Atliekos - aukso gysla, iš kurios galima pelnyti milijonus. Taip mano vis daugiau šalies verslininkų. Kai kurie jų jau gavo leidimus perdirbti senų ir netinkamų automobilių, traktorių bei motociklų padangas, tad netrukus Lietuvoje pradės rūkti šias atliekas deginančių bei tirpdančių įmonių dūmai.
Darbo šioms įmonėms netrūks: vien automobilių ir motociklų mūsų šalyje užregistruota 1,7 milijono, o kur dar traktoriai - visos šios mašinos turi "avalynę", kuri sparčiai dėvisi ir sensta. Be to, kasmet į Lietuvą įvežama 12-15 tūkstančių tonų padangų.
Už padangų perdirbimą įmonės imtų mokestį, be to, parduotų perdirbant susidariusias antrines žaliavas - mazutą, anglį, metalą.
Tiesa, kol kas naujojo verslo iniciatoriai patiria nemažų sunkumų. Antai senų padangų perdirbimo nusprendusi imtis Joniškio rajone įsikūrusi akcinė bendrovė "Joniškio švara" šiomis dienomis susidūrė su dideliu vietos gyventojų protestu.
Kaip "Lietuvos žinioms" pranešė Algirdas Lidikauskas, AB "Joniškio švara" sumanė šiame rajono centre pastatyti ir eksploatuoti įmonę, kurioje per metus būtų ištirpinama apie 2300 tonų padangų. Kilus miestiečių pasipiktinimui, bendrovė nusileido - statys įmonę atokiau. Tačiau ne mažiau pasipriešino ir kaimų žmonės - jie rajono savivaldybei įteikė protesto laišką su 500 parašų.
Bendrovės "Joniškio švara" ketinimą supeikė ir šio miesto ekologinio centro specialistai. Jų teigimu, padangas perdirbant išsiskiriančios toksiškos dujos nuodys ir žmones, ir jų gyvulius bei daržus, sodus.
"Savivaldybė tokiam verslui nepritars. Nematome reikalo teršti gamtą, o ir vietos žmonių nuomonė mums svarbi", - pareiškė LŽ Joniškio rajono meras Alfonsas Lidžius.
Neapsidžiaugė akcinės bendrovės "Joniškio švara" idėja ir valstybinės gamtosaugos specialistai. "Tai nėra toks jau nekaltas atliekų perdirbimo būdas, kaip tikina verslininkai", - neslepia Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rimantas Krankalis.
"Niekas nenorėtų gyventi šalia tokios įmonės", - pritaria vietos žmonėms Joniškio rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Romas Baltramaitis.
Tačiau padangų deginančių įmonių kaminai netrukus pradės kitose šalies vietose - Naujojoje Akmenėje ir Elektrėnuose.
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus duomenimis, senas automobilių, traktorių padangas norima perdirbti ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Zarasuose.
Ketinimo naudoti padangas kaip dalį kuro gaminant cementą akcinėje bendrovėje "Akmenės cementas" aplinkos sergėtojai nepeikia. Padangos čia patektų į cemento gamybos krosnis, kur temperatūra - daugiau kaip tūkstantis laipsnių.
Tokiame pragariškame karštyje, teigia specialistai, supleška praktiškai visi teršalai. Šitaip senos padangos ir kitokios atliekos panaudojamos ne vienoje užsienio valstybėje.
"Akmenės cementas" jau turi aplinkosaugos leidimą, ir šį pavasarį cemento gamykla pradės deginti padangas. Planuojama, jog jos sudarys apie 5 procentus įmonės kuro - per metus būtų sudeginama maždaug 8 tūkstančiai tonų padangų.
Kovo mėnesį bus pradėtas panašus eksperimentas ir Elektrėnuose. Šio miesto pašonėje jau pastatyta pagal baltarusišką technologiją veiksianti padangų perdirbimo įmonė, kurios pajėgumas - apie 12 tūkst. tonų padangų per metus. Jei "lietuviškos" žaliavo
s pritrūktų, senų padangų, matyt, atsigabentų iš svetur.
Šią įmonę valdančios akcinės bendrovės "Ekoela" direktorius Audrius Sabaliauskas pranašauja, jog įmonė sukels revoliuciją atliekų perdirbimo versle. "Aplinka nebus teršiama, nes padangos ne degs, o tirps labai karštų ir suspaustų vandens garų kameroje", - tikina Sabaliauskas.
Padangos šioje termolizės principu veikiančioje krosnyje išsilydytų į dujas, mazutą, anglį ir metalą. Mazutą, anglį ir metalą galima parduoti, o toksiškos dujos esą būtų panaudojamos garui gaminti.
Bendrovei "Ekoela" pavyko įtikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti leidimą bent eksperimentui. Tačiau aplinkos sergėtojai būsimą bandymą vertina atsargiai. Ir ne tik todėl, jog technologiją sukūrė baltarusiai.
"Jeigu tai būtų taip paprasta ir ekonomiška, šitaip padangas perdirbtų daug Vakarų šalių. Tačiau ir jose susiduriama su sunkumais. Panašia technologija bandyta perdirbti padangas Vokietijoje, bet po kurio laiko įmonė buvo uždaryta", - sakė Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis.
"Mūsų specialistai atidžiai seks, ar neteršiama aplinka. Jei teršalų bus daugiau nei leidžia normos - eksperimentą nutrauksime", - sakė apie būsimą bandymą Elektrėnuose Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius.
Gamtosaugininkai sakė nenorį kaišioti ratų į verslininkų ratus - tegul šie pabando, o gal taip iš tiesų pavyks sumažinti Lietuvą slegiančią atliekų naštą - tačiau neslėpė labiau pritarią mechaniniam padangų perdirbimui.
Taip dirba Šiauliuose įsikūrusi akcinė bendrovė "Metaloidas" - joje maždaug 200 tonų padangų per mėnesį susmulkinama ir eksportuojama į Latviją, Ukrainą, Didžiąją Britaniją bei kitas šalis, kur iš jų gaminami įvairūs gumos dirbiniai. "Mechaninis smulkinimas mažiausiai teršia aplinką", - aiškino gamtosaugininkas Naktinis.
Tačiau tokia bendrovė tik viena, nes gumos žaliavos beveik niekam Lietuvoje nereikia. O kitose šalyse ji naudojama tiesiant kelius, klojant šaligatvius, iš jos gaminami įvairūs daiktai.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 02 23