Gamtoje reikalingas ir kurmis, ir žmogus

Kurmiai - sodininkų galvos skausmas

Kaip atsikratyti neprašytų "įnamių" sode ar darže? Šis klausimas kiekvieną pavasarį kamuoja daug sodininkų, sodybų savininkų. "Mano sklype prisiveisė tiek daug skruzdėlių, jog joms jau nepakanka vejos - apsigyveno ir vaismedžiuose", - stebėjosi keletą arų sodo turintis vilnietis Pranas Vadapalas. O jo sūnaus sodybą apniko kurmiai - nuo kurmiarausių juoduoja pieva ir daržas.

Kaip kovoti su šiais gyvūnais, sklinda daugybė gandų, prirašyta straipsnių ir net knygų. Žinduolius tyrinėjantis gamtininkas Kazimieras Baranauskas siūlo pirmiausia pasiaiškinti, kodėl "įnamiai" pamėgo jūsų sklypą.

"Kurmių ėdalas - sliekai, vabzdžių vikšrai. O šių prisiveisia derlingoje žemėje ir ypač - komposto krūvose. Čia kaipmat prisistato ir kurmiai - jie kirmėles užuodžia iš toli", - aiškino mokslininkas K. Baranauskas. Smėlėtame ar molingame dirvožemyje sliekų nedaug, todėl ten ir kurmiai rečiau lankosi.

Šių gyvūnų medžioklės taktika savita: jie žemėje iškasa daugybę tunelių. Į juos ir prikrenta sliekų, vikšrų. Kurmiams belieka periodiškai patikrinti savo labirintus ir susirinkti laimikius.

Nebetelpančias į pilvą kirmėles kurmis paralyžuoja - krimsteli ir tempia į "sandėlį" prie savo lizdo. Tokiose vietose zoologai kartais randa ne vieną kilogramą sliekų ir vikšrų.

Pasitelkia net trankią muziką

"Prieš kurmius užsimoję sodininkai pirmiausia turėtų atsiminti, jog šie gyvūnai sunaikina daug grambuolių ir kitų kenkėjų vikšrų, kurie graužia augalus", - priminė teriologas (žinduolių specialistas) K. Baranauskas. Be to, pasak jo, kurmių urvai - natūrali melioracijos sistema. Per liūtis, potvynius vanduo šiais labirintais nugarma gilyn ir augalai "neprigeria", prie jų šaknų geriau patenka oras.

Tačiau kai kurmiarausiai išmargina visą veją ar gėlyną, daugelio sodininkų kantrybė išsenka ir kurmiams paskelbiamas karas. Vieni pumpuoja į jų urvus vandenį, automobilio išmetamąsias dujas. Kiti prikabinėja sklype skardinių - vėjas juos tarškins ir kurmiai neva išsidangins. 

Treti į kurmiarausius prikaišioja pašvinkusių silkių galvų, garstyčių, amoniako, karbido, išmatų ir kitokių dvokiančių dalykų. Ketvirti tiki kurmių atsikratysią, jei po sodą lakstys šuo. Šiuos požemio gyventojus tikimasi išvyti ir į dirvą įsmeigta šermukšnio šaka, trankia muzika.

Susivienijimo "Sodai" vyriausioji agronomė Elena Našlėnienė savo sode augina plotelį margučių - rudai žydinčių daugiamečių gėlių. "Stiprus šių gėlių dvokas atbaido kurmius", - tvirtina agronomė.

Patikimiausia - spąstai

"Efektyviausias būdas atsikratyti kurmių - gaudyti juos", - tvirtina teriologas K. Baranauskas. Savo moksliniams tyrinėjimams jis yra sugavęs šimtus šių požemio gyventojų. K. Baranauskas pataria nusipirkti specialių, kurmiams gaudyti skirtų spąstų ir paspęsti juos kurmiarausiuose. Suprantama, taip, kad dienos šviesa į spąstus nepatektų - kurmiai jos negali pakęsti.

"Reikia spęsti ne vieną-du, o daugiau spąstų. Jei kurmiarausyje tik viena anga - užteks vienos gaudyklės, o jei randame porą tunelių – ant jų reikia pastatyti du spąstus: po vieną prie kiekvieno urvelio", - mokė specialistas.

Kurmis tokią jo urve atsiradusią kliūtį bando pašalinti ją pastumdamas galva. Spyruoklė taukšteli ir spąstai gyvūną suspaudžia.

Tačiau lengvoje, purioje žemėje, pavyzdžiui, šiltnamyje, kurmis dažniausiai nesivargina stumti spąstus - jam lengviau apeiti kliūtį išrausiant tunelį greta. Tokiose vietose K. Baranauskas siūlo įkasti po tuneliu stiklainį. Kurmis įkris į šią vilkduobę.

Kitas būdas išvengti kurmių - po viršutiniu dirvos sluoksniu pakloti vielos tinklą. Tačiau tai racionalu tik nedideliuose plotuose.

Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 2005 05 27