Naujasis aplinkos ministras, Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos pirmininkas Artūras Paulauskas jau pačią pirmąją savo darbo Aplinkos ministerijoje dieną paskelbė karą nelegalioms statyboms.
“Tai mūsų svarbiausias prioritetas”, - nurodė jis savo pavaldiniams – departamentų ir kitų ministerijos padalinių vadovams pirmadienio rytą, vos peržengęs Aplinkos ministerijos slenkstį.
A.Paulauskas – ne pirmasis aplinkosaugos vadovas, kuris grasina nelegalių statybų mėgėjams. Prieš keletą metų nušluoti jas buldozeriu siūlė ir tuometis aplinkos ministras Henrikas Žukauskas, tačiau ministerijai jis vadovavo neilgai.
Gali būti, jog pirmasis objektas, į kurį dabartinio aplinkos ministro, buvusio šalies generalinio prokuroro A.Paulausko nurodymu bus pažvelgta per padidinamąjį stiklą - 24 gyvenamųjų namų kvartalas Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Mažosios Riešės kaime.
Šie namai renčiami valstybės saugomų kultūros paminklų - Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapių apsaugos zonoje, todėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra statybą pavadino savavališka ir paprašė Vilniaus administracinį apygardos teismą ją sustabdyti. Netrukus byla bus nagrinėjama.
Seimo narys socialliberalas Algirdas Monkevičius neslepia džiaugsmo, kad prie šalies aplinkosaugos vairo stojo partijos bičiulis. “Galbūt pagaliau bus užkištos landos nelegalių statybų iniciatoriams”, - tikisi A. Monkevičius.
Pridursime: galbūt bus padėtas taškas ir šioje istorijoje, dėl kurios parlamentaras A.Monkevičius mina įvairių institucijų slenksčius jau antri metai.
Namai greta pilkapių
Praėjusią žiemą Avižienių seniūnijos kaimo žmonės savo kaimynui A. Monkevičiui, nusipirkusiam namą Aukštųjų Rusokų kaime, pranešė pastebėję pamiškėje prie Riešės upelio ir senojo Ukmergės kelio kasamą duobę. “Tikriausiai statys”, - spėjo pašnekovai. “Negali būti! – paprieštaravo A. Monkevičius, - juk ten pilkapiai, piliakalnis”.
“Daug metų bet kokios statybos ten būdavo draudžiamos, vietos žmonės toje vietoje galėjo tik gyvulius ganyti. Tačiau dabar stojo kiti laikai”, - tarsi kliustelėjo žibalo į ugnį kaimynai.
“Tuoj sėdau į automobilį ir nurūkau pažiūrėti. Tikrai: palei kelią į Galinės kaimą, piliakalnio ir pilkapių papėdėje, žiojėja didžiulė duobė, medžių šaknys sužalotos, darbininkai prie pat jų jau kloja namo pamatus.
O juk čia – ypatinga vieta. Riešės upelis kadaise čia vingiavo aplink dvi vaizdingas kalvas. Vienoje jų senovėje stovėjo pilis, o kitą kalvą mūsų protėviai pasirinko amžinajam poilsiui. Per laidotuves būdavo ritinami akmenys ir į Riešės upelį – tikėta, jog jie padeda vėlėms pasiekti dausas”, - pasakojo “Valstiečių laikraščiui” buvęs švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius.
XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Aukštųjų Rusokų pilkapyną tyrę Istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologai aptiko I tūkstantmečio viduryje palaidoto vyro griautinį kapą, kiek tolėliau – degintinių kapų, liudijančių, jog prieš laidojant žmones jų palaikai buvo deginami.
Beveik greta stūkso Mažosios Riešės piliakalnis, vadinamas Batarėja. Jis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Į valstybės saugomų archeologijos paminklų sąrašą šis piliakalnis ir pilkapiai įrašyti dar 1972 metais. 1998 ir 2005 metais Mažosios Riešės piliakalnis ir Aukštųjų Rusokų pilkapiai dar kartą paskelbti Lietuvos kultūros paminklais, o Vilniaus rajono valdyba patvirtino jų apsaugos zonas.
Paminklų ieškojo ilgai
A. Monkevičius apie šią statybą pranešė Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai ir netrukus gavo šios inspekcijos miškų kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės Danutės Raslanaitės atsakymą, jog šalia piliakalnio esančiame sklype, kurio savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė “Vilniaus plėtra”, numatyta statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus.
Pasak gamtosaugininkės D. Raslanaitės, darbus uždaroji akcinė bendrovė “Sostinės namai” pradėjo be statybos leidimo, todėl darbų vykdytojas nubaustas pinigine bauda, apie neteisėtą statybą pranešta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.
Tačiau darbai nesustojo, todėl Seimo narys nedavė ramybės savo laiškais Vilniaus apskrities administracijai bei Kultūros paveldo departamentui. Kultūrininkai atšovė, jog jokių pažeidimų ten nėra. “Ar tikrai toje vietoje lankėtės?” – neatlyžo parlamentaras.
Jo įtarimas buvo ne be pagrindo – paaiškėjo, jog Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistai nežino, kur yra Mažosios Riešės piliakalnis ir Aukštųjų Rusokų pilkapynas, tad A. Monkevičiui teko pabūti gidu. Po to jis kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą.
