Retenybės nudžiugino gamtininkus

Teminko bėgikas į Lietuvą užsuka retai. Dalios Račkauskaitės nuotrauka (Naturephoto.lt)

Retas grybas

Dar 2009 metų pavasarį Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausioji specialistė – ekologė dr. Ona Grigaitė pastebėjo ligi tol jos nematytą grybą.

Gamtininkė jį parodė mikologui (grybų specialistui) profesoriui Ernestui Kutorgai. Šis nustebo – Lietuvoje toks grybas rastas pirmą kartą. Mikologai siūlo jį vadinti kimininiu juodaausiu. Europoje šis grybas aptiktas tik keliose šalyse ir visur labai retas. Auga pelkėse ant kiminų.

Mokslo pasaulyje yra taip: kad atradimas būtų oficialiai pripažintas, reikia dar kartą jį  patvirtinti. Todėl šį pavasarį O.Grigaitė, pasikvietusi į talką mikologę dr. Redą Iršėnaitę, vėl susiruošė ieškoti juodaausio. Tik po trijų dienų Redai Iršėnaitei pagaliau pavyko aptikti šį slapuką. O vėliau O.Grigaitė jų rado net dvidešimt.

Tundros bėgikas užbėgo į Žuvintą

Apie kitus retuolius pranešė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Gegužės pradžioje jis prie Amalvo pelkės pastebėjo būrelį  Teminko bėgikų. Dar ketvertas šių paukščių ilsėjosi Kiaulyčios pelkės pakraštyje ant užmirkusio dirbamo lauko.

Pasak A.Pranaičio, į Žuvintą šie bėgikais pavadinti paukščiai tik užsuko skrisdami pro šalį. „Savo tėvynėje - Skandinavijos, Rytų Sibiro tundroje - jie yra įprasti paukščiai, o  Žuvinte apsilanko ne kasmet. Paskutinį kartą šiuos retus tilvikus matėme tik prieš keletą metų.

Teminko bėgikai migruoja dažniausiai naktimis, nedideliais pulkeliais, pasklisdami plačiu frontu per visą Europą. Į Lietuvą jie užklysta liepos - spalio mėn. migruodami į žiemavietes ir parskrisdami gegužės - birželio mėnesiais“, - sakė gamtininkas.

Teminko bėgikai - vieni mažiausių tilvikų: vos žvirblio dydžio ir sveria tik apie 30 gramų. Rūšis pavadinta olandų gamtininko C. J. Temmincko garbei. Įdomus šių paukščių veisimasis. Dėl trumpo šiltojo sezono šiaurėje paukščiams svarbu kaip galima greičiau ir produktyviau pratęsti giminę.

Todėl kiekvienas iš tėvų peri atskiruose lizduose po ketvertą kiaušinių. Vos išauginusi jauniklius, pora skiriasi ir poruojasi su kitais partneriais. Taip per veisimosi laikotarpį Teminko bėgikai išaugina dvi ar net tris jauniklių vadas.

Mažiausias Europos žirgelis

O mokytojas, gamtininkas Giedrius Švitra Anykščių regioniniame parke rado Lietuvoje labai retą vabzdžių rūšį - nykštukinę strėliukę. Tai mažiausia Europoje gyvenanti žirgelių rūšis, kurios kūno ilgis siekia apie 22 mm.

Veisiasi mažuose, stovinčiuose ar mažai pratakiuose, neužterštuose, viksvomis ar kitais vandens augalais apaugusiuose vandens telkiniuose, pelkių bendrijose, aukštapelkėse bei tarpinio tipo pelkėse. Rūšis labai lokali, o nyksta dėl pelkių ar šlapžemių sausinimo, augalijos pokyčių. 

Neįprasti rūteniai

Aptikta retenybių ir Neries regioniniame parke. Pasak šio parko ekologo Aivaro Jefanovo, balandžio mėnesį rasta tuščiavidurių rūtenių bei grybo krateriškojo taurūnio naujų augimviečių, o gegužę parko gamtininkai išgirdo raudonpilves kūmutes. Tai į Raudonąją knygą įrašytas varliagyvis.

„Rūteniai – trumpai gyvenantys augalai (mokslininkai tokius vadina efemeroidais), žydintys balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Sunokinęs sėklas augalas nuvysta ir vėl pasirodo tik kitą pavasarį. Įdomu, kad rūtenių sėklas platina skruzdėlės. Šiam retam augalui labiausiai tinkamos augti vietos - plačialapiai ir mišrūs miškai, pamiškės, miškingi upių slėniai, šlaitai“, - sakė A.Jefanovas.

Kiek anksčiau šio parko Dūkštos upelio slėnyje botanikas Almantas Kulbis rado nemažų  tarpinio rūtenio sąžalynų. Lietuvoje tai nauja tokia gausi radimvietė. Iš viso šalyje žinoma apie 20 šių rūtenių augimviečių, vienos gausiausių - Anykščių rajone.

O  tuščiaviduris rūtenis pastebėtas augantis miško šlaite. Šis augalas už kitus savo giminaičius gerokai aukštesnis. Tuščiaviduriu vadinamas ne veltui - jo stiebagumbis tuščiaviduris. Lietuvoje žinoma apie 40 šio augalo radimviečių.

Retą bei saugomą grybą krateriškąjį taurūnį Neries RP darbuotojai pastebėjo Neries kilpa apsuptame Panerių miške. Šio grybo vaisiakūniai auga grupėmis ant dirvožemyje ar jo paviršiuje trūnijančių šakų ir šakelių. Pūstelėjus stipresniam vėjui ar kitaip jį užkliudžius, grybas paskleidžia tamsų kaip dūmas sporų debesį.

Tai pirmoji šio grybo radimvietė parke, o iš viso šalyje ši rūšis randama tik maždaug dešimtyje vietų.

Raudonpilvių kūmučių koncertai

Stebina gamtininkus ir šio parko Dūkštų ąžuolynas - šioje nedidelėje, apie 300 ha teritorijoje, jau rasta ne viena retųjų grybų, kerpių, augalų, vabzdžių, paukščių, žinduolių rūšių. Prieš savaitę A.Jefanovas šiame miške išgirdo raudonpilvių kūmučių „grojimą“. Jos  koncertavo ąžuolyno pakraštyje telkšančiame tvenkinuke, kuris atsirado dėl bebrų patvankos.

Neries RP šis varliagyvis pastebėtas pirmą kartą. Dabar svarbu nesunaikinti bebrų užtvankos bei prižiūrėti, kad buveinė neužželtų lazdynais - raudonpilvės kūmutės veisiasi gerai saulės šildomuose vandens telkiniuose.

Lietuvos žinios,  2012 07 02