Ligi šiol daug kas manė, kad Lietuva brangiomis naudingomis iškasenomis nepasižymi. Naftos čia mažai, aukso – tuo labiau, o žvyru, durpėmis ar klintimis pasaulio nenustebinsi.
Tačiau galbūt jau neužilgo ir mes galėsime didžiuotis, jog turime daug ne mažiau vertingo kaip nafta kuro – molio skalūno dujų.
Tiesą pasakius, tai ne molio ir ne skalūnų, o gamtoje įprasto metano dujos, uždarytos molio skalūnų kloduose. Skalūnais geologai vadina lengvai skylančias uolienas.
Metanas sudaro daugumą gamtinių dujų, kurias kasdien naudojame savo virtuvėse, jo susidaro sąvartynuose ir t.t. O susidaro jis pūvant be oro augalų ir gyvūnų liekanoms.
Pasak geologo parlamentaro Jono Šimėno, iš organikos – jūros gyvūnų, kurie gyveno ir krito prieš maždaug 420 milijonų metų, pasigamino ir skalūno dujos. „Gyvūnai ir augalai puvo užkloti nuosėdomis, uolienomis. Atsirado nafta bei dujos“, - paprastai naftos ir dujų kilmę paaiškino J.Šimėnas.
Oficialiame Lietuvos žemės gelmių išteklių sąraše skalūno dujų kol kas nėra, mat net geologai apie jų egzistavimą sužinojo palyginti neseniai. Nežiūrint to, daug kas jau mano, jog skalūno dujos gali suteikti Lietuvai nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Trūksta, atrodo, lyg ir nedaug: patikimų duomenų, kiek šio kuro yra mūsų žemės gelmėse ir jei pakanka – jį paimti.
Suvalkijoje ir Žemaitijoje
Manoma, kad pasaulyje skalūno dujų yra labai daug, tačiau kol kas pramoninė jų eksploatacija vykdoma tik JAV. Lietuvos dujų asociacijos duomenimis, 2009 m. toje valstybėje skalūnų dujos buvo išgaunamos iš 40 tūkstančių gręžinių ir sudarė 6 proc. bendro JAV per metus išgaunamo gamtinių dujų kiekio. Planuojama, jog iki 2020 metų skalūno dujos sudarys 20 proc. visų gamtinių JAV dujų.
Europoje skalūno dujų pradėta ieškoti 2008 metais. 2009 metų pabaigoje Shell koncernas Švedijoje, Skänės regione, pradėjo gręžinį Lovestad-1. Netrukus analogiškas buvo pradėtas gręžti ir Danijoje. Šiuo metu Europoje vykdomas tarptautinis dujų tyrimų projektas GASH, kurį finansuoja stambios naftos kompanijos Exxon Mobile, Total, StatoilHydro, Wintershall, Marathon ir kitos. Šiame projekte dalyvauja 18 Europos šalių (tarp jų ir Lietuva) ir JAV.
Intensyviai ieškoma šio kuro Lenkijoje. Tam ši šalis išdavė licencijų keliolikai tarptautinių naftos bendrovių. JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) buvo paskelbusi, kad Lenkijoje yra apie 5,3 trilijono kubinių metrų skalūno dujų. Tačiau neseniai šios šalies vyriausybė informavo, kad geologams patyrinėjus paaiškėjo, jog skalūnų dujų yra tik maždaug dešimtadalis amerikiečių prognozuoto kiekio - apie 400-700 mlrd. kubinių metrų.
Vis dėlto ir šio kiekio Lenkijai pakaktų 35-65 metams, todėl šios šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nurodė pradėti skalūnų dujų gavybą jau 2014 metais.
Lietuvoje skalūno dujų potencialas pirmą kartą buvo preliminariai vertintas 2009 metais. Teorinį skaičiavimą atlikusios geologės Onytė Zdanavičiūtė ir Jurga Lazauskienė tada spėjo, jog šio kuro mūsų šalyje gali būti apie 585 milijardai kubinių metrų. Išgauti, geologių nuomone, realu gal tik keletą, geriausiu atveju keliolika procentų šio kiekio.
Tačiau ir tiek, pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, pakaktų Lietuvai gamtinėmis dujomis apsirūpinti 30-40 metų. Šį turtą energetikos ministras įvertino 24,4 - 73,6 milijardo litų.
Daugiausia skalūno dujų, kaip spėjama, yra Šilutės – Tauragės ir Kudirkos – Kybartų plotuose.
