžia liepė auginti šiuos barščius Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Leningrado srityje. Lietuvoje jų pirmiausia buvo pasėta Vilniaus Jeruzalės bandymų stotyje, Lapių tarybiniame ūkyje prie Kauno ir Cirkliškio tarybiniame ūkyje technikume Švenčionių rajone“, - mūsų laikraščiui sakė docentas Z.Gudžinskas.
Kurį laiką Sosnovskio barščiais buvo susižavėję ir gėlininkai bei bitininkai, mat šie augalai išskleidžia didžiulius žiedynus, kuriuos aptupia bitės. Deja, paaiškėjo, jog vėliau jos suserga.
Didelės plantacijos
Kol susigriebta, jog šis kaukazietiškas monstras duoda kur kur kas žalos negu naudos, buvo jau vėlu – Sosnovskio barščiai plito jau nebesėjami pakelėse, pamiškėse ir kitur, sudarydami milžiniškas plantacijas, kurių daugelis žmonių lenkiasi dar iš tolo.
„Praėjusią savaitę, atrodo, tik vos vos netyčia prisiliečiau prie šio augalo – atsivėrė dar viena žaizda“, - guodėsi jau daug kartų nuo Sosnovskio barščio nukentėjęs botanikas Z.Gudžinskas. Jis jau keletą metų tiria šiuos augalus keliolikoje Lietuvos vietų.
Atsiverčiau šio mokslininko vadovaujamo botanikų darbo ataskaitą. „Ignalinos rajone, ties kelio Dūkštas-Rimšė-Rojus sankryža, plyti buvusi kultūrinė pieva. Joje ir aplink ją – nepaprastai didelė ir tanki Sosnovskio barščių populiacija, užimanti kelis šimtus, o gal ir keliolika šimtų hektarų. Visos pievos, pamiškės, pakrūmės, pakelės priaugusios barščių. Jų tankumas čia labai didelis“, - baisisi tyrėjai.
„Pas mus šneka žmonės, kad rusų metais, kai iš Sosnovskio barščių spaudė silosą, traktorinininkas, kuris traktoriumi slėgė žalią masę į kaupą, numirė. Atrodė žmogus kaip po cheminio ginklo panaudojimo. Tai paskui visus bandymus su ta velnio žole nutraukė, o lauką, kuri ji buvo pasėta, užarė. Tačiau tas gajus brudas vis tiek išplito“, - pasakojo apie šį augalą vienas sodininkas.
2001 metais Aplinkos ministerija įrašė Sosnovskio barštį į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą ir rekomendavo šį augalą naikinti. Tačiau kas tai padarys ir už kokias lėšas?
Tiesa, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje numatyta galimybė žemės savininkams naikinti Sosnovskio barščio sąžalynus ir už tai žadama finansinė parama.
Tačiau praktiškai nieko nepadaryta, nė vienas žemės savininkas negavo nė cento. Mano kalbinti Aplinkos ministerijos (AM) darbuotojai aiškino, jog už tai yra atsakinga Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o šioje įstaigoje mus tikino, kad Sosnovskio barščiai priklauso AM.
Jei žemės savininkai ar kiti jos naudotojai nenaikina Sosnovskio barščių ir kitų piktžolių, teoriškai jie gali būti nubausti įspėjimu arba piniginėmis baudomis. Tačiau nei AM, nei ŽŪM pareigūnai sakė neprisimenantys, ar kam nors ši sankcija buvo pritaikyta.
Ar išgelbės europiniai pinigai?
Tačiau dabar, atrodo, AM užsimojo prieš baisųjį barštį iš peties. Ši valstybės įstaiga užsakė mokslininkams parengti retų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planus 2009 – 2012 metais. Tam iš europinių fondų ir mūsų iždo buvo skirta 3 milijonai litų.
Viename šių planų atsidūrė ir Sosnovskio barštis bei kai kurie kiti invaziniai augalai. Kovos su jais planą sudarė Gamtos tyrimų centras. Dabar AM ieško, kas pagal šį planą atliks darbus. Konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti jau šią savaitę.
Pinigų tam yra: retoms rūšims saugoti ir invazinėms reguliuoti gauta 28 mln. 53 tūkst.litų, iš jų beveik 24 milijonai - europinės lėšos.
AM Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Miglė Simanavičienė sakė dar nežinanti, kiek pinigų iš šios sumos atiteks Sosnovskio barščiams naikinti.
Pasak jos, naikinama bus trisdešimtyje vietų – daugiausia saugomose gamtos teritorijose: nacionaliniuose, regioniniuose parkuose bei prie pat jų ribų. „Darbai bus pradėti jau šiemet“, - sakė M.Simanavičienė.
Kadangi darbai vyks saugomose gamtos teritorijose, botanikas Z.Gudžinskas rekomendavo nenaudoti chemikalų. Barščiai bus šienaujami.
