Vidurnaktį prie Ūlos gali grįžti jaunystė

Prie Dzūkijos gražuolės upės Ūlos keliautojai traukia visais metų laikais, o ypač pavasarį ir vasarą. Tačiau galbūt ne visi žino įdomią vietelę prie jos - Ūlos akies šaltinį. Pro šią versmę šiltuoju metų laiku praplaukia upe šimtai vandens turistų ir nesustoja, nes ji slūgso atokiau krante.

Šaltas ir skaidrus lyg ašara vanduo burbuliuoja nedidelėje, maždaug pusantro metro skersmens daubelėje ir mažyčiu upokšniu nualma į upę. Skirtingai nuo daugelio kitų Lietuvos šaltinių, šio dugnas pilkas.

Mačiusiems Svilės, Šmitos ir kitas garsias Lietuvos versmes Ūlos akis galbūt atrodys neįspūdinga, tačiau Dzūkijoje tai vienas didžiausių šaltinių. Kas sekundę iš žemės išsiveržia du litrai vandens, kuris, lyginant su šulinio vandeniu, turi daugiau fluoro ir magnio, taigi sveikas gerti.

Dzūkijos nacionalinio parko etnografė Onutė Drobelienė pasakojo, jog vietos žmonės dar mena legendą, neva kažkada toje vietoje vienišas diedukas nusilipdęs iš sniego bobelę ir su ja kalbėdavęsis. Sykį pasiguodęs jai dėl kritusios karvės, tačiau bobelė tylėjusi.

"Tai gal tu širdies neturi", - papriekaištavęs diedukas ir sulig tais žodžiais bobelė ištirpusi, tik toje vietoje likęs pulsuoti mažas šaltinėlis - jos širdis.

O dar seni dzūkai porina, jog prie Ūlos akies reikia ateiti vienam ir būtinai vidurnaktį. Eiti nesidairant ir nesigręžiojant atgal, o kai laikrodis išmuš lygiai dvyliktą, nusiprausti versmės vandeniu - išsilygins visos raukšlės ir tapsi vėl jaunas.

Beje, naktį pasisaugokite: nors versmė nedidelė, tačiau gili, dugnas už maždaug dviejų metrų.

Surasti ją nesunku: Varėnos-Marcinkonių plentu privažiavę Ūlos slėnį, prieš tiltą sukite į dešinę, Žiūrų kaimo link (prie šios sankryžos yra ir Mančiagirės kaimo autobusų stotelė, taigi čia galima atriedėti ir autobusu iš Varėnos).

Pavažiavę porą kilometrų, kairėje pusėje pamatysite dailią pavėsinę bei stovėjimo aikštelę. Iš aikštelės prie Ūlos nuves smagūs laipteliai, o apačioje rasite per upę neseniai nutiestą įdomų tiltelį.

Kulniuokite per jį, po to dar kokį šimtą metrų vaizdinga pievele, kurioje galės pasiausti jūsų vaikai, - ir štai Ūlos akis.

Belieka pridėti, jog ir į visas puses kilpinėjanti Ūla čia ypač graži. Kai kurie patyrę žvejai bei keliautojai ir, žinoma, vietos dzūkai Ūlą bei jos gražiąsias apylinkes laiko šventomis.

 Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1998 04 17