Aplinkos sergėtojai persekioja nykstančių gyvūnų prekeivius, tačiau politikų medžioklės kolekcijas tikrinti dar nesiryžta.
Aplinkos ministerijos pareigūnai suka galvas, ką daryti dėl ne visiškai įprasto atvejo. Po pastaruoju metu įvykdytų keleto sėkmingų operacijų jie nustatė prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais pažeidimų ir nubaudė pora pardavėjų.
Tačiau gamtos sergėtojai neapsisprendžia, ar tikrinti Vilniaus viešbutį "Crown Plazza", kuriame eksponuojama buvusio šalies prezidento ir premjero, socialdemokratų partijos vadovo Algirdo Brazausko sumedžiotų žvėrių trofėjų kolekcija. Šiam viešbučiui vadovauja buvusio premjero žmona, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kristina Brazauskienė.
Eksponuoti laukinius gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų galima tik turint jų teisėto įsigijimo dokumentus ar aplinkos apsaugos leidimą.
"Lietuva yra psirašiusi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES).
Ši konvencija bei jos vykdomieji dokumentai - Laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą reglamentas ir Lietuvos prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės įpareigoja transportuojant, prekiaujant, eksponuojant viešose vietose, kolekcionuojant ir kitaip naudojant retus gyvūnus bei augalus, jų dalis ir gaminius iš jų, turėti teisėto įsigijimo dokumentą ar regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą", - aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius.
"Girdėjau, jūsų viešbutyje eksponuojama meška. Gal galima ją pamatyti?" - paskambinau Brazauskienei.
"Ne tik meška - ir šernas, kiti gyvūnai. Pagudraukite ir pamatysite", - nusijuokė buvusio premjero žmona.
Pasinaudojome šiuo patarimu. Viešbučio budintis atvėrė mažosios konferencijų salės antrajame viešbučio aukšte duris. "Anksčiau ši kolekcija buvo vestibiulyje, bet kai pradėjo protestuoti žalieji, perkėlėme ją čia", - paaiškino tarnautojas.
Salės kampe stovėjo įspūdinga rudojo lokio iškamša, sienas puošė taip pat stambių kurtinio, muflono, briedžio, elnio, šerno iškamšos. "Šią mešką mano vyras sumedžiojo prieš porą metų Estijoje", - pasigyrė Brazauskienė.
Paklausta, ar turi leidimą eksponuoti šiuos trofėjus, ji atsiprašė nebeturinti laiko kalbėti ir išjungė telefoną.
Rudasis lokys ir muflonas yra įrašyti į CITES konvencijos saugomų retų gyvūnų sąrašą. Kurtinys seniai įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, jį medžioti griežtai draudžiama. Tiesa, Brazauskas galėjo šį paukštį sumedžioti Rusijoje ar kitoje šalyje.
Leidimus įvežti į Lietuvą CITES konvencijos saugomus gyvūnus, augalus, taip pat jų dalis ar gaminius iš jų išduoda Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcija. Jos vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius Darius Mikelaitis tvirtino pastaraisiais metais leidimo įvežti iš Estijos į Lietuvą rudojo lokio kailį ar iškamšą nedavęs.
Iki 2005 metų sausio 1 dienos išduoti šiuos leidimus buvo patikėta Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui. Šio departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius, kuriam pavesta kuruoti šią sritį, peržiūrėjo archyvą ir taip pat neaptiko duomenų, jog 2003-2004 metais buvo leista įvežti iš Estijos į Lietuvą žalią rudojo lokio kailį ir galvą arba jau pagamintą iškamšą.
Tuo galima įsitikinti ir peržiūrėjus 2003-2004 metais išduotų leidimų sąrašą visiems prieinamoje Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt
"Jeigu trofėjai buvo įvežti iki 2004 metų gegužės pirmosios, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tam reikėjo mūsų šalies Aplinkos ministerijos leidimo. Tačiau jeigu jie buvo iš kitos ES šalies į Lietuvą įvežti po šios datos - šiuo atveju teisėto įsigijimo dokumentas ir įrodymas būtų Estijos aplinkos apsaugos ministerijos išduotas sertifikatas. Tai patvirtinti galėtų savininkas arba Estijos ministerija", - patarė Leonavičius.
Pasak jo, CITES konvencija bei Europos Sąjungos reglamentas išimčių iškamšoms nenumato. "Rudasis lokys yra įrašytas į šio reglamento priedo A sąrašą. Jame paminėtų rūšių gyvūnus draudžiama naudoti komerciniais tikslais, o eksponavimas siekiant gauti paajamų ar papuošti viešas vietas yra komercija", - sakė Leonavičius.
Prisiskambinti Brazauskui nepavyko - buvęs premjeras į telefono skambučius neatsakė. Gamtosaugininkų nuomone, būtų geriausia, jei pateisinančius teisėtą įsigijimą dokumentus arba jų kopijas turėtų ne tik retų gyvūnų, augalų, jų dalių ir gaminių iš jų savininkas, bet ir tų patalpų, kuriose laikomi ar eksponuojami tie gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, administracija.
"Mes dar tik pradėjome tikrinti, kaip įgyvendinami CITES konvencijos reikalavimai, tad daug ko nespėjome pamatyti. Patikrinsime ir "Crowne Plazza", - sakė Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas.
Eilinių piliečių padarytus CITES konvencijos pažeidimus aplinkosaugininkams nustatyti sekasi lengviau. Neseniai Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai internete aptiko skelbimų, kuriuose buvo siūloma įsigyti meškų, lūšių, vilkų kailių.
Apsimetę pirkėjais, inspektoriai paskambino skelbimuose nurodytais adresais, susitiko su pardavėjais, sumokėjo pinigus už prekes, o tada jau parodė savo tarnybinius pažymėjimus.
Vilnietis J.Ž. aiškino meškos kailį pirkęs Gariūnų turguje, o parduodąs todėl, kad trūksta pinigų. "Kailis nedidelis - jaunos meškos, be to, nugaroje kulkos skylutė, tad žmogus prašė už jį tik 500 litų", - pasakojo valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Žilvinas Užomeckas. Pardavėjas buvo nubaustas 300 litų bauda, kailis konfiskuotas.
Neseniai į Lietuvą atvykęs rusas J.K. už savo prekes norėjo kur kas daugiau: už meškos kailį - 1500 litų, o lūšies kailį įvertino net 4000 litų. "Šis kailis ir gražus, ir gerai išdirbtas", - pagyrė Užomeckas.
Pirkėjams rusas aiškino galįs atgabenti iš Rusijos kokių tik šie pageidautų gyvūnų kailių - baltosios meškos ir kitų. Paklaustas, kaip pavyksta šias kontrabandines prekes įvežti pro sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnus, rusas iš pradžių prisipažino jiems sumokąs, tačiau kai suprato, jog jį klausinėja aplinkosaugininkai, savo žodžių išsigynė - esą kailius paslepiąs.
"Iš tiesų lūšies kailis nėra toks didelis, kad būtų jį sunku paslėpti", - sakė Užomeckas. Jo nuomone, šis laukinių gyvūnų kailiais prekiaujantis žmogus tuo verčiasi, tačiau tai įrodyti nelengva. J.K. nubaustas 400 litų bauda, jo turėti gyvūnų kailiai taip pat konfiskuoti.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 10 27