Krašto girios po škvalo - lyg po meteorito

Dainavos giria po škvalo.  Benjamino Sakalausko nuotrauka

Ne vienas dešimtmetis praeina, kol užauga ir subręsta medžiai, ir tik keliolikos minučių pakako, kad atšvilpęs škvalas išvartytų didžiulius medynų plotus. Sraigtasparniu apžvelgęs Lietuvos miškus generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sakė tokį vaizdą matęs tik Tunguskos meteorito prieš 100 metų išvartytų Rytų Sibiro girių nuotraukose.

„Pritrenkiantys vaizdai. Tokius mačiau žiūrėdamas Tunguskos meteorito nuotraukas. Ir dar panašiai atrodė Švedijos miškai 2005 metais, kai per juos praūžė uraganas „Ervinas“, - sakė generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Pasak miškininkų vadovo, labiausiai išvartytos girios Valkininkų, Dubravos ir Švenčionėlių urėdijų plotuose. Kiekvienoje šių urėdijų išversta po maždaug 70 tūkst. kubinių metrų medienos.

Varėnos miškų urėdijos nuostoliai – 50 tūkst., Prienų ir Kaišiadorių – po 30 tūkst., Kauno ir Alytaus – po 15 tūkst., Trakų – 12 tūkst., Ukmergės ir Druskininkų – po 3 tūkst. kubinių metrų medienos. Iš viso valstybiniuose miškuose išversta apie 350 tūkst.kubinių metrų medienos, nuostoliai – apie 17 mln.litų.

Talkins vieni kitiems

Valstybės girių prižiūrėtojai jau susitarė, kaip įveiks škvalo padarinius. Mažiau nukentėjusios urėdijos privalės padėti pašalinti vėjolaužas toms, kurių girias viesulas nusiaubė labiau. Pavyzdžiui, Dubravos urėdijai padės darbuotis keturios kitos urėdijos. Planuojama vėjolaužas sutvarkyti bent per pora mėnesių.

Kodėl taip skubama? „Dabar, šiltomis dienomis, itin aktyvūs medžių kenkėjai. Jie įsikurs pažeistuose medynuose, dauginsis ir gali apnikti didelius miškų plotus, kaip jau ne kartą buvo“, - paaiškino B.Sakalauskas.

Didieji miškų valymo darbai prasidės pirmadienį. O šiuo metu miškininkai šalina nuvirtusius ant miško kelių medžius, kad energetikai galėtų pasiekti viesulo suniokotas elektros linijas bei kad neliktų atkirsti nuo pasaulio kaimų gyventojai.

Antai tuoj po škvalo Prienų urėdijos miškininkai išgelbėjo apie pora šimtų poilsiautojų, kurie nakvojo palapinėse prie Guostaus ežero. Nuvirtę ant keliukų medžiai uždarė jiems išvažiavimus, supanikavę žmonės skambino pagalbos tarnybai. Toji atvyko, bet benzino pjūklams turėjo nedaug. Prienų urėdijos medkirčiai buvo pajėgesni – jie netrukus išlaisvino kelią poilsiautojams.

Pasak B.Sakalausko, kol nebus sutvarkytos vėjolaužos, visi kiti anksčiau numatyti kirtimai miškuose bus pristabdyti.

Generalinė miškų urėdija pasiūlė Aplinkos ministerijai supaprastinti kirtimų tvarką, kai prireikia šalinti stichijos padarinius. „Pavyzdžiui, galima būtų sumažinti vėjolaužų pardavimo kainą tiems gyventojams, kurie nori pasigaminti iš jų malkų“, - siūlė generalinis miškų urėdas.

Savininkai pasimetę

Ne ką mažiau nuo škvalo nukentėjo ir privatūs miškai. Nenuostabu – jie sudaro beveik pusę visų Lietuvos girių.

Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus Ryčio Kuliešiaus duomenimis, viesulas išguldė apie 250 tūkst.kubinių metrų medienos, nuostoliai – apie 20-25 mln. litų. „Viesulo suniokota mediena prastesnė ir pigesnė, o paimti ją iš miško sunkiau negu įprastomis sąlygomis“, - argumentavo R.Kuliešis. Daugiausia nukentėjo Varėnos ir Valkininkų privatūs miškai.

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas neslėpė, jog jo kolegoms įveikti viesulo padarinius bus sunkiau negu valstybinių miškų prižiūrėtojams ir tai gali užtrukti ilgiau negu pora mėnesių.

