Lietuviai Kalėdų neįsivaizuoja be eglučių

Gamtos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė sakydavo, jog mada prieš Kalėdas puošti eglutes į Lietuvą atkeliavo iš kitų kraštų neseniai. Ligi tol eglė vertinta kitaip.

Baltų mitologijos žinovų teigimu, eglė - mirties, nelaimės medis. "Esą buvęs kažkada badmetis ir viena moteris, apsisiautusi šiurkščia skara, pasivertė medžiu, nes nebegalėjo savo vaikų išmaitinti", - rašė gamtininkas Henrikas Gudavičius Dzūkijos nacionalinio parko laikraštyje "Šalcinis".

Tautosakininkas Norbertas Vėlius jam pasakojęs, kad eglė lietuvių mitologijoje siejama su velniu, požemio būtybėmis. Karelai taip pat tikėję, kad šis medis yra tamsių ir piktų dvasių buveinė, nes po jo šakomis lengva pasislėpti. Tebegyva ir tradicija eglišakiais žymėti kelią į laidotuves.

Tačiau kitos legendos sako, jog eglė - amžinumo ženklas, skatinąs susimąstymą ir viltį. "Gal visada žalia eglė parodo, kad ir žvarbiausią dieną galima skleisti gyvybingą žalią šviesą?" - svarstė H.Gudavičius.

Kaip ten bebūtų, tačiau dabar jau sunku rasti namus, kuriuose prieš Kalėdas nebūtų eglelės ar bent jos šakos.

Lietuvoje žaliuoja 450 tūkstančių hektarų eglynų (24,2 procento visų miškų). Daugiau yra tik pušynų - beveik 700 tūkstančių hektarų (37,4 procento miškų). Prieš karą eglių mūsų šalyje buvo daugiau negu pušų.

Pastarąjį penkmetį dalį eglynų apniko kinivarpos. Pasak Žemės ir miškų ūkio ministerijos Miškų ūkio departamento miškininkystės ir medžioklės skyriaus viršininko Stanislovo Žebrausko, dėl šios bėdos teko plynai išpjauti apie 17 tūkstančių hektarų išdžiūvusių eglynų. Tokį plotą užima visa urėdija.

Tačiau kinivarpų banga jau baigia atslūgti, gana sparčiai augančios eglės vėl atsiima prarastas pozicijas, o kai kur netgi išstumia pušis, nes yra nereiklios, geba augti prietemoje.

Prienų, Punios šiluose, Dubravos sengirėje buvo aptikta eglių, siekiančių 40-45 metrų aukštį. Gražūs eglynai ošia ir Rokiškio, Panevėžio, Biržų, Jurbarko, Trakų urėdijose. Mažiausiai jų Dzūkijoje.

Šalies gamtos paminklų sąraše buvo aštuonios eglės, tačiau po kinivarpų antpuolių beliko Storoji Renavo kaime (Mažeikių r.), kurios skersmuo - 1,2 metro, Kurklių šilo (Anykščių r.), Keistoji Sriubiškio miške (Utenos r.), kurios kamienas šakojasi į du, aukščiau vėl suauga į vieną, Bubių šešiakamienė (Šiaulių r.) ir Raganų eglė Vilkyškių miške (Šilutės r.). Pastaroji turi net šešolika kamienų.

Aplinkos apsaugos ministerijos biotos išteklių skyriaus viršininkas Rimantas Grikevičius ką tik grįžo iš Danijos - ten, sakė jis, daugybė žaislais ir girliandomis papuoštų kaukazinių kėnių.

Ir Lietuvoje Kalėdoms vis dažniau ieškoma svetimžemių medžių. Antai S.Žebrausko kabinete žaliuoja į vazoną pasodinta dygioji eglutė. Šis medis kilęs iš Šiaurės Amerikos ir dešimt kartų brangesnis už mūsiškę paprastąją eglę.

"Nereikėtų egzotiškų medelių pirkti iš pavienių asmenų - jos gali būti pavogtos iš kapinių ar parkų", - perspėjo R.Grikevičius. Pernai vagys nukirto dvi dygiąsias eglutes ir nuo jo tėvo kapo.

Praėjusiais metais miškininkai pardavė 91 tūkstantį kalėdinių eglaičių. Tiek pat tikimasi realizuoti ir šiemet.Savavališkai nusikirtę eglutę piliečiai baudžiami, be to, jiems pateikiami ieškiniai. Gamtosaugininkai ir miškininkai prieš Kalėdas pradeda kontroliuoti pamiškes.

"Mes kalėdines eglutes auginame po elektros linijomis, kur jos vis tiek negalės išsistiebti, išrenkame iš būsimųjų kirtaviečių, retinamų jaunuolynų. Kitur jas kirsti - nusikaltimas", - sakė S.Žebrauskas. Jis rekomendavo tenkintis eglės šaka, puošti gyvas egles kiemuose.

Ką daryti, kad nusipirktos eglelės spygliai nenubyrėtų net iki Trijų Karalių? "Reikia įbesti eglutę į smėlio pripildytą indą, po to pilti į jį tiek vandens, kiek smėlis sugers. Po keleto dienų vėl laistyti", - aiškino S.Žebrauskas. Tai geriau negu pamerkti į vandenį, kaip daroma su skintomis gėlėmis.

Jau antrąją Naujųjų metų dieną dalis žmonių eglutes išbloškia laukan. Iš kai kurių butų jos išmetamos tiesiog pro langus. Styros plikos jų šakos pusnyse iki pavasario. Kitoms Kalėdoms bus kertamos naujos...

 Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 12 20