Kėdainių rajono psichoneurologinį pansionatą pasiekė Lietuvos valstybinio arbitražo sprendimas. Jame rašoma, kad pensionas turi atlyginti valstybei žalą -1005 Lt 82 ct už tai, kad, pernai apšildydamas savo patalpas absorbentu, užteršė jo degimo produktais orą.
„Lietuvos rytas" apie absorbentą šiemet rašė tris kartus: "Šalies energetikos ministras neketina atsistatydinti, o įmonė „Lamaringas” neprisiima jokios kaltės dėl nuodingo kuro - absorbento” (sausio 5 d.), "Absorbento byla: Kelmės vaikai jau atkentėjo, pareigūnai apsiramino, bet nuodingas kuras vis dar gali pasiekti Lietuvą" (vasario 11 ir 12 d.) ir „Nuodingo kuro byla: kelio iš pavojingos aklavietės vis dar nėra” (kovo 30 d.).
Pernai komercinės įmonės „Lamaringas" „Analas”, „Ramstis” ir kitos pigiai pirko Tatarstane ir kitur užsienyje degių nuodingų chemijos pramonės atliekų (absorbento, sugėrusio kenksmingus junginius gamybos procese), ir, pažeisdamos Aplinkos apsaugos įstatymą, įvežė jų į Lietuvą bei pardavė įvairioms organizacijoms.
Jų pirko ir valstybinei energetikos sistemai priklausanti įmonė „Šiluma" bei išskirstė šias atliekas po rajonus.
Vienoje iš Kelmės katilinių įvykus avarijai, nuodingų garų pateko į šio miesto vidurinę mokyklą, susirgo kelios dešimtys mokinių. Daug laiko praėjo, kol buvo nustatyta ir pašalinta šio dvoko priežastis, o dar daugiau - kol Vyriausybė uždarame posėdyje nutarė nutraukti kūrenimą absorbentu ir kitu neaiškios kilmės kuru Lietuvoje.
Tačiau, kaip rašėme paskutiniojoje publikacijoje, - nors didžiąją dalį absorbento „Lamaringas” išgabeno iš mūsų šalies, dar per 200 tonų jo tebėra Lietuvoje. O svarbiausia, kad vis dar neužkertamas kelias pavojingam kurui patekti į mūsų šalį.
Smulkias žuveles jau baudžia, o kada imsis stambiųjų?
Aplinkos apsaugos pareigūnai, remdamiesi Aplinkos apsaugos įstatymu, pateikė ieškinius tiems, kas kūreno absorbentu. Minėtasis Kėdainių psichoneurologinis pensionas 67 tonas absorbento A-4 buvo nusipirkęs iš Kėdainių akcinės bendrovės „Analas”. Pensionui atsisakius mokėti už ieškinį, byla buvo perduota valstybiniam arbitražui.
„Kodėl nebaudžia tų, kurie tą absorbentą įvežė į Lietuvą, o kalti liko „iešmininkai”? Iš ko mes mokėsime už tą ieškinį - iš tų menkų lėšų, kurias valstybė skiria mūsų pensiono ligonių vaistams ir maistui? Kitų pinigų mes neturime”, - sako pensiono direktorius A. Karpavičius. Jis stebisi ir tuo, kad Kėdainių centrinė ligoninė, kuri absorbento turėjo beveik dvigubai daugiau, už ieškinį turėjo sumokėti tiek pat, kaip pensionas, o M. Daukšos vidurinei mokyklai, nusipirkusiai tik 9 tonas absorbento, pateiktas net dar didesnis ieškinys.
Kėdainių vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius K. Mikalauskas paaiškino: nors tos įstaigos ir turėjo skirtingus kiekius absorbento, nuodų į orą jos išmetė maždaug tiek pat, todėl ir ieškiniai panašūs. Pensionas turėjęs leidimą kūrenti krosnių bei dyzeliniu kuru, bet absorbentu, kuris daug labiau teršia orą, - ne. „Tegul jis dabar duoda į teismą „Analą”, kuris to absorbento jiems pardavė. O mes atlikome savo pareigą”, - sako K. Mikalauskas.
Panašiai kalba ir valstybinis arbitras J. Šeškevičius, vis dėlto nutaręs pripažinti tik pusę absorbento pirkėjų kaltės ir perpus sumažinęs ieškinių sumas.
Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus E. Vėbros nuomone, "gal mūsų inspektoriai kiek persistengia".