„Privačių miškų savininkų Lietuvoje - net 230 tūkstančių, jų valdos dažniausiai tik keletas hektarų. Apie du trečdaliai savininkų yra vyresni negu 70 metų ir gyvena kaime. Pasimalkauti savo miškuose jie dar gali, tačiau įveikti stichijos nelaimių padarinius – ne jų jėgoms“, - dėstė R.Kuliešis.

Aplinkos ministerija ką tik paskelbė, jog tiek privačių miškų savininkai, tiek valstybinių miškų valdytojai stichinių nelaimių nuniokotiems miškams atkurti gali tikėtis europinės paramos. Esą tereikia, jog būtų pažeista ne mažiau kaip pusė hektaro miško, kuriame vėjas, gaisrai ar kenkėjai sunaikino ne mažiau kaip pusę medžių.

„Tai gera žinia, tačiau realiai šią paramą gauti nelengva – reikia įveikti daug ir sudėtingų biurokratinių barjerų. Daugeliui privačių miškų savininkų tai tiesiog neįmanoma. Paprašėme Aplinkos ministeriją padetalizuoti, kaip konkrečiai būtų galima mūsų žmonėms gauti tą paramą“, - sakė R.Kuliešis. Beje, ir draudimo bendrovės miškų nedraudžia.

Norėtų bendradarbiauti

Pasak R.Kuliešio, Vyriausybė stichinių nelaimių atveju turėtų leisti valstybinėms įmonėms – miškų urėdijoms padėti tvarkyti privačių miškų savininkams jų miškus.

„Būtent taip padarė Švedijos vyriausybė, kai uraganas nusiaubė šios šalies miškus. Tada ten niekas neskyrė, kokius miškus reikia tvarkyti – valstybinius ar privačius, visuose buvo dirbama vienodai, nes taip nurodė valdžia ir dar kompensacijas mokėjo.

O Lietuvoje urėdijoms draudžiama glaudžiau bendradarbiauti su privačių miškų savininkais, teikti jiems paslaugas, nors tuo suinteresuoti ir vieni, ir kiti, o ir Generalinė miškų urėdija skatina tuo keliu eiti. Urėdijos savininkų prašymu galėtų prižiūrėti privačius miškus. Žinoma, ne veltui – pagal sutartis“, - dėstė R.Kuliešis.

Tuo tarpu gamtosaugininkai kviečia nepamiršti natūralios vėjovartų naudos miško gyvūnijai ir augmenijai. Jie pabrėžia, jog jos padeda išsugoti biologinę įvairovę. Nevyriausybinė aplinkosaugos organizacijų asociacija ragina palikti kai kurias vėjolaužas, ypač sunkiai prieinamose vietose.

„Ankstesniais metais su dingstimi pasiekti vėjovartas būdavo kertami net sveiki medžiai. Dabar klausantis miškininkų bei politikų pasisakymų, kad būtina skelbti ypatingąją padėtį ir leisti tvarkytis privačių miškų savininkams be miškotvarkos reikalavimų, kyla nerimas, kad tai gali pasikartoti“, – sako Lietuvos gamtos fondo valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto Aplinkos politikos katedros vedėjas Pranas Mierauskas.

Kai kurie miškininkai akcentuoja po audrų medieną naikinančius kenkėjus, tačiau Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, docento Eduardo Budrio nuomone, vėjovartos taip pat sudaro sąlygas gyvuoti naudingoms augalų ir su jais susijusių vabzdžių, paukščių ir kitų organizmų rūšims, patręšia miško dirvožemį.

Didžiausios audros

1967 m. lapkričio mėn. antroje pusėje viesulas Žemaitijoje išversta ir išlaužė per 3 mln. m³ medienos. Vėjovartoms likviduoti buvo mobilizuotos visos to meto miškų urėdijos (miškų ūkiai). Tai pavyko padaryti tik per 3 metus.

1993 m. sausio 12 d. viesulas ir vėl nusiaubė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. m³ medienos. Vėjovartos likviduotos miškų urėdijų jėgomis, tačiau vis dėlto po šių vėjovartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.

1999 m. pabaigoje uraganas „Anatolijus“ išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. m³ medienos. Ypač tada nukentėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai. Juos sutvarkė Kretingos miškų urėdija.

2005 m. pradžioje uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. m³ medienos. Vėlgi daugiausia nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių. O Švedijoje šis uraganas nuniokojo 75 mln. m.³ (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių), stipriai nuniokojo Vokietijos ir Austrijos šalių miškus. Tada miškų urėdijoms stigo žmonių vėjovartoms tvarkyti, nes daug kirtėjų likviduoti uragano nuostolių išvyko į Skandinavijos šalis.

Lietuvos žinios, 2010 08 13