Paslaptingas šikšnosparnių gyvenimas

Kas yra tie keisti, į nieką nepanašūs ir todėl baimę keliantys gyvūnai: skraidančios pelės, neįprasti paukščiai, o gal vampyrai, kaip apie juos kartais kalbama? 

Kodėl šie keisti gyviai medžioja tik naktį? Kuo minta? Ar tiesa, kad įsipainioja į plaukus, įlenda į kūdikių vežimėlius? Kur skambinti, kai toks „vaiduoklis“ įsmunka į kambarį ir pakimba palubėje ant užuolaidos? 

Į šiuos ir daug kitų klausimų apie vienus įdomiausių Lietuvoje gyvūnų – šikšnosparnius Verkių regioniniame parke surengtame šikšnosparnių vakare atsakinėjo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.

„Baimė ir mitai apie šikšnosparnius gimė iš nežinojimo. Dėl paslaptingo jų  gyvenimo būdo bei sudėtingų tyrimo metodų ilgą laiką apie šiuos naktinius sutvėrimus net biologai galėjo mažai pasakyti. Šiandien jau galima praskleisti šikšnosparnius gaubiantį paslapties šydą ir išsklaidyti mitus“, - aiškino R.Karpuška.

Tačiau daug kas gali likti nežinoma jau visiems laikams, mat visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, šikšnosparniai nyksta. Jau nebeliko keliolikos rūšių, kurios prieš keletą dešimtmečių buvo gausiai paplitusios visoje Europoje.

Mūsų šalyje geriausios vietos šikšnosparniams – seni parkai, tokie kaip Verkių dvaro parkas, kuriame buvo surengtas šikšnosparnių vakaras, taip pat bažnyčios, namų palėpės.  Tačiau bažnyčias restauruoja, parkus atnauijina, ir šikšnosparniams tenka trauktis. Neberanda šie žvėrys ramybės netgi ten, kur saugūs jautėsi dešimtmečius - požemiuose, nes vienus jų privatizuoja, o į kitus pažiūrėti šių keistų žvėrelių plūsta smalsuoliai. 

Kanda, nes dūsta 

Įsišakniję prietarai, neva šikšnosparniai yra labai nešvarūs, veliasi į žmonių plaukus.  Senovėje manyta, jog šikšnosparniai yra pikti, todėl šiuos gyvūnus siejo su juodąja magija, burtininkavimu. 

Iš kur toks požiūris? To paklausiau kito šių gyvūnų tyrinėtojo – kauniečio teriologo Dainiaus Paužos. „Laikant šikšnosparnį ant delno, jam pritrūksta deguonies, ir žvėriukas ima blaškytis, kandžiotis. Jis prisitaikęs arba skraidyti, arba kyboti žemyn galva", - paaiškino mokslininkas. 

Taigi ne piktumas kaltas, o žvėrelio anatominė strukūra: šikšnosparnis prisitaikęs arba skraidyti, arba kyboti žemyn galva. Horizontalioje padėtyje šis gyvūnas ima dusti.  Vertikalioje jis – gana mielas padarėlis, kurį net galima prijaukinti.  Tiesa, auginti šikšnosparnius sunku, nes jiems reikia gyvų vabzdžių, sunkiai išmoksta imti maistą iš šėryklėlės. 

D.Pauža paneigė, jog šikšnosparniai gali įsipainioti į žmogaus plaukus. "Mano žmona ne kartą buvo įsikišusi šikšnosparnį į savo plaukus, ir jis neskubėdamas išlįsdavo", -  sakė mokslininkas. 

Nepagrįstas mitas yra ir tai, jog  šikšnosparniai kėsinasi paragauti mūsų kraujo. Iš maždaug 1000 visame pasaulyje gyvenančių šikšnosparnių rūšių tik 3 rūšių atstovai minta gyvūnų - bet ne žmonių - krauju. Lietuvoje tie vampyrai negyvena. 

Apie 70 proc. šikšnosparnių rūšių atstovai minta vabzdžiais - Lietuvos šikšnosparniai visi tokie. O likusieji 30 proc. minta vaisiais, nektaru.  

Šikšnosparniai - nakties gyvūnai, nors kartais pasiseka pamatyti juos ir dieną.  Lietuvoje ligi šiol aptikta 15 rūšių šikšnosparnių. Penkioliktoji rasta neseniai.