Lietuviai – be patirties
„Tai labai preliminarūs duomenys. Jie nėra patvirtinti tiesioginiais tiksliniais tyrimais. Tikslesniam vertinimui reikalingi papildomi tyrimai“, - sako Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Juozas Mockevičius.
Šiems tyrimams atlikti Vyriausybės pavedimu LGT jau parengė konkurso sąlygas. „Beliko suderinti jas su aplinkos ministro sudaryta to konkurso komisija. Tačiau šios komisijos vadovas aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas dabar serga. Vis dėlto perduosime šias sąlygas Aplinkos ministerijai, galbūt ji ras kokią nors išeitį“, - LŽ aiškino J.Mockevičius.
J.Mockevičius tikisi, kad konkursas skalūno dujoms ieškoti bus paskelbtas balandžio pabaigoje. LGT vadovas dar nežino, kas bus šio konkurso dalyviai, tik neabejoja, jog tai nebus lietuviška ar šiuo metu Lietuvoje dirbanti užsienio bendrovė.
„Vienas pagrindinių konkurso reikalavimų – patirtis ir konkretūs darbai ieškant skalūno dujų ar net išgaunant jas. Jokia Lietuvoje dirbanti kompanija tokios patirties neturi“, - aiškino LGT direktorius.
Taigi vienas skalūndų dujų gavybos kritikų argumentų – kad ir šį išteklį gali perimti užsienio verslininkai, kaip perėmė naftą, durpes ir kitus svarbesnius mūsų gamtos išteklius, turi pagrindo.
Pasak J.Lazauskienės, Žemės gelmių įstatymas ir kiti Lietuvos teisės aktai nenurodo, jog leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti išduodami tik Lietuvos bendrovėms arba atvirkščiai. Juos naudoti gali konkursą laimėję juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Pagal Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatus jo komisija konkurso laimėtuoju turėtų pripažinti tą konkurso dalyvį, kuris pasiūlė didžiausias investicijas geologinio tyrimo darbams atlikti, telkiniui plėtoti ir aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
Paraiškoms pateikti bus skirti 3 mėnesiai. „Juk konkurso dalyviai turės parengti geologines, technologines, investicines programas. Teks atsižvelgti į Lietuvos geologines sąlygas ir naudotis mūsų turima archyvine informacija. Tad tik po 120 dienų žinosime, kiek yra paraiškų skalūno dujoms tyrinėti ir išgauti“, - sakė J.Mockevičius.
Brangiau negu Amerikoje
J.Lazauskienės paprašiau papasakoti, kaip būtų išgaunamos skalūnų dujos Lietuvoje. „Tam naudojami horizontalūs gręžiniai, - sakė geologijos specialistė. - Iš pradžių išgręžiamas vertikalus gręžinys, kuris tam tikrame gylyje nukreipiamas beveik horizontalia kryptimi.
Vėliau hidraulinio plėšymo metodu suplėšomi molio skalūnų sluoksniai, juose sukuriant mažų mikroplyšių tinklą. Tam į uolienas dideliu spaudimu pumpuojama skysto mišinio (apie 8-16 milijonai litrų skysčio), kurį sudaro vanduo ir smėlis (450 - 680 tonų) bei specialūs cheminiai priedai.
Vėliau pumpavimas sustabdomas, ir hidrauliniam plėšymui naudotas skystis kartu su požeminiu vandeniu bei angliavandeniliais (nafta bei dujomis) pradeda kilti į paviršių. Angliavandeniliai atskiriami ir nukreipiami į talpyklas. Šis hidraulinio plėšymo procesas turi vykti nuolatos, nenutrūkstamai, be to, reikia didelio gręžinių skaičiaus“, - aiškino J.Lazauskienė.
Ji pabrėžė, jog molio skalūnų dujų ir naftos tyrimai bei gavyba yra sudėtingesni ir brangesni už įprastinių angliavandenilių (dujų ir naftos) išgavimą, nes didesni gręžinio kaštai, gręžinių reikia daugiau, be to, tenka utilizuoti hidrauliniam plėšymui naudojamą vandenį.
„Be to, Europoje šių išteklių gavyba būtų brangesnė ir sudėtingesnė nei JAV dėl griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų, skirtingos teisinės bazės ir kitko“, - sakė J.Lazauskienė. Aktualūs tampa žemės nuosavybės, saugomų teritorijų, infrastruktūros (kelių, transporto srautų) ir kiti klausimai.
