Lašišų veislyne Meškerinės kaime (Švenčionių r.) iš ikrų išsirito pirmosios lašišų ir šlakių lervutės. Kol kas jos minta savo tryniais. Kai juos "suvalgys", iš vonelių, kuriose gimė, bus perkeltos į didesnius baseinus, kur jas maitins Danijoje pirktais pašarais.
Žuvivaisos įmonė šioje vaizdingoje vietoje ant Žeimenos upės kranto įkurta dar septintajame dešimtmetyje. Dviejuose cechuose veisiami vaivorykštiniai upėtakiai ir lydekos. Vėliau nutarta pastatyti ir lašišų bei šlakių cechą. Lėšų jam skirta iš biudžeto, įrengimus padovanojo Danija.
Bandymų dirbtiniu būdu veisti lašišas mūsų šalyje buvo ir anksčiau, tačiau nesisekdavo - lašišas veisti nelengva. Šiuo metu šešiuose Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro filialuose veisiamos lydekos, upėtakiai, seliavos, peledės, sykai, starkiai, karpiai, vėgėlės ir kitos žuvys.
Veislyno direktorius Antanas Vaznys sakė, jog naujasis cechas kainavo apie pusantro milijono litų. "Įrengimai - vieni moderniausių Europoje, leidžiantys taupyti ir elektrą, ir vandenį", - sakė A.Vaznys. Vanduo lašišoms veisti turi būti itin švarus, todėl jį nuolat valo filtrai.
Naujajame ceche kasmet būtų galima išperinti beveik milijoną lašišų lervučių. Pasak Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojo Algirdo Domarko, pagal lašišų atkūrimo iki 2010 metų programą kol kas užtektų ir dešimt kartų mažesnio lašišaičių kiekio. Pirmajam bandymui naujajame ceche perinama apie 70 tūkstančių lašišų ir apie 15 tūkstančių šlakių ikrų.
"Mūsų šalies žvejams kasmet leidžiama sugauti Baltijos jūroje 6- 7 tūkstančius lašišų (tai sudaro apie vieną procentą visoms Baltijos valstybėms skirto sužejoti lašišų kiekio), tačiau tie, kurie žvejoja, privalo ir veisti", - aiškino A.Domarkas.
Jo žodžiais, dirbtinis lašišų veisimas net 30 kartų efektyvesnis už natūralų. Daugiau kaip 90 procentų Baltijos jūroje sužvejojamų lašišų - dirbtinai veistos. Ypač daug šių karališkųjų žuvų veisiama Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje. Šių valstybių žvejai daugiausia jų ir sugauna. Skandinavijos šalyse lašišos itin mėgstamos, o lietuviai kol kas labiau vertina daug pigesnes silkes bei karpius.
Tiesa, prieš keletą metų šiaurinėje Baltijos jūros dalyje daug lašišų krito nuo vadinamojo sindromo M- 74. Kai kurie mokslininkai nutarė, jog dirbtinai veistos lašišos šiai ligai neatsparios. "Tačiau patikimų įrodymų dar nėra. Kai kas mano, jog lašišas apnuodija teršalai, kurie sunkiasi iš per karą Baltijoje nuskandintų nuodų konteinerių", - tvirtino ichtiologas Vytautas Radaitis.
Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento Išteklių atkūrimo skyriaus viršininko Vilmanto Greičiūno nuomone, lašišų veislynas Lietuvai reikalingas, tačiau po to, kai užsienyje krito daug dirbtinai veistų lašišų ir kilo grėsmė netgi visos rūšies išlikimui,
išsivyčiusios šalys daugiau dėmesio skiria laukinių lašišų apsaugai.
Į Lietuvą atplaukiančioms neršti žuvims kelią pastoja elektrinių užtvankos. Ichtiologų nuomone, dėl Nemuną užtvėrusios Kauno hidroelektrinės užtvankos šalyje sumažėjo net 80 procentų lašišų nerštaviečių.
Iš tų, kurios vis dėlto prasiveržia pro šią ir kitas kliūtis, pusę išgaudo brakonieriai, kuriems draudimas vidaus vandenyse žvejoti lašišas (ši žuvis įrašyta į Raudonąją knygą) - nė motais. Kai kurie brakonieriai iš šio verslo praturtėjo.
Lašišų ikrų į naujajį cechą atsigabenta iš Latvijos. "Mūsų žvejai praėjusį rudenį sugavo tiktai vieną neršti plaukiančią lašišą", - apgailestavo A.Domarkas. Todėl ir nutarta pirkti ikrų iš kaimynų. Tiktai šlakių pasigavo nesunkiai - jų ypač padaugėjo Žemaitijoje.
"Latviškųjų" lašišaičių į Nemuną, Nerį ar Žeimeną neleis, kad jos nesusikryžmintų su vietinėmis. "Arba suleisime į Šventąją, arba išmainysime su latviais į žiobrius ar šlakius", - svarstė A.Domarkas.
Pasak jo, kad naujajam cechui netrūktų ikrų, reikėtų kasmet Kuršių mariose sugauti bent šimtą neršti plaukiančių lašišų. Ichtiologų duomenimis, praėjusį rudenį šiomis mariomis į Nemuno baseiną neršti traukė apie 3400 lašišų - šiek tiek mažiau negu užpernai.
Be to, naujajame Žeimenos veislyne kol kas bus galima užauginti tik keletą gramų sveriančias lašišaites. Suleidus tokias mažytes į vandens telkinį, nemažai jų žūva. Todėl planuojama statyti dar vieną cechą, kuriame lašišaitės būtų paauginamos bent ligi šimto gramų.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1999 03 12