Žuvinto valstybiniame rezervate buvo paminėtas šios saugomos gamtos teritorijos 60-metis. Šis pirmasis ir seniausias Lietuvos valstybinis rezervatas buvo įsteigtas gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko rūpesčiu. Apie tai jis rašė savo "Gamtininko užrašuose":
"Aš dar vaikas būdamas apie Žuvintą skaičiau V.Tačanovskio veikaluose. Žinojau, kad šiame ežere yra daug paukščių ir svajojau jį aplankyti. Tai man pavyko tik 1921 metais. Nuvykau ten kovo 21 dieną ir užtrukau iki kovo 26 dienos. (...) Buvau sužavėtas malonaus reginio ir galvojau, kad čia vandeniniams paukščiams reikės įkurti rezervatą. Savo svajones pavyko įgyvendinti tik 1937 metais".
Profesorius pasakojo per trumpą laiką čia surinkęs Kauno zoologijos muziejui "įdomiausių ir rečiausių rūšių".
Pirmuoju rezervato prižiūrėtoju T.Ivanauskas pasirinko jauną gamtininką Teofilį Zubavičių. Nuojauta profesoriaus neapvylė: T.Zubavičius Žuvintui atidavė penkiasdešimt metų - iki 1987-ųjų, kuomet, pailsęs nuo konfliktų su naująja Žuvinto rezervato administracija, išsikraustė gyventi į Panevėžio rajoną, kur netrukus mirė. Lankiausi pas jo našlę žmoną, kuri daug papasakojo apie savo vyro Teofilio gyvenimą Žuvinte ir kaip jis vėliau liūdėjo atsiskyręs nuo šio rezervato.
Geografas Česlovas Kudaba T.Zubavičių pagarbiai vadino "mokslo eiliniu", laiške jam rašė: "Aš gerai įsivaizduoju, kiek Jūs prailginot rankas velioniui profesoriui T.Ivanauskui".
Anais laikais, kai gamtosauga dar beveik niekam nerūpėjo, T.Zubavičius ir rezervato gyvūnus saugojo nuo brakonierių, ir mokslinės informacijos tiekė T.Ivanauskui bei kitiems mokslininkams.
T.Ivanausko ir T.Zubavičiaus laikais Žuvinto ežere ir paliose aplink jį perėjo gausybė įvairių Lietuvos paukščių, tarp jų daug retų. Šiandien apie šį ežerą kalbama kaip apie mirštantį. "1968 metais užtvenkus iš jo ištekantį Dovinės upelį, Žuvintas tapo nebenatūralus ir pradėjo užaugti augalais, paukščių gyvenimo sąlygos jame vis blogėjo", - pasakojo Aplinkos apsaugos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus viršininkas Selemonas Paltanavičius, pats kadaise dirbęs šiame rezervate.
Pasak jo, paskutiniaisiais savo gyvenimo metais T.Ivanauskas (jis mirė 1970 metais - F.Ž.) teigė, jog paukščių Žuvinte jau dešimt kartų mažiau negu anksčiau. S.Paltanavičiaus duomenimis, ypač jų sumažėjo pastarąjį penkmetį.
"Anksčiau kasmet suskaičiuodavome rezervate 10 tūkstančių porų perinčių rudagalvių kirų. Dabar jie čia nebeperi. Beliko tik kelios laukių poros, viena kita dešimtis didžiųjų ančių, tuo tarpu šimtai jų perėdavo Žuvinte. Nebėra rudžių, šaukštasnapių, pilkųjų ančių. Net ir per rudens migracijas Žuvintą beaplanko tiktai žąsys, tačiau ir šios jame tiktai nakvoja, o maitintis skrenda į gretimus laukus", - kalbėjo S.Paltanavičius.
Pasak jo, labai sumažėjo paukščių ir ežerą supančioje aukštapelkėje: nebeperi griciukai, pempės, didžiosios kuolingos, tikučiai, gervės. S.Paltanavičius pavadino rezervato padėtį katastrofiška ir stebėjosi, jog ligi šiol neapsisprendžiama, ar ežerą apvalyti (tai kainuotų nepigiai), ar leisti jam visiškai užakti.
Žuvinto rezervato direktoriaus V.Nedzinsko ir Aplinkos apsaugos ministerijos Kraštotvarkos bei biologinės įvairovės departamento iniciatyva Žuvinte ir aplink jį planuojama steigti biosferos rezervatą.
"Geriau būtų tokį rezervatą steigti pajūryje, - ten gamtos vertybių yra kur kas daugiau negu dabartiniame Žuvinte ir prie jo", - sakė "Lietuvos rytui" Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Mečislovas Žalakevičius.
Jis teigė esąs už kuo mažesnes pertvarkas Žuvinte ir apgailestavo, jog pastaraisiais metais darbuotis į šį rezervatą mažai kviečiama mokslininkų, studentų. "Ventės rago paukščių žiedavimo stotyje jų dirbo daugiau", - kalbėjo šalies ornitologų vadovas.
Rezervato direktorius V.Nedzinskas sakė tikįs šviesia Žuvinto ateitimi. "Ką mokslininkai sugalvojo - mes viską įgyvendinome, nors ir nelengva buvo įvesti čia tvarką. Žuvintas buvo ir liks paukščių karalija. Antai šiemet neblogas gulbių derlius, padaugėjo perinčių pilkųjų žąsų".
V.Nedzinsko nuomone, Žuvinto statusą reikėtų jau keisti - "yra vietų, kur galima įsileisti žmones". Direktorius siūlė leisti žmonėms lankyti rezervatą, tiesti tiltelius į palias, statyti stebėjimo bokštus.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1997 09 17