O energetikos ministras A. Stasiukynas pareiškė pirmą kartą girdįs apie tuos ieškinius. "Tai aplinkosaugininkų reikalas", - pareiškė ministras.
Ieškiniai už absorbento kūrenimą jau pateikti Zarasų (1900 litų), Kelmės (7000 litų) šilumos tinklams ir kai kurioms kitoms įstaigoms.
Ar absorbentas nuodingas, pasakys... jo gamintojai
O kaip su baudžiamąja byla, kurią Generalinė prokuratūra iškėlė už absorbento įvežimą bei naudojimą? Pasak Tardymo departamento ypatingai svarbių bylų tardytojo J. Aleknavičiaus, įtariamieji dar nenustatyti.
Tardytojas sakė, kad teisininkams dar neaišku, kas gi iš tiesų tas absorbentas - kuras ar atlieka. Aplinkos apsaugos departamente pusantro mėnesio trukę detalūs absorbento tyrimai ir išvada, pateikta Vyriausybei, kad „tai yra chemijos gamybos atlieka, kurios sudėtyje esančios medžiagos patenka į Helsinkio konvencijos nustatytą Baltijos jūros regionui prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą”, taip pat šio departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos kitas raštas Vyriausybei, jog „absorbento A-l (chemijos pramonės atliekų) degimo metu į aplinką patenka II ir III pavojingumo klasės cheminės medžiagos", teisininkų nepatenkina.
Jie paprašė ištirti absorbentą Teismo ekspertizės institute, o šio ekspertai po vėl gana ilgai trukusių tyrimų paprašė atsiųsti iš Tatarstano, kur pirktas šis skystis, papildomų techninių duomenų bei pavyzdžių.
„Mes paprašėme tenykštę vidaus reikalų ministeriją, kad ji įpareigotų tenykštę gamyklą visa tai padaryti, be to, mūsų kolega apklaus įmonės administraciją, ar tas absorbentas tikrai nuodingas.
Klausimų, kiek nuodingas absorbentas, kiek pasklinda, kaip veikia žmonių sveikatą ir t.t., pateikėme ir Lietuvos aplinkos apsaugos departamentui, Specializuotam higienos centrui bei Energetikos ministerijai, bet atsakymo iki šiol negavome”, - sakė tardytojas J.Aleknavičius. Anot jo, ką nors nutarti bus galima tik gavus žinių iš Tatarstano. Turbūt galima manyti, kad tos žinios nebus labai blogos.
Zuikius paleisti nesunku, o sugaudyti?
„Čia kaip tame posakyje: gaudyk zuikį laukuose. Pirma paleido, o dabar gaudo", - sako apie absorbento istoriją Kėdainių vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. Armonavičius.
Paskatinti 1992 metais A. Abišalos vadovaujamos Vyriausybės išleisto nutarimo, kuriuo buvo demonopolizuotas naftos ir ios produktų tiekimas į Lietuvą bei leidžiama visiems kas tik nori įvežti juos, o kuro bazėms leista priimti, komersantai pradėjo pirkti Rytuose bet ką, kas dega, gabenti į Lietuvą ir čia parduoti, gaudami už tai nemažai pelno.
„Kadangi kuro tuo metu trūko, juos laikė kone didvyriais”, - prisimena Aplinkos apsaugos departamento pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų skyriaus viršininkas R. Jacevičius.
Šis departamentas susizgribo tik tada, kai iš Rokiškio, Ignalinos, vėliau Kelmės pasipylė žmonių skundai dėl absorbento tvaiko.
Gaudyti zuikius laukuose nelengva. Šiaip ne taip pavyko išsiaiškinti (vargu ar iki galo), kur yra absorbento bei kitokio nuodingo degaus skysčio.
Energetikos ministras A. Stasiukynas, kuriam dešinieji Seimo nariai dėl absorbento net buvo pareiškę interpeliaciją, Seimo posėdyje pareiškė, kad jo ministerija įvežti absorbento nei leido, nei draudė, taigi jis niekuo dėtas. Muitinės darbuotojai irgi įrodė, kad draudžiamų pervežti per sieną prekių sąraše absorbento nėra.
