Meistrui praverčia ir pavojingas augalas

Vilnietis Rimantas Šukelis sumanė būdą verstis iš to, ką gamtosaugininkai paskelbė už įstatymo ribų. Ir jis ne tik nenusižengia gamtai -- net jai padeda. Liaudies meistras R. Šukelis iš Sosnovskio barščio stiebų gamina vazas, šviestuvus ir kitus dekoratyvinius dirbinius. Sosnovskio barštis – mūsų šalyje už įstatymo ribų atsidūręs augalas. Jį Aplinkos ministerija net nurodė naikinti.

Aplinkos ministro įsakyme rekomenduojama su Sosnovskio barščiais kovoti mechaniniu ir cheminiu būdais, sudaryta komisija šiam darbui organizuoti ir koordinuoti.

Buvo paskelbta akcija "Sosnovskio barštis", kviečianti ieškoti šio augalo, radus nupjauti, pasakoti vietos žmonėms apie jo žalą.

Odoje palieka žaizdas

Sosnovskio barščio tėvynė -- Kaukazas. Jis gali pasiekti net iki 4 metrų aukštį, žiedynai dideli, aitriai kvepia.

Šio puošnaus augalo sėklų į Lietuvą atvežta sovietiniais metais pamanius, jog tai puiki žaliava silosui, mat šis barštis užaugina labai daug žaliosios masės.

Dėl egzotiškos išvaizdos Sosnovskio barštį žmonės pradėjo auginti kaip dekoratyvinį prie sodybų, kolektyviniuose soduose, net kapinėse. Tad jis netruko paplisti po Lietuvą. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog gyvulių pašarui jis ne tik netinka, bet ir sukelia jiems odos bei gleivinės uždegimus.

Pavojingas Sosnovskio barštis ir žmonėms: ant odos patekusios (ypač saulėtomis dienomis) šio augalo sultys ją nudegina, atsiranda vandeningų pūslių ir sunkiai gyjančių žaizdų, išbėrimų.

O botanikų nemalonę šis augalas užsitraukė, kai, sparčiai sužėlęs upių pakrantėse, pamiškėse, pakelėse, išstūmė kitus -- vietinius mūsų augalus. Pastarieji išnyksta, nes stambūs Sosnovskio barščio lapai užstoja šviesą.

Perka ir užsieniečiai

"Nuo vaikystės ištisas dienas praleidžiu gamtoje, domėjausi įdomios formos medžių šakomis, šaknimis, gumbais ir kitais gamtos kūriniais.

O kartą, įžengęs į Sosnovskio barščio "girią", kurioje jie buvo man virš galvos, susižavėjau ir pamaniau: tai puiki žaliava menui", -- sakė liaudies meistras R. Šukelis.

Atsargiai prisipjovęs stiebų, jis juos išdžiovino, supjaustė, nušlifavo, suklijavo, nutepė baldine alyva. Iš vienų išėjo vazos sausoms puokštėms, iš kitų -- elektros šviestuvai.

Netrukus tai tapo įprastu meistro užsiėmimu. Tiesa, padirbėti tenka ne mažiau, negu drožiant iš medžio kaukę, gyvūną ar kitą kūrinį (R. Šukelis mielai ir to imasi). Be to, tenka dirbti kruopščiai, kad augalas nepakenktų.

Vazos iš Sosnovskio barščio pagaminimas trunka savaitę, šviestuvo dar ilgiau. Šie gaminiai apdoroti sveikatai jau nebekenkia. Mugėse, parodose, meno salonuose, gėlių parduotuvėse šie neįprasti gamtos ir žmogaus rankų kūriniai turi pasisekimą.

Kaziuko mugėje R. Šukelis vos spėjo juos pardavinėti. Mažesnės vazos kainavo 20, didelės -- 80 litų. Keletas meistro pagamintų dirbinių iš kenksmingo augalo iškeliavo ir į užsienį.

Lietuvos rytas, 2004 04 03