Turtingų žmonių norui įsikurti gražiausiose vietose valdininkai priešinasi neilgai. Jeigu esi turtingas ir įtakingas, Lietuvoje įmanoma pasistatyti bet kokį namą ir bet kur - kad ir gražiausioje bei garbingiausioje vietoje, išskyrus galbūt tik sostinės Gedimino kalną.
Jei ši turtuolio pasirinkta vieta turi saugomos teritorijos statusą - irgi ne kliūtis. Paslaugūs valstybės įstaigų klerkai parengs reikalingus dokumentus įstatymų draudimams apeiti.
Tiesa, iš pradžių gali tekti sumokėti simbolinio dydžio baudą už savavališką statybą. Bet tik iš pradžių. Po to ši statyba bus įteisinta ir jau niekas neturės teisės vadinti jos savavališka.
Pagal šią gudriai sugalvotą schemą vaizdingose Lietuvos vietose išdygo ir toliau dygsta daugybė pastatų, kurių savininkai - garsūs politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai.
Šiuo būdu pasinaudojo ir vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Benas Gudelis.
Atvykęs į Lietuvą iš JAV ir čia tapęs vienos didžiausių alkoholio ir cigarečių importuotojų mūsų šalyje bendrovės „Bennet Distributors", taip pat kosmetikos ir parfumerijos bendrovių "Fragrances International", "Kristiana" pagrindiniu akcininku ir vadovu, B. Gudelis gyvenamąjį būstą prieš kelerius metus pasistatė prestižinėje sostinės vietoje - Žvėryne.
Sklypas, kurį įsigijo B. Gudelio žmona Izolda Gudelis, įeina į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Tokiuose draustiniuose, kaip nurodo Vyriausybės patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, draudžiama žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija.
Be to, kraštovaizdžio draustiniuose uždrausta statyti statinius, jeigu jie pažeidžia reljefo raiškumą. Negalima ir pirkti, parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti dalimis žemės sklypą, turimą nuosavybės teise kraštovaizdžio draustinyje, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų žemėvaldų ribos.
Vienas svarbiausių minėtojo teisės akto reikalavimų - kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija.
Be to, kaip nurodoma šiame dokumente, žemės, esančios kraštovaizdžio draustiniuose, savininkai ir naudotojai neturi trukdyti lankyti saugomų kraštovaizdžio objektų.
Šis draudimų sąrašas neišgąsdino B.Gudelio, kuris, žurnalo "Veidas" duomenimis, turtingiausių Lietuvos žmonių trisdešimtuke užima 25 vietą.
Izoldos ir Beno Gudelių gyvenamasis namas Žvėryne, Blindžių gatvės pakraštyje, iškilo vietoje mažo seno medinio pastato, stovėjusio nusipirktame sklype. Be abejo, ankstesnįjį pastatą jis gerokai pranoko - dabar nekilnojamojo turto specialistai Gudelių būstą vadina vienu brangiausių Lietuvoje ir jo kainą vertina 3,8 milijono litų.
Nei šis modernus namas, nei prie jo savotiškai gamtą mėgstančio B.Gudelio įveisti egzotiški augalai, kurių čia, pasak jo, yra net 4 tūkstančiai rūšių, visiškai nebūdingi Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui.
Ligi tol šis draustinis garsėjo ne amerikietiškais, o lietuviškais retais augalais, taip pat išraiškingomis raguvomis, tystančiomis Neries link, keliasdešimties metrų aukščio Plikakalnio atodanga, gausiais šaltiniais ir kitais gamtos turtais.
Dėl to šis beveik 150 hektarų plotas Neries krante dar 1964 metais buvo paskelbtas landšaftiniu draustiniu.
Neseniai Gudeliai nusprendė netoli savo gyvenamojo namo pasistatyti modernų baseiną. Išvydę naujus jų užmojus Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, Žvėryno bendruomenės vadovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją.
"Jau 2005 metais reiškėme savo susirūpinimą dėl vykdomų statybų ir gamtos niokojimo Gudelių sklype, - rašoma bendruomenės laiške. - Gavome Aplinkos ministerijos sekretoriaus J.Laicono atsakymą, jog statybose yra nustatyti pažeidimai ir tolimesni savavališki darbai bus stabdomi.
Šiandien stebime intensyviai vykstančias statybas: betonuojami pamatai naujam statiniui, valstybinėje žemėje stovi nederančios aplinkoje betoninės sienos, išasfaltuotas ir užtvertas kelias".