Lietuvos ir JAV bendra akcinė įmonė „Lamaringas”, prekiaujanti naftos produktais ir užsiimanti bankininkyste, greičiau dėl šventos ramybės ir savo reputacijos negu iš baimės išgabeno iš Lietuvos tą absorbento dalį, kurios dar nesuspėjo sukūrenti pirkėjai, - apie 2000 tonų. O dar apie 230 tonų nuodingo kuro, atvežto kitų komersantų, mūsų šalyje yra ir šiandien. Daugiausia - Rokiškio rajone.
„Tegul jį išsiveža tie, kurie atvežė, arba tie, kurie pakėlė triukšmą”, - pasakė „Lietuvos rytui” energetikos ministras A. Stasiukynas. Pasak jo, kai energetikai kadaise siūlę sukūrenti visą absorbentą Lietuvos valstybinėje elektrinėje, Aplinkos apsaugos departamentas tai daryti draudęs, o kai prireikė sukūrenti tas likusias per du šimtus tonų - aplinkosaugininkai jau leidžia, tačiau dalis dešiniųjų, vadovaujami V. Landsbergio, Kaišiadoryse bei Elektrėnuose žmones prigąsdinę, kad, deginant Elektrėnuose absorbentą, iškris daug nuodų.
„Kol Vyriausybė ar Seimas nenutars, ką daryti, mes į tą reikalą nesikišim”,- sakė energetikos ministras.
Aplinkos apsaugos departamento generalinis direktorius E. Vėbra šiomis dienomis įteikė A. Stasiukynui dar vieną savo raštą, kuriame primygtinai siūlo Energetikos ministerijai „dar kartą išnagrinėti esamą situaciją ir galimybes įvykdyti Vyriausybės įpareigojimą. „Juk Vyriausybė įpareigojo Energetikos ministeriją surinkti ir likviduoti absorbentą, tai kodėl ji šito nedaro?” - stebisi E. Vėbra.
Tačiau tame Vyriausybės nutarime, kurį turi galvoje aplinkosaugininkų vadovas, rašoma miglotai: „Energetikos ministerija turi kartu su miestų ir rajonų valdybomis skubiai organizuoti skystojo kuro „Absorbentas A- l”, taip pat kito neaiškios kilmės kuro surinkimą ir, suderinusios su Aplinkos apsaugos departamentu, spręsti jo laikymo, likvidavimo arba išvežimo klausimus”. Kas konkrečiai turi ir ar turi sukūrenti arba išgabenti iš Lietuvos tuos nuodus, neaišku.
Anot E. Vėbros, sudeginti nuodingą kurą dideliuose energetiniuose katiluose, kuriuose temperatūra labai didelė, o dūmai išmetami į 250 metrų aukštį, kur kas mažiau pavojinga negu laikyti cisternose, iš kur tie labai lakūs nuodai nuolat garuoja. O generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Liužinas pridūrė, kad jų sertifikatuose parašyta, jog garantija - šeši mėnesiai. Tiek laiko jau seniai praėjo. „Kas žino, kokia cheminė reakcija tame skystyje gali prasidėti?” - sakė jis.
Vėžlys slinko, kol nugaišo
Paskutinysis dar pernai priimto Vyriausybės nutarimo punktas toks: „Pasiūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui kartu su Energetikos ministerija, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos per mėnesį patikslinti pavojingų medžiagų ir naftos produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarką”.
Praėjo jau beveik penki mėnesiai, o tos naujos tvarkos kaip nėra, taip nėra. Anksčiau Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai „Lietuvos rytui” aiškino, kad rengią naujo Vyriausybės nutarimo, kuris labai sugriežtins pavojingų medžiagų įvežimą į Lietuvą, projektą.
Dabar jie sako, kad užteks tik patikslinti gerokai anksčiau išleistą departamento generalinio direktoriaus įsakymą, reglamentuojantį tų medžiagų įvežimo į mūsų kraštą tvarką. Ankstesnėje publikacijoje teigėme, kad šis darbas kruta vėžlio žingsniu, o dabar galime pasakyti: jis visiškai sustojo. Tvirtinama, kad todėl, jog laukiama, kada Seimas reformuos Aplinkos apsaugos departamentą į ministeriją. O tai tęsiasi jau gal pusantrų metų.
Tiesa, Aplinkos apsaugos departamento vadovai teigia, kad pavojingas kuras nebevežamas į Lietuvą, tačiau mūsų redakcija turi žinių, kad yra ne visai taip. Tad šiai temai į archyvą dar anksti.
Feliksas Žemulis, Lietuvos rytas, 1994 05 06