Verslininkas L. Dapšys paskaičiavo, jog jo vadovaujama saulės elektrinė atsipirks per 6 metus. Autoriaus nuotrauka
Priėmus Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą, kuriame numatyta viliojanti saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, jomis susidomėjo šimtai žmonių.
Pirmoji saulės elektrinė mūsų šalyje buvo pastatyta 2010 metais, pernai jų buvo jau apie 30, o šiemet, prognozuoja Lietuvos saulės energijos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas, Lietuvoje bus pastatyta net apie 200 saulės elektrinių.
Tiesa, dauguma jų nedidelės, iki 30 kilovatų (kW) galios, nes tokias suręsti yra pigiau. Apskaičiuota, jog sumontuoti tokią elektrinukę kainuoja apie 200 tūkstančių litų, o atsipirks ji per šešerius metus, jei „žaliosios“ energijos supirkimo kainos nesumažės.
Šiuo metu už kilovatvalandę, kurią pagamina iki 100 kW galingumo saulės elektrinė, valstybė moka 1,63 lito ir tokia kaina garantuota dvylikai metų.
Kol kas – didžiausios
Jau statomos ir didesnės saulės elektrinės. Dvi jų – prie Rumšiškių Kaišiadorių rajone ir netoli Vandžiogalos Kauno rajone – jau baigiamos įrengti ir rugsėjį iš jų bus pradėta tiekti į elektros tinklus „žalioji“ energija. Tai kol kas didžiausios saulės jėgainės Lietuvoje: Rumšiškių elektrinė yra 940, Vandžiogalos – 995 kilovatų instaliuotos galios.
Apsilankiau saulės elektrinėje prie Rumšiškių. Neįprasta vadinti elektrine maždaug pusės hektaro lauką prie greitkelio „Vilnius-Kaunas“, pristatytą į langus panašių stiklo konstrukcijų - saulės baterijų. Jos sumontuotos ant metalinių stovų ir nukreiptos į pietus, kad saulės šviesos gautų kuo daugiau.
Šios elektrinės savininkė – energetikos projektų vystymu užsiimanti UAB „Modus energija“, vienijanti keletą bendrovių. Vienos jų – UAB „Investiciniai energetikos projektai“, kuri ir rūpinosi šių elektrinių statyba, direktorius Laimonas Dapšys sakė, kad kiekviena elektrinė kainavo po maždaug 6,6 milijono litų.
Didžiąją dalį lėšų teko pasiskolinti iš banko. „Jeigu valstybė mokės tiek, kiek dabar yra įstatyme pažadėta, šios investicijos atsipirks per maždaug šešerius metus“, - skaičiavo L.Dapšys.
Žemė toje vietoje nebuvo brangi, tačiau nepigiai kainavo prisijungti prie stacionarinių elektros tinklų, mat teko tolokai nutiesti kabelį, be to, pakloti jį po greitkeliu.
Paklaustas, kas buvo sunkiausia statant elektrinę, L.Dapšys nusišypsojo: „Dvejus metus teko minti valdiškų įstaigų slenksčius tvarkant reikiamus popierius, o statyba truko tik keletą savaičių“. Saulės baterijos nupirktos iš Kinijos, nes ten jos pigesnės už Lietuvoje gaminamas, tačiau, pasak L.Dapšio, ne blogesnės, juk kinai pagamina ir kokybiškų daiktų.
Šiokios tokios patirties UAB „Investiciniai energetikos projektai“ statant saulės elektrines jau turėjo – ligi tol buvo pastatę 30 ir 58 kilovatų elektrinukes Vilniuje ant įstaigų stogų. Tačiau L.Dapšys neslepia jaudulio, ar viskas bus gerai, kai energija pradės tekėti iš tų didžiausiųjų jėgainių Rumšiškėse ir Vandžiogaloje.
Pranašauja gražią ateitį
Tvirtinama, kad tokios saulės baterijos gali tarnauti apie 25 metus. Suprantama, žiemą jos energijos gamins gerokai mažiau, juk tada dienos trumpos ir neretai apniukę. Teks valyti nuo baterijų sniegą, o atėjus pavasariui, kai ore pasklis daugybė žiedadulkių – jas nuplauti. Paprastas dulkes nuplaus lietus. Tokie įrenginiai „traukia“ žaibus, tad teko pasirūpinti žaibolaidžiais, o nuo neprašytų smalsuolių gina apsaugos tarnyba.
L.Dapšys neabejoja, jog saulės elektrinės sparčiai populiarės. „Jų bus ant daugelio namų stogų, kaip jau yra Vokietijoje ir kituose išsivysčiusiose šalyse. Mielai ir aš pasistatyčiau nedidukę saulės jėgainę, bet kol kas savo namo neturiu, gyvenu daugiabutyje“, - apgailestavo verslininkas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius mano, jog ligi 2020 metų elektros energijos, pagamintos saulės jėgainėse, savikaina susilygins su iškastinį kurą naudojančių jėgainių elektros energijos savikaina, o vėliau taps mažesnė už pastarąsias. „Jau neužilgo elektros energija iš saulės gerokai nupigs“, - pranašavo A.Skardžius.
Mokslininkai yra apskačiavę, jog per pusvalandį Saulė į Žemę pažeria tiek energijos, kiek jos žmonių poreikiams užtektų visiems metams, jei jie mokėtų ją „pagauti ir padėti į sandėlį“. Deja, kol kas sugebame paimti tik menkutę dalelę tos energijos. Bet specialistai įsitikinę – netrukus mokėsime Saulės dovanomis pasinaudoti geriau.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 08 13