Daugiau kaip 130 šalies meškeriotojų pasirašė po kreipimusi į Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų ir aplinkos ministrą Algį Čapliką, kuriame reiškiamas susirūpinimas lašišinėmis žuvimis Lietuvoje.
"Kasmet skelbiama apie tragišką lašišų ir šlakių mažėjimą. Žvejai verslininkai kiekvienais metais gauna nemažas kvotas gaudyti lašišas jūroje. Tuo tarpu žvejams mėgėjams žvejoti lašišas ir šlakius griežtai draudžiama", - stebisi laiško autoriai.
Jie taip pat piktinasi, kad Nemuno užtvanka prie Kauno buvo pastatyta nepaisant gamtosaugos reikalavimų ir lašišos, šlakiai bei žiobriai negali nuplaukti į aukščiau Kauno esančias nerštavietes. Pasak pasirašiusiųjų, būtina skubiai statyti čia žuvų taką. Lėšų tam būtų galima surinkti visų žūklės reikmenų parduotuvių, žuvininkystės bendrovių, žuvimis prekiaujančių įmonių mokesčius nukreipiant į specialų fondą.
Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento žvejybos reguliavimo skyriaus viršininkas Albertas Skerniškis "Lietuvos rytą" informavo, jog ministerija jau išbraukė iš Raudonosios knygos šlakį, tačiau įrašė vijūną ir skersnukį. Šlakių padaugėjo tiek, kad nuo kitų metų bus leidžiama juos meškerioti pagal licencijas. Tai daryti bus galima tik Nemune nuo Skirvytės iki Jūros ir Minijoje nuo Gargždų iki Stalgėnų. Licencija vienam šlakiui sugauti kainuos apie 50 Lt, ją turint bus galima gaudyti ir kitas žuvis, neviršijant bendros normos (5 kilogramų).
Pasak A.Skerniškio, vijūno ir skersnukio įrašymas į Raudonąją knygą meškeriotojams didelio nuostolio nepadarys, kadangi šių žuvų buvo jau taip mažai, kad retas jų tesugaudavo.
Nemuno užtvanka ties Kauno HES - didesnė problema. A.Skerniškio nuomone, dėl šios kliūties į nerštavietes nepatenka pusė praeivių žuvų, lašišas ir šlakius teko įrašyti į Raudonąją knygą, sumažėjo ir žiobrių,
kuriais prieš karą Lietuva garsėjo visame pasaulyje.
Ichtiologo Kazio Gaigalo skaičiavimais, nuostoliai dėl žuvų sumažėjimo didesni negu nauda, kurią Lietuva gauna iš tos elektrinės.
Tačiau A.Skerniškis nesitiki, jog čia takas greitai bus, nes tam reikia maždaug 10 milijonų litų. Iš kur jų imti? "Dabar norima statyti hidroelektrines prie kai kurių kitų užtvankų. Ten, kur tos statybos su žuvų takais ekonomiškai neapsimoka, nes jie brangūs, nusprendėme reikalauti ne takų, o kompensacijų", - aiškino jis.
Jos būtų kaupiamos specialioje sąskaitoje ir skiriamos svarbiausiam žuvų takui - prie Kauno HES įrengti arba kitoms kliūtims, kurių neįveikia žuvys, šalinti.
Jeigu tam dar būtų skirta pinigų iš biudžeto, jei paremtų žvejai verslininkai, tarptautinės organizacijos, A.Skerniškio manymu, už metų kitų "būtų galima bent jau pajudėti iš mirties taško Kaune".
O jei po litą kitą į šį fondą sudėtų visi Lietuvos žvejai? "Prievarta geriau to nedaryti, be to, vis tiek reikiamos sumos nesurinktume. Nebent norėtų pasireklamuoti turtingos bendrovės, pavyzdžiui, Jonavos
"Achema", kuri ir pati nori imtis hidroelektrinių statybos bei energetikos verslo", - svarstė žuvų apsaugos specialistas.
Jo nuomone, į šį fondą Lėšų turėtų pervesti ir šalies energetikai. "Visame pasaulyje energetikai finansuoja žuvų takų statybą ir tuo pateisina savo veiklą, o mūsiškiams kol kas tai nerūpi", - sakė žvejybos reguliavimo skyriaus viršininkas.
Geriausiu atveju žuvų takas prie Kauno HES būtų įrengtas po ketverių metų. Tai techniniu požiūriu sudėtinga statyba: tektų įrengti 3-5 kubinių metrų rezervuarą, į kurį srovės suplukdytų neršti atplaukusias žuvis, po to jis pakiltų, pervažiuotų per užtvanką ir nusileistų kitoje jos pusėje. Ne mažiau problemų ir dėl to, kaip išneršusioms žuvims sugrįžti.
Aplinkos ministerijoje "Lietuvos rytui" pateikė jau esančių užtvankų, prie kurių norima statyti hidroelektrines, sąrašą. Jame patvankos per Jūrą Balskuose (Tauragės r.), Lėvenį Pasvalyje, Skiniją Vėžaičiuose (Klaipėdos r.), Šventąją Kavarske (Anykščių r.), Šušvę Angiriuose (Kėdainių r.) ir kitur. Per Vokę Grigiškėse hidroelektrinė jau baigiama statyti. Be žuvų pralaidos, nors ji ten, specialistų nuomone, būtina.
Gamtosaugininkų teigimu, hidroelektrinių nori ne tiek energetikai (pastarieji supranta, jog tokiu būdu išgaunama energija būtų tik lašas jūroje), kiek verslininkai, kurie iš energijos gamybos tikisi greitai
praturtėti. Jų žuvų apsauga nedomina.
Gamtosaugininkai būgštauja ir dėl verslo žmonių planų dar dviejose vietose patvenkti Nemuną (prie Punios ir Jurbarko) bei suręsti 13 užtvankų Neryje nuo Kauno iki Vilniaus. Tokie sumanymai jau pasiekė Aplinkos ministeriją. "Jei šie planai bus įgyvendinti, neteks prasmės ir pinigų rinkimas takui prie Kauno HES, nes vis tiek daugumos Lietuvos praeivių žuvų gyvenimas taps varganas", - tvirtino A.Skerniškis.
Kai apie šiuos planus gamtosaugininkai papasakojo neseniai Lietuvoje viešėjusiems ichtiologams Micheliui Larinierui iš Prancūzijos bei Gerdui Marmullai iš FAO (Pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų organizacijos), šie pareiškė: "Jūsų šalis turi pasirinkti, ko nori: keleto procentų papildomos elektros energijos ar žuvų".
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1998 09 11