Siaubo filmai meluoja

Pasitaiko, jog kuris nors šikšnosparnis, medžiodamas uodą ar kitą vabzdį, vakare ar naktį įskrieja į kambarius. 

Mokslininkai pataria tokį svečią be panikos išleisti.  Jei neišskrenda pats - sugauti ir išnešti. Gaudyti patariama ne plikomis rankomis, nes jo dantukai aštrūs. Žinoma, piršto nenukąs, tačiau krimstelėti gali skaudžiai. 

Prieš keletą metų laikraščiuose buvo sumirgėjusios antraštės "Šikšnosparnis užpuolė vaiką", "Alkani šikšnosparniai taikosi į kūdikius". Mat Vilniuje senelė netoli Neries vežimėliu vežėsi anūkėlę. Ūmai į vežimėlį įlėkė šikšnosparnis. Sutrikusiai močiutei į pagalbą puolė praeivė.  Kol ji ištraukė šikšnosparnį, šis apkandžiojo rankas.

Gelbėtojai buvo suleista vakcina nuo pasiutligės.  Kūdikiui šikšnosparnis neįkando, tačiau medikai pasiūlė skiepyti ir jį. Skausminga vakcina buvo leidžiama šešis kartus. 

„Isterija be pagrindo. Matyt, žmonės prisižiūrėjo melagingų filmų, kuriuose vaizduojama, kaip šikšnosparniai ar paukščiai puola žmones. Šikšnosparnis į vaiko vežimėlį įskrido atsitiktinai – medžiodamas vabalą, greičiausiai ūsuotį“, - taip tada šį įvykį pakomentavo D.Pauža. 

Tačiau juk teigiama, jog šikšnosparnis skrisdamas orientuojasi pagal ultragarsą, tad kaip jis galėjo apsirikti? - klausiau mokslininko.  "Šį "aparatą" šikšnosparnis įjungia ne visuomet. Paprastai vadovaujasi regėjimu, atmintimi, todėl kartais atsitrenkia į kliūtis", - atsakė D.Pauža. 

Praretina armijas uodų

Pasitaiko, jog jiems patikusią vietą šikšnosparniai gulte užgula. Zoologas Kazimieras Baranauskas, kuris taip pat juos tiria, pasakojo, kaip jam paskambino vieno namo Grigiškėse šeimininkas. Žmogus susijaudinęs klausė: ką daryti, mano namą apgulė kažkokie keisti padarai! 

K.Baranauskas tuoj suprato, kad tai – šikšnosparniai. Nuvykęs į vietą, jis per pusvalandį suskaičiavo iš namo išskrendant 350 šikšnosparnių. Sutemoms tirštėjant jie  kaip bičių spiečius lėkė vienas po kito iš namo pastogės. 

Šikšnosparniai ten įsikūrė neatsitiktinai – užuovėja, saulės gerai šildomas stogas dengtas šiferio lakštais, po kuriais gausybė plyšių. Tad prašančiam išgelbėti nuo neprašytų įnamių namo šeimininkui K.Baranauskas tegalėjo patarti pasikeisti namo stogą.  "Iš kur aš gausiu tiek pinigų", - susiėmė už galvos namo šeimininkas. 

Kinijoje ir Škotijoje apie tokį žmogų pasakytų – kvailas.  Mat tose šalyse šikšnosparniai laikomi sėkmės simboliu, jų kaimynystė laukiama net labiau, negu mes garbiname gandrus.  Škotijoje namo, kuriame gyvena šikšnosparniai, kaina gerokai didesnė negu pastato be šių įnamių.

Kol pas mus tokios meilės šiems paukščiams dar nėra, galėtume apie jų naudą spręsti bent iš šių skaičių:  vienas šikšnosparnis, sveriantis apie 10 gramų, per naktį sumedžioja apie 4 gramus naktinių vabzdžių - kenkėjų, kurių daugelis paukščių nelesa, nes tuo paros metu ilsisi.

R.Karpuška pateikia ir dar tikslesnį skaičių:  vienas mažiausių Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių - šikšniukas nykštukas per naktį sumedžioja apie 3000 - 5000 uodų ir kitų smulkių vabzdžių. O juk uodus nelabai mėgstame, tiesa?

 Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 08 03

http://www.arboristai.lt/articles/populiarus/171-biovairov/1078-paslaptingas-siksnosparni-gyvenimas