Specialistai rekomenduoja atlikti tyrimus maždaug penkiose Lietuvos vietose. Kiekvienoje būtų išgręžta po 10 gręžinių. A.Sekmoko skaičiavimu, gręžinys kainuotų apie 4-5 mln. JAV dolerių, tad visi tyrimai – apie 250 mln. JAV dolerių (daugiau negu pusę milijardo litų).
Kiek gali užtrukti žvalgybos, pasirengimo ekspolatuoti darbai? „Pagal Lenkijos, kur šių išteklių aktyviai tyrimai jau vyksta kelis metus, patirtį galima prognozuoti, jog pramoninė gavyba gali prasidėti ne anksčiau kaip po 13 - 20 metų nuo pirmųjų teigiamų tyrimų rezultatų.
Tačiau suradus angliavandenilių išteklius, dar reikia įrodyti jų pramoninės gavybos rentabilumą, t.y. kad kiekiai pakankami ir investuoti į jų išgavimą verta. O investicijos būtų didžiulės“, - sakė geologė J.Lazauskienė.
Žalieji kritikuoja
„Žydrosios Lietuvos vilties“ - skalūno dujų projektas turi ne tik daug entuziastų, bet ir priešininkų. Tarp pastarųjų – žaliųjų organizacijos. „Skalūno dujos laimės neatneš“, - pranašauja Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. Pasak jo, mes tikime tuo, kuo norime tikėti, bet gyvenimas jau ne sykį parodė, kad tokie lūkesčiai nei karto nepasitvirtino.
„Mūsų valstybė ir visuomenė iš lietuviškų gamtinių išteklių eksploatavimo iki šiol naudos beveik neturėjo arba turėjo niekingai mažai – diduma pelno atitenka privačioms, neretai užsienio, kompanijoms. Per 20 nepriklausomybės metų jos už mūsų naudingąsias iškasenas susikrovė didžiulius turtus, o mūsų šalies gyventojai tegavo špygą.
Taip yra todėl, kad Lietuvos politikai įteisino nuostatą, jog valstybė nedalyvauja žemės gelmių turtų eksploatavimo procese. Nors pagal Konstituciją žemės gelmių turtai išskirtinai priklauso valstybei, t.y. jos gyventojams, tačiau naudoti šiuos turtus valstybė atiduoda beveik už ačiū privačioms kompanijoms.
Tai – tipiška ekonomiškai neišsivysčiusių trečiųjų šalių politika. Šiuo požiūriu Lietuva nesiskiria nuo Nigerijos. O Norvegijoje yra atvirkščiai: ten naftą išgauna, perdirba ir parduoda valstybinės kompanijos, todėl Norvegija kasmet net atideda 2-3 milijardus eurų ateičiai, kai pasibaigs naftos ir dujų ištekliai“, - dėstė R.Braziulis.
Be to, žaliųjų įsitikinimu, skalūno dujų ieškojimas ir gavyba labai pakenks gamtai. „Juk į gręžinį tokiu atveju pumpuojami aplinkai pavojingi chemikalai, kurie gali užteršti geriamąjį vandenį. Be to, skalūno dujos ne visos surenkamos, dali jų patenka į atmosferą.
Tai jau paaiškėjo Amerikoje, kur išgręžta daug gręžinių. Tarša ten pakenkė žmonėms ir gyvūnams, kai kurios teritorijos tapo nebegyvenamos. Kaip atrodys cheminių kokteilių ežerai prie Nemuno? Kur garantija, kad jie nenugarmės į Nemuną, o iš jo į Baltijos jūrą?“ - klausė Žaliųjų judėjimo lyderis.
Jis priminė, jog neseniai dėl šių priežasčių skalūno dujų tyrimus ir gavybą savo teritorijoje uždraudė Prancūzija.
Tačiau skalūno dujų gavybos šalininkai tvirtina, jog tokie žaliųjų argumentai – Rusijos „Gazprom“ nuopelnas. Mat ši galinga kompanija brangiai parduoda Lietuvai rusiškų dujų ir nesuinteresuota, kad mūsų šalis turėtų savo kuro. „Tikėtina, kad bus pasitelktos visos įmanomos priemonės, tad turime laukti ir tikėtis visko, kas padėtų išsaugoti rusų monopolį Lietuvoje.