Ar ne per vėlu šiais metais imtis šio darbo – juk barščiai jau baigia nužydėti ir nokina sėklas, kurios šienaujant gali dar plačiau pasisėti? Ar nebus pinigai išleisti be naudos? „Su tuo augalu verta kautis visais metų laikais, išskyrus, žinoma, žiemą“, - atsakė mokslininkas Z.Gudžinskas.
Paklaustas, ar įmanoma visiškai atsikratyti mūsų krašte Sosnovskio barščių, Z.Gudžinskas prisipažino nelabai tuo tikįs. „Darbo labai daug, nes šis augalas paplito jau beveik visuose rajonuose. Visiškai išgelbėti Lietuvą nuo jo jau nerealu. Tačiau galbūt pavyks pristabdyti jo plitimą keletui metų bent saugomose gamtos teritorijose“, - vylėsi botanikas.
Karo kirvis bus pakeltas ir prieš uosialapius klevus. Šie iš Šiaurės Amerikos pas mus atkeliavę medžiai sparčiai plinta paupiuose bei kitur, išstumdami gluosnius ir kitus medžius. Pasak Z.Gudžinsko, uosialapiai klevai pavojingi dar ir tuo, jog pavasarį paskleidžia daug alergiškų žiedadulkių. „Gali būti, jog dėl pavasarinių alergijų nemaža dalimi kalti šie medžiai“, - svarstė mokslininkas.
Daugelis matėme pakelėse, pamiškėse didelių mėlynų lubinų „žvakių“. Šie augalai Lietuvą atvežti XX a. pradžioje taip pat iš Šiaurės Amerikos. Juos sėjo miškuose ir pamiškėse žvėrims šerti, priešgaisrinėms juostoms sudaryti, dirvožemiui pagerinti. Greitai paaiškėjo, jog ten, kur prisiveisia gausialapių lubinų, daugelis kitų augalų sunyksta, jų vietą užima dilgėlių ir kiečių sąžalynai.
„Pagal galimybes naikinsime ir uosialapius klevus bei gausialapius lubinus, tačiau svarbiausia – Sosnovskio barščiai“, - sakė Z.Gudžinskas.
Naikinti galima ir patiems
Tarkime, yra taip: ten, kur jūs gyvenate, veši daugybė Sosnovskio barščių, tačiau toje vietoje - nei nacionalinis, nei regioninis parkas ir todėl vilčių, kad tuos baisūnus kas nors naikins, nėra. Ką tada daryti?
Jeigu jūs labai mylite gamtą arba jums šie barščiai jau galutinai įkyrėjo, galite paskelbti karą jiems ir patys, nors valdžia vargu ar jus už tai apdovanos.
Mokslininkai pataria tai daryti atsargiai. Būtina apsirengti neperšlampamais rūbais, kad sultys nepasiektų kūno, apsimauti taip pat neperšlampamas pirštines, užsidėti sandarius apsauginius akinius.
Jei vis dėlto augalų sulčių ant odos pateks – tuoj pat nuplauti tas vietas vandeniu su muilu arba trupučiu sodos, paskui patepti kokiu nors tepalu nuo nudegimų. Beje, nudegimai gali išryškėti ir ne iš karto, o vėliau.
Kovos su Sosnovskio barščiais būdų gudrūs žmonės sugalvojo daug, tačiau kol kas nėra nė vieno šimtaprocentinio. Vieni bando juos nuodyti herbicidais (roundapu), tačiau jis, kaip ir visi pesticidai, kenkia ne tik augalui, bet ir žmonėms, be to, nepigus. Purkšti reikia pavasarį 2-3 kartus kas keletą savaičių. Oras tada turi būti ramus ir sausas, ne šilčiau negu 20 laipsnių, priešingu atveju preparatas nuo augalo greitai nugaruos (jei lija – lietus nuplaus).
Jei barščiai siekia jau pusmetrį, herbicidai gali būti nebeveiksmingi. Tokiu atveju belieka juos šienauti. Bet ne vieną, o bent du kartus per metus, vos tik atželia, kad nepražystų ir nesubrandintų sėklų. Ir taip mažiausiai 5 metus, kol pasieksite galutinę pergalę.
Šienauti barščius tada, kai jie jau subrandino sėklas, beprasmiška – tik padėsite joms išplisti. Nereikia pjauti Sosnovskio barščių šviečiant kaitriai saulei. Tai darykite tik vakare arba apsiniaukusią, lietingą dieną.
Kai kurie žmonės į žemėje styrančių nupjautų barščių kotų angas kliūsteli herbicidų, acto, net dyzelino. Bet tai teršalai.
Dar kiti patyrę kovotojai pataria anksti pavasarį, pašalinus prieš tai buvusių barščių liekanas, uždengti tas vietas, kur jie augo, geotekstile arba juoda agroplėvele. Išdygę barščiai žus nuo tamsos ir karščio. Plėvelės reikia nenudengti bent vienerius metus. Nepigu, bet sako – efektyvu.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 08 22