Tik tada kultūrininkai nustatė, jog iš tiesų namai statomi kultūros paminklų apsaugos zonoje, o leidimą dirbti davė Vilniaus rajono savivaldybė, nesuderinusi su Kultūros paveldo departamentu. Šiai institucijai nebuvo pateiktas nei savivaldybės nuolatinės komisijos posėdžio protokolas, nei statybos darbų projektas.
Pasak Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės Rasos Putrimienės, į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų apsaugos zonoje statyti galima tik tada, jei yra garantijų, jog nauji statiniai šių paminklų vizualiai neužstos.
Gamtosaugininkai pasišaipė
Atrodė, pagaliau pilkapiai bus palikti ramybėje. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė išdavė naują leidimą statyti ir darbai dar labiau užvirė.
Kultūros paveldo departamento inspektoriai pabandė juos sustabdyti, tačiau statybos užsakovė uždaroji akcinė bendrovė “Galinės miško namai” kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Ši nusprendė, jog departamentas viršijo savo įgaliojimus – esą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato šiai institucijai teisės stabdyti statybų.
Nuleido rankas prieš šią statybą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas. “Statybos darbų, kurie vykdomi pagal išduotus leidimus, departamentas stabdyti negali, nes neturi teisinio pagrindo”, - pranešė A. Monkevičiui minėtojo departamento direktorius Aurelijus Kuisys.
O Aplinkos ministerija savo interneto tinklapyje iš atkaklaus savo talkininko pastangų net pasišaipė. “Ryžtingas A. Monkevičiaus pareiškimas apie gamtos niokotojų siautėjimą turėtų išsklaidyti bet kokias abejones, kad ūmus, tik prieš kelias savaites kilęs Vilniaus meru siekiančio tapti parlamentaro susidomėjimas Riešės problemomis tėra rinkiminės karštinės požymis.
Aplinkosaugininkai tikisi, kad šis susidomėjimas nenuslūgs sulig rinkimų diena, nes Algirdas Monkevičius, įsikūręs netoli Aukštųjų Rusokų piliakalnio, turi galimybę nuolat stebėti, kaip aplinkinių sklypų savininkai laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų. Šie parlamentaro stebėjimai jau pasitarnavo gamtos išsaugojimui”, - tyčiojosi Aplinkos ministerijos klerkai.
“Aš savo kandidatūrą kėliau ne į mero postą, o į tarybą, ir ne Vilniaus rajone, kur yra Mažoji Riešė, o mieste. Rinkimai jau seniai praėjo, o piliakalnio ir pilkapių likimas man ir toliau rūpi”, - dėstė nuoskaudas “Valstiečių laikraščiui” parlamentaras.
Praėjusių metų pabaigoje jis pasiuntė laišką premjerui Gediminui Kirkilui. Papasakojęs apie valdininkų klano abejingumą, A. Monkevičius laišką baigė taip: “Nuolat, nuo pamatų ciklo pradžios informavau kontroliuojančių įstaigų vadovus apie grubiai pradedamas nelegalias statybas ir raginau užkirsti joms kelią. Tačiau statybos nesustojo iki šiol, pamažu sutvarkomi reikalingi leidimai, sumokamos baudos, kurių dydis labiau skatina negu atgraso nesilaikyti įstatymų.
Akivaizdu, kad apsukrūs verslininkai nesunkiai randa spragas įstatymuose ir landas valdymo sistemoje. Turiu pagrindo teigti, kad šios spragos sąmoningai nešalinamos – taip kuriama palanki dirva korupcijai”.
Nesulaukęs atsakymo į laišką, Seimo narys A. Monkevičius raštu kreipėsi į G. Kirkilą dar sykį. Vyriausybės vadovas nutylėjo ir šį kartą. Jis tyli iki šiol.
Tik Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra reagavo į Seimo nario pranešimą. Šios prokuratūros vyriausiosios prokurorės Tatjanos Plotnikovos rašte Vilniaus apskrities viršininko administracijai įvardijama pagrindinė pažeidimų kaltininkė – Vilniaus rajono savivaldybė. Prokuratūra kreipėsi į teismą.
Kaip nugriauti barikadą?
“Pasikviesiu ministerijos sekretorę Jūratę Juozaitienę, kuri kuruoja statybas, ir tarsimės, nuo ko pradėti, kad nelegalių statybų neliktų”, - taip šią istoriją telefonu pakomentavo aplinkos ministras A. Paulauskas pirmąją savo darbo dieną šioje ministerijoje.
Pasak jo, akivaizdu, jog neteisėtoms statyboms pritariama savivaldybėse ir apskričių administracijose. “Paradoksalu, bet prokurorai ir aplinkosaugininkai yra vienoje, o savivaldybių ir apskričių administracijų darbuotojai – kitoje barikadų pusėje.
Turime įrodyti, jog ginti neteisėtas statybas yra nevalstybiška, o jei apskričių vadovai neklausys – reikia juos keisti arba atimti iš apskričių administracijų teisę kontroliuoti statybas ir perduoti ją Aplinkos ministerijai”, - dėstė savo sumanymus naujasis aplinkos ministras A. Paulauskas.
Feliksas Žemulis, Valstiečių laikraštis, 2008 02 09
https://www.alfa.lt/straipsnis/168077/virs-nelegaliu-statybu-gresmes-debesys