Žvėryno bendruomenės vadovai teigia, jog toje vietoje buvo anksčiau buvo miško takas, kuriuo lankytojai galėjo patekti į Karoliniškių draustinį.
"Esame priversti pakartotinai klausti: ar Lietuvoje prieš įstatymus visi piliečiai yra lygūs, ar visgi yra "lygesnių"? - teiravosi Aplinkos ministerijos Žvėryno bendruomenės atstovai.
Užuot nuvykę į draustinį, Aplinkos ministerijos gamtos sergėtojai perdavė Žvėryno bendruomenės skundą urbanistams - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Nesivargino ir šios darbuotojai tirti Žvėryno benduomenės laiško - persiuntė Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
"Pastatų statybos priežiūra pagal Statybos įstatymą yra apskrities viršininko kompetencija", - aiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius. Apie gamtą - nė žodžio. Tarsi ne ji šioje istorijoje būtų svarbiausia.
Nors nuo laiško išsiuntimo ministerijai praėjo daugiau kaip mėnuo, nedaug ką tegalėjo pasakyti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Gediminas Černiauskas, kuriam atiteko Žvėryno bendruomenės skundas.
"Šiandien važiuosiu patikrinti faktų. Kiek žinau, Gudeliai leidimą statyti turi, tik nežinia, ar tiksliai dirbama pagal projektą", - vakar LŽ dėstė G.Černiauskas.
Leidimą statyti patvirtino turįs ir pats B.Gudelis, kurį radome statybvietėje. "Visus reikalingus popierius turiu", - tikino verslininkas, bet paprašius parodyti šiuos dokumentus pasiteisino dabar to padaryti negalįs.
Priminus, jog dar neseniai ši statyba buvo vadinama neteisėta, verslininkas pasipiktino: "Niekada to nebuvo".
Užmaršiajam verslininkui galima priminti, jog 2005 metų balandžio 26 dieną Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas už savavališkai įrengtą terasą ir atraminių sienų išbetonavimą Izoldai Gudelis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrė 1500 litų baudą.
Statybos šeimininkus nubaudė ir Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas - už tai, jog vykdant darbus buvo pažeistas reljefas.
"Buvo apskaičiuota, jog gamtai padaryta žala siekia apie 70 tūkstančių litų", - prisiminė šią istoriją Vilniaus aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Alfredas Skinulis.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005 metų pabaigoje buvo pasiūlęs Vilniaus savivaldybės administracijai parengti išvadas, kuriomis remiantis, galima būtų priimti sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Tačiau Gudeliai buvo greitesni - tuomečio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė jų statybą įteisino.
"Kartą jau nubaudėme, o antrąkart bausti už tą patį nebeturime teisės", - dabar apgailestauja gamtos sergėtojų vadovai.
B.Gudelis tikina, jog jo statybos ne niokoja Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, o jį gražina. "Šioje vietoje buvo kasamas žvyras, pilamos šiukšlės. Aš jas iškuopiau, nukasto žvyro šlaitą atstačiau ir sutvirtinau.
Baseino stogą užversiu žeme, kurioje galės augti augalai. Ateikite po poros mėnesių - pamatysite, kaip čia bus gražu", - kvietė verslininkas.
"Tačiau juk čia - kraštovaizdžio draustinis!" - priminė B.Gudeliui kartu su LŽ žurnalistais į statybvietę užsukęs Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas Vytautas Damaševičius.
Tai galutinai išvedė iš kantrybės garsųjį verslininką. "O ką jūs davėte Lietuvai? Kas jūs? Ką pastatėte, kiek darbo vietų sukūrėte?" - pasipylė B. Gudelio klausimai V. Damaševičiui.
Šis atsakė esąs kino režisierius (V. Damaševičius yra sukūręs filmų apie Sibiro tremtinius, Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje, Žvėryno mikrorajoną ir kt. - Red.).
"Negirdėjau aš tokio režisieriaus! Moku per metus 10 milijonų litų mokesčių ir išlaikau tokius veikėjus kaip jūs! Rusams dirbi? Matau, jog rusams!" - šaukė ant menininko verslininkas.
Kalbėtis tapo sunku, tad atsisveikinome. Įkandin mūsų dar skambėjo B. Gudelio žodžiai, kaip jam, amerikiečiui Lietuvoje, pavydi rusai ir komunistai bei kaip jie pyksta, viduryje dienos šlaistosi po jo valdas ir loja.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2007 07 05