Gali būti pasitelkta žaliųjų propaganda, pasirodyti pseudoekspertų komentarų, tikėtini teisminiai ginčai. Ne naujiena būtų ir įsikišimas į rinkimus, finansuojant tuos politikus, kurie pažadėtų sužlugdyti energetinės nepriklausomybės planus“, - perspėjo vienas Lietuvą šiuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos veikėjų Seimo narys Kęstutis Masiulis.
R.Braziulis į tai atšauna trumpai: „Mums tokie kaltininimai - ne naujiena, seniai pripratome“.
Įtakos gamtai dar netyrė
O ką apie tai mano patys geologai? „Tradicinių angliavandenilių išteklių (naftos ir dujų) gavyba Europoje, taip pat ir Lietuvoje, nesukelia ekologinių problemų.
O kaip bus su skalūno dujų gavyba – kol kas nežinome. Europoje dar nėra parengta nei viena tikslinių tyrimų duomenimis paremta molio skalūnų dujų tyrimo (nes gavyba Europoje dar nevykdoma) poveikio aplinkai studija. JAV vyriausybės užsakymu hidraulinio plėšymo poveikio aplinkai tyrimų ataskaita turi būti baigta tik 2013 metais.
Lenkijoje, kur molio skalūnų tyrimai vystomi akyviausiai visoje Europoje, numatoma panašią studiją parengti 2012-2013 metais. Toje šalyje kiekvienam molio skalūnų dujų tyrimo gręžiniui yra parengiamas poveikio aplinkai vertinimas. Lenkijos specialistai teigia iki šiol neigiamo poveikio aplinkai atvejų neužfiksavę“, - sakė J.Lazauskienė.
Ji pridūrė girdėjusi, jog hidraulinio molio skalūnų dujų plėšymo darbai uždrausti ne tik Prancūzijoje, bet ir Belgijoje.
„Buvo uždraudusi tai daryti ir Bulgarija, tačiau neseniai vėl pradėjo tirti savo dujų išteklius. Manau, šie draudimai atsiranda dėl Europos Parlamento ir kitų politikų bei verslininkų interesų. Amerikietiškoji hidraulinio plėšymo technologija tinkama, reikia tik atsakingai įrengti gręžinį.
Problemų būtų tik tada, jei pradėtume intensyviai išgauti skalūno dujas daugybėje gręžinių. Tada reiktų statyti vandens valymo įmones, nes gręžiniuose panaudoto vandens nevalyto į aplinką išleisti negalima. Tačiau jei dujų būtų daug - viskas būtų padaryta kaip reikia. O jei jų bus mažai, tai ir investuoti neapsimokės“, - svarstė LGT vadovas J.Mockevičius.
Pranašauja katastrofą
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, geologas J.Šimėnas LŽ sakė esąs už tai, jog Lietuvos valstybė kol kas, bent 10 metų, neinvestuotų į skalūno dujų paieškas ir gavybą.
„Tai pernelyg rizikinga, - aiškino J.Šimėnas, - nes galbūt dujų yra pernelyg mažai, kad valstybei apsimokėtų investuoti. Mūsų šalis ir taip neturtinga. Tegul į gręžinius investuoja privatūs verslininkai, užsienio kompanijos. Net jei jos ir ras pakankamai dujų bei pradės jas eksploatuoti – mūsų šalis nieko nepraras, nes už tas dujas gaus pajamų. Mes savo naftos gavybą perdavėme užsieniečiams, o skalūno dujų verslas yra dar rizikingesnis“.
Garsus geologas, tarptautinių Hidrogeologų, Geotermijos, Šiaurės šalių hidrologų, Amerikos naftos geologų asociacijų narys akademikas Vytautas Juodkazis Lietuvoje ir pasaulyje išgarsėjo Baltijos baseino požeminio vandens išteklių tyrimais. Profesoriaus paklausiau, ką jis mano apie skalūnų dujų paieškas ir gavybą mūsų šalyje.
„Įdomu būtų išgręžti keletą gręžinių ir išsiaiškinti, ar tikrai tų dujų yra. Tačiau išgauti jų kol kas neverta, nes gera išgavimo technologija dar neišrasta. Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir t.t., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį. Tai būtų Lietuvos katastrofa.
Dabar daug kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, be to, norima statyti atominę elektrinę. Tai kam investuoti į skalūno dujas?“ - stebėjosi profesorius V.Juodkazis.
Feliksas Žemulis, Lietuvos žinios, 2012 04 26