Savavališka politiko statyba rezervate (1)
Prieštaringai pagarsėjęs buvęs šalies prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, vėliau - Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška pagarsėjo ir savavališka statyba. Ir ne bet kur, o vienoje gražiausių ir labiausiai saugomų šalies gamtos vietų - Dzūkijos nacionalinio parko Skroblaus rezervate.
Albinas Januška Varėnos rajono Rudnios kaime, kuris keliolika metų buvo įtrauktas į rezervato teritoriją (Seimas Rudnią iš rezervato išbraukė tik šį pavasarį), be leidimo rekonstravo, tiksliau - pasistatė pirtį. Vėlgi ne bet kur, o prie pat rezervato šerdies - Skroblaus upelio, kurį gamtininkai dėl srūvančių į jį šaltinių laiko unikaliu ir dėl kurio čia ir buvo įsteigtas rezervatas. Januškos pirtis stovi ant pat šio skaidraus upelio-perlo kranto.
Kadangi statybos ir bet kokia ūkinė veikla rezervate yra griežtai uždrausta, Januška sumanė gudrų planą: prikalbino Rudnioje gyvenančią Stasę Stoškienę, jog ši jam parduotų pirtį ir kluoną. Ir net už juokingai mažą kainą - 1500 JAV dolerių.
Ant laikinų pamatų - keleto akmenų netoli Skroblaus stovėjusi Stoškienės pirtis vilniškiam ponui politikui netiko, nes buvo, kaip daugelio bėdžių šilinių dzūkų, mažytė, dūminė. Argi atsiveši į tokią draugų?
Todėl susitarta, jog Stoškienė tą namuką perkels į savo sodybos kiemą. O namelio vietoje buvo pakloti nauji, gerokai didesni negu ankstesnieji, pamatai. Ant jų bematant išdygo moderniška, kur kas erdvesnė negu buvusioji pirtis. Viena jos siena atsidūrė visiškai prie pat vandens.
Januška šiuos darbus vadina rekonstrukcija, kaimo žmonės - nauja statyba. Bet kuriuo atveju šiems darbams reikėjo leidimo, tačiau pastato šeimininkas jo neturi. Nacionalinio parko direkcija rekonstrukcijos projekto nepatvirtino ir apie Januškos nusikaltimą pranešė Alytaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą.
Ši institucija privalėjo dėl savavališkos statybos iškelti Januškai ieškinį teisme, tačiau to nepadarė. "Dzūkijos nacionalinio parko raštas kažkur dingo", - teisinosi departamento direktorius Raimondas Dargis.
Alytiškiai statybų prižiūrėtojai ir vietos gamtosaugininkai prasitarė, jog kai jie pabandę sudrausti nelegalaus statinio savininką, suskambo telefonas - įtakingas viršininkas iš Vilniaus liepęs pavaldiniams šia istorija nesidomėti.
"Januškai mūsų perspėjimai buvo kaip vanduo nuo žąsies", - patvirtino parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis.
Dalį savo pastatų Januškai pardavusi Stasė Stoškienė jau seniai tuo nebesidžiaugia. Mat politikas ne tik pirtį sudarkė. Jis už grašius nusipirko ir dalį Stoškienės trobos - verandą. Kanceliarine kalba tariant, tapo jos namo bendrasavininkiu.
Moterį jau kamuoja rūpintis: o jei garsusis Vilniaus ponas, įkėlęs vieną koją į jos namų valdą, užsigeis jos visos? Antai be jo sutikimo ji jau negalėtų parduoti namo...
Poniškasis Rudnios kaimo įnamis labiau patinka Rudnios kaimo vyrams. Mat Januška lankosi retai, o atvažiavęs dirbti tingi. Pono reikalus dažniausiai tvarko jo patikėtinis Olegas, kurį Rudnios kaimo dzūkai praminė liokajumi. Jis samdo kaimiečius, jog šie žolę prie Januškos pastatų nupjautų bei kitokius ūkiškus darbus nudirbtų.
Būdami miesčionys, ponas Januška ir jo tarnas Olegas nežino paprasto dalyko - niekada nereikia mokėti už darbą iš anksto, kaip liaudis sako, "iš kalno".
"Sykį jie sumokėjo Šibailai, jog šis žolę nupjautų, o tas gavęs pinigų užgėrė, ir žolė liko nenupjauta, - kvatojo pasakodami Rudnios kaimo žmonės. - Atlėkė po kurio laiko liokajus Olegas, žiūri - žolė peraugusi, parudavusi. O šeimininkas, matyt, jau turėjo greitai atvažiuoti, - ką daryti? Tai Olegas čirkšt padegė žolę".
Nežinia kuo viskas būtų baigęsi - gal net kaimo gaisru - bet kai ugnis priartėjo prie pat sodybos, išpuolė iš trobos Stoškienės brolio žmona Ieva ir pradėjo šaukti ant liokajaus. "Ko čia rėki? Kad reikia, tai ir gesink", - atrėžė šis, bet vis dėlto degančią žolę užslopino.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 10 04
Liūdnai išgarsėjusiam politikui pirtį rezervate teks nugriauti (2)
Premjero patarėjo Albino Januškos pirtis Dzūkijos nacionalinio parko (DNP) Rudnios kaime, prie Skroblaus upelio, yra pastatyta savavališkai ir turi būti nugriauta. Taip nusprendė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri šiam faktui tirti buvo sudariusi komisiją.
Tiesa, komisija buvo sudaryta tik po to, kai Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Antanas Matulas ir Donatas Jankauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą su paklausimu dėl nelegalių statybų DNP Skroblaus rezervate.
Tikrintojai nustatė, jog Januškos pirtis pastatyta be DNP leidimo ir pažeidžia šio parko planavimo schemos, taip pat Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų reikalavimus. Taip rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme minėtiems parlamentarams.
Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Algirdas Leišis nubaustas papeikimu už tai, jog nereagavo į tai, kad atsakingos institucijos nieko nedaro, jog šios savavališkos statybos rezervate neliktų. Bus sprendžiamas Alytaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Varėnos rajono inspektoriaus A.Jarašiaus tarnybinės atsakomybės klausimas. Šiam pareigūnui DNP buvo pranešęs apie Januškos pirtį, tačiau jis trejus metus nesiėmė jokių priemonių pažeidimui pašalinti.
Atrodo, ir šį kartą nukentėjo "iešmininkai", o ne tie aukšto rango valdininkai, kurie spaudė minėtas įstaigas, jog Januškos pirties statyba rezervate būtų įteisinta.
Buvęs šalies prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, vėliau - Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, o dabar - premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Januška ypač išgarsėjo, teisėsaugininkams ir politikams pradėjus aiškintis, ar ne jo dėka saugumo karininkas Vytautas Pociūnas buvo išsiųstas į tremtį Baltarusijoje. Toje šalyje Pociūnas paslaptingomis aplinkybėmis žuvo.
Netrukus paaiškėjo, jog šis politikas, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras kaltas ir dėl savavališkos statybos vienoje gražiausių šalies gamtos vietų - DNP Skroblaus rezervate.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